2012 m. balandžio 5 d., ketvirtadienis

Pinigų muziejus: čia dirba ne tik pinigai, bet ir lankytojai

 Šiandien, taip pavasariškai ant nosies lašant tirpstančiam sniegui bei drimbant jam nuo stogų žiopsančiam praeiviui po kojomis, išsiruošiau porai valandų pasimuziejauti (naujas žodis?). Turbūt nėra nei vieno Vilniaus muziejaus taip interaktyviai pristatančio savo fondus ir įtraukiančio lankytojus, kaip Lietuvos banko Pinigų muziejus. Oficialus tinklalapis čia : Pinigų muziejus ir lankymas yra nemokamas. Čia gavau antrąjį štampuką į "Vilniaus muziejų paslaptys" lankstinuką.
 

Rekomenduoju apsilankymą pradėti nuo apatiniame cokoliniame aukšte esančios rūbinės, kur pasikabinsite viršutinius rūbus, o krepšelius galėsite užrakinti spintelėse. Patariu taip ir padaryti, nes laisvų rankų Jums reikės! Cokoliniame aukšte ekspozicija supažindina su pinigų istorija. Žodis "pinigas" kildinamas iš lotynų kalbos "pecunia", galvijai. Pirmieji pinigai ir buvo kriauklės, grūdai ir galvijai. Labai įdomios nuotraukos, kur Afrikos bankininkas skaičiuoja kriaukles maiše. XIII-XIV a. Lietuva turėjo ir savus pinigus- lietuviškus ilguosius. Kinija jau seniausiais laikais pasižymėjo istorijoje: XI a.pr. Kr. pradėjo liedinti iš bronzos pirmąsias monetas, o 1024 m. išleido valstybinius popierinius pinigus, nes pinigai tapo sunkiais ir nepatogiais monetų ryšuliukais.

Vienas iš muziejaus "hands on" įrenginių- galite pakilnoti, bet išsinešti, deja, nepavyks.

Italija taip pat tarė svarų žodį pinigų istorijoje, netgi du žodžius: "bankas" ir "florinas". Šie žodžiai kilo iš paprastų daiktų, bet iš kokių-Jūsų užduotis surasti atsakymą muziejaus stenduose. O pinigai klastoti jau antikos laikais. Klastotojus baudė įvairiai, kol imperatorius Konstantinas I tai prilygino imperatoriaus įžeidimui ir klastotojai būdavo baudžiami mirties bausme, kuri, patikėkit manimi, greita nebuvo.

Sužinojau ir apie ypatingų aplinkybių pinigus ("emergency money"). Juos leisdavo ypatingomis aplinkybėmis, tai nebuvo valstybės valiuta, o cirkuliavo karo belaisvių stovyklose ar getuose kaip kalinių skatinimo priemonė, kur savo "uždarbį" jie galėdavo išmainyti į maisto davinį.

Atskiro paragrafo vertas interaktyvus informacijos pateikimas. Viename terminale galite pasisverti ir atsakyti į klausimą "Kiek Jūs kainuotumėte, jeigu būtumėte auksinis, sidabrinis ar platininis?". Mano aukso vertė pasirodo yra 7,946,592 LTL. Kad taip grynais atsiėmus....Apie pinigų klastojimą jau minėjau, dar yra atskiras stendas su 17 punktų kaip atpažinti padirbtą banknotą, o praktiškai išbandyti galima interakyviame terminale. Aš pasirinkau kiek lengvesnį pratimą- sudėlioti bankonto dėlionę "puzzle". Eurui skirtoje sekcijoje (galima pamatyti ir lietuviškus eurus) galima pažaisti "Kurios šalies čia euras?" žaidimą ir pagal pateiktą monetą atpažinti šalį. Ir tai tik keletas iš terminalų.

Galingas terminalas pateikia bene viso pasaulio pinigų pavyzdžius kartu su faktine šalies informacija. Norite sužinoti, kaip atrodo pinigai Malyje, Taityje, ar kokioje išvis negirdėtoje valstybėje- Jūsų šansas čia.

Interaktyvusis pasaulio pinigų terminalas

Lankytojai gali pasiimti suvenyrą- smulkiai supjaustytų banknotų maišelius. Iš susmulkintų banknotų netgi padaryta instaliacija. Pasiėmiau maišelį su tuo, kas kažkada buvo 20 LTL kupiūros. Jeigu kada prireiks smulkių :-)

Tačiau išeiti iš muziejaus nėra taip lengva, nes pabaigoje laukia egzaminas. Interaktyviame portale bus pateikiami klausimai su keliais atsakymų variantais ir surinkus pakankamai teisingų atsakymų bus galima atsispausdinti 1 muštinio nominalo banknotą su savo atvaizdu. Jeigu nepavyks, galite dar kartą apeiti muziejų ir susirasti atsakymus į tuos klausimus, kurių nepavyko atsakyti.


Rekomenduoju skirti bent porą valandų, kad ramiai apeitumėte ekspoziciją ir pasinaudotumėte interaktyviaisiais terminalais. Papildomam skaitymui: Pinigai Lietuvoje buvo vadinami ir portugalais.

Jūsų pavasariškai sušlapusi,

Kūtvėla Piniguočiūtė

Komentarų nėra: