Ketvirtadienį dalyvavau ekskursijoje po
Energetikos ir Technikos muziejų ir
Vilniaus elektrinę (tą, kur prie Gariūnų). Šitą muziejų seniai ketinau aplankyti, tik vis tinginystė ir apsileidimas neleido, bet dabartinės progos jau praleist nebuvo galima, ogi ir Kūtvėlos žodį dalyvauti buvau davusi. Energetikos ir Technikos muziejus iš tolo atpažįstamas dėka šios mergicos ant stogo. Tik kol kas neaišku, kieno ta trečia ranka?
|
"Elektra". |
Gidas Laurynas vedžiojo mus po ekspozicijų sales ir įdomiai pasakojo. Pirmiausia susipažinome su automobilių sale. Pirmasis praktišką automobilį sukūrė vokiečių mechanikas ir išradėjas Karl Benz. Jeigu tikėti tokia informacija, tai visi iki tol buvę automobiliai buvo "nepraktiški". Lietuvą pirmasis automobilis pasiekė dar caro laikais, 1896 m. ir buvo tai "Panhard Levasseur 4CV". O 1893 m. Vilniuje veikė arklinis tramvajus, kurio veikla buvo nutraukta 1915 m. arklius rekvizavus karo reikmėms.
|
Bagažinė priekyje, variklis gale. |
|
"Uošvės sėdynė": lietui lyjant neturi uždengiamo stogo, super nepatogi. Uošvei-pats tas. |
|
"Vabalas". |
Po to sekėme paskui gidą į katilinę. Ne kasdien gi galima įeiti į garo katilą. Na, kad ir neveikiantį. Į veikiantį tai tuo labiau.
|
Garo katilo viduje. |
|
Landa valytojai įsiropšti. Rimtai. |
Paskui ėjome žiūrėti įvairių dalykų.
|
Kruonio hidroelektrinės maketas. |
|
Visagino/Ignalinos elektrinės maketas. |
|
Branduolinio reaktoriaus modelis. (Ne)laimei, tam nelemtam bandymui buvo pasirinkta Černobylio elektrinė. |
|
Elektrinės valdymo pulte. Kam ten, sakote, internetas sulėtėjęs? Matyt, Kūtvėla bus ką nors suvėlusi. |
Dar būtų gerai grįžti ir ilgėliau stabtelėti prie ekspozicijos "Pagaminta Vilniuje".
Užlipome ant stogo pasižiūrėti saulės baterijų.
Įdomiausia visgi buvo interaktyviosios ekspozicijos, kur fizikos dėsniai buvo taikomi vaizdingai praktiškai. Sunkiai mus atplėšė nuo šios ekspozicijos.
|
Gaminame elektrą patys. |
|
Virvutė tai viena. |
Nebuvo apsieita ir be elektros lemputės atsiradimo istorijos. Lietuvoje pirmoji elektros lemputė užsidegė 1892 m. Rietave, kunigaikščių Oginskių dvare (garo katilas, garo variklis, Gramo elektros srovės generatorius). Vėliau apšvietimas įrengtas ir bažnyčioje, kurios sietynas išliko iki mūsų dienų. Elektrinė veikė iki 1915 m. O Kretingos dvaro apšvietimui grafas Tiškevičius elektrą panaudojo 1890 m. (tai buvo hidroelektrinė). Hm....taip išeina, kad pirmoji Lietuvoje elektros lemputė užsidegė 2 metais vėliau nei Kretingoje? Ar Kretinga nebuvo Lietuvos dalis tada?
Muziejuje dar kurį laiką veiks foto-paroda "Išsaugoti namai", skirta baltajam gandrui. Lietuvoje peri apie 13.000 baltojo gandro porų. Akcinės bendrovės "VST" aptarnaujamoje teritorijoje yra apie 3.000 gandralizdžių ant elektros stulpų. Lizdai kenkia laidams (drėgmė, etc.), todėl iš viso bendrovė iškėlė per 1.500 naujų lizdų. Dauguma mūsų gandrų žiemoja Rytų Afrikoje ir gali įveikti net 10.000 km nuo žiemavietės iki namų. Kas penktas gandras įsikuria specialiai jiems paruošame lizde. Daugiausia naujų lizdaviečių yra Klaipėdos rajone.
Ekskursiją pratesėme į veikiančią elektrinę prie Gariūnų. Na, čia jau po garo katilus nelandžiojome, bet nors ir iš tolo pasižiūrėti buvo įdomu.
Už ekskursiją dėkoju Energetikos ir Technikos muziejaus gidui Laurynui, "Vilniaus Energijai" ir ypač Tadui, kuris buvo viso šito gėrio iniciatorius.
Su meile,
Kūtvėla Garokatilaitė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą