Bastilijos paėmimas įvyko Prancūzijos Didžiosios revoliucijos metu 1789 liepos 14 d. Ilgą laiką simbolizavusi absoliutinę karaliaus valdžią ir tarnavusi kaip kalėjimas, jinai buvo revoliucionierių paimta ir šiandien tik kitokio atspalvio plytos Paryžiaus šaligatvyje žymi jos buvimo vietą. Prancūzai tiek savo šalyje, tiek užsienyje entuziastingai švenčia šią pergalę. Kova su tironija nėra blogas dalykas iš esmės, bet kai kurie klausimai man kelia neramumą. Visų pirma, Bastilijoje, toje absoliutinės monarchijos jėgos didybėje, "liaudies kraugerių" statytoje, tuo metu tebuvo 7 kaliniai ir, jeigu gerai prisimenu gidės pasakojimą per ekskursiją, vienas ten sėdėjo už vaikų tvirkinimą, kiti irgi buvo gavę ko nusipelnę. Taigi, klausimas kyla, ar tokią liaudį reikia išlaisvinti iš kalėjimo? Toliau dar gražiau- posakis "revoliucija kaip Saturnas ryja savo vaikus" atsirado dėl teroro, kuris pasmerkė myriop apie 50,000 žmonių, jeigu tikėti šaltiniais. Konsjeržeri pastate, kur buvo įrengtas kalėjimas ir kuriame paskutines dienas leisdavo pasmerktieji mirti, ištisas kambarys paskirtas sąrašams su mirusiųjų pavardėmis. Dažnam užtekdavo tik turėti kokį malūną ar šiokio tokio turto, kaimynas įskūsdavo kaimyną dėl absurdiškiausio įtarimo palaikant monarchiją (o išties vengdamas grąžinti skolą), ir panašių dalykų pakadavo, kad nekaltas žmogus padėtų galvą po giljotina. Tai man tikrai neaišku, kodėl Prancūzijos žmonės taip šlovina šią dieną. Kodėl negalima Nepriklausomybės diena paskelbti kad ir Žmogaus ir piliečių teisės deklaracijos priėmimo dieną (nors ir ji nuskriaudė daug žmonių, tame tarpe aristokratų, juk negalima "iš vieno karnas atimti, o kitam vyžas pinti", kaip sako lietuvių liaudies išmintis)? Taip, šitaip principingai krapštantis, Prancūzija gali išvis likti be Nepriklausomybės dienos...
Dabar pats laikas pereiti prie Napoleono. Štai nuoroda į straipsnį NAPOLEONO PERSIKĖLIMO PER NEMUNĄ SUKAKTIES PROGA KAUNE RENGIAMA DIDŽIULĖ ŠVENTĖ, kuriame rašoma, kad "Šiemet minint 200 sukaktį nuo Napoleono kariuomenės persikėlimo per Nemuną, birželio pabaigoje Kaune vyks didžiulė tarptautinė šventė, kurios metu bus pastatytas pontoninis tiltas per upę, pranešė savivaldybė." Be to, bus dar įvairios su šia tema susijusios veiklos, kaip vaikučiai, lankstantys Napoleono skrybėles iš laikraščių. Tai šventė, kuri lietuvius stato į tą pačią poziciją, kaip prancūzus ir jų Bastilijos dieną ir štai kodėl (galite patys pavartyti "Neris tarp Vilniaus ir Kernavės", 2008): tai buvo katastrofiški metai teritorijoms, pasitaikiusioms rusų ir prancūzų kariuomenių kelyje. Vilniuje Napoleonas sutelkė apie 100 000 karių, visoje Lietuvoje jų buvo apie pusė milijono. Besitraukianti rusų armija paliko tik "vabalus ir balas", bet prancūzų armija, nors ir sąjungininkų žemėse, elgėsi ne geriau. Jų maistui gerokai vėluojant atvykti, kariai ėmė badauti, bet kraštas jau buvo išsekintas rusų kariuomenės rekvizicijų ir nederliaus, negalėjo jiems duoti pakankamai. Prancūzų kariuomenė plėšikavo jau nuo pirmųjų dienų, labiausiai siaubdami pakelių kaimus ir dvarus, kuriuos dar ir sudegindavo (dėl ko?). Jau nekalbant apie vietinių gyventojų žudymus ir prievartavimus. Dezertyravusi armijos dalis irgi elgėsi kraupiai, jų nesutramdė net laikinoji valdžia, to pasekmėje gyventojai buvo palikti likimo valiai, bajorai bėgo į miestus, valstiečiai slaptėsi miškuose, kur mito vien miško gėrybėmis. Be karių ir marodierių, legalioji Napoleono amrija irgi reikalavo savo dalies grūdų, miltų, krupų, avižų, šieno, arklių, jaučių, be to, ir rekrūtų. Po pralaimėjimo prie Maskvos, besitraukdami prancūzai ir juos spausdami rusai galutinai baigė siaubti kraštą. Ir štai, minint 200-sias Napoleono invazijos metines, ketiname tai atšvęsti.
Sutrikusi ir susivėlusi iš nepritarimo,
Kūtvėla
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą