Šiam savaitgaliui teta pasikvietė mane į sodą netoli Kauno. Nusipirkusi bilietą Vilnius-Kaunas matau tokią pagyvenusią porą, kuri blaškosi tarp visų trijų dirbančių kasų ir vis atšoksta nuo jų. Girdžiu, kalba angliškai su amerikietišku akcentu: "Do you speak English?" Bilietų pardavėjos net krūpteli ir moja ranka kaip įkyrias muses. Nu ką, atsidusau ir einu prie tų užsieniečių-reik gi padėti artimui savo. Ir nebus tai pirmas kartas, kai aš padedu nusipirkti traukinio bilietą žmonėms, kurie bando tai padaryti anglų kalba.
Manau, tai yra didelė gėda. Jau patyriau, kad Varšava Centralna stotyje nekalbama angliškai, ir, teko girdėti, Čekijos Brno taip pat, taigi šitą gėdą turi jausti ne tik Vilnius, bet kam nuo to lengviau? Kokį įspūdį apie mus, mūsų kultūrą, pagarbą klientui, pagalbą turistui gali susidaryti žmogus, kuriam net traukinio bilietą yra problema nusipirkti? Negi taip sunku išmokti tas 10-15 frazių, kurias kasdien kartoji lietuviams (neabejoju, kad ir rusams ar lenkams-jų gimtąją kalba), ir angliškai? Aš neprašau turėti anglų kalbotyros daktaro mokslinį laipsnį, aš prašau atsižvelgti į savo klientus ir bent elementariai juos aptarnauti. O tai paskui išvažiuos tie žmonės namo ir pasakos, kad čia visiška pelkė.
P.S. Jeigu kuri bilietų kasa vis dėlto geba aptarnauti keliautojus anglų kalba, būtų gerai užrašyti tai prie jos, kad ir "We speak English" frazę.
O kad aš čia nieko nepelnytai nekritikuoju tik patvirtina štai šis straipsnis: http://verslas.delfi.lt/business/vilnius-turistu-akimis.d?id=59151421 (papildyta 2012 liepos 21)
Pasipiktinusi,
Kūtvėla
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą