Provansas, o tiksliau Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas, buvo užkariautas romėnų dar II amžiuje pr.m.e ir tapo pavadintas kažkaip nevaizdingai -
Provincia Romana, t.y. "romėniška provincija", ir tiek. Kita vertus, kai Romos imperija driekėsi tokio dydžio, tai kur čia bus fantazijos visoms žemėms pavadinti. Vėliau Provansas buvo valdomas vietos grafų iš Provanso Ekso miesto iki 1481 m., kai tapo pavaldus Prancūzijos karaliui. Provanso žemė matė ir tokias asmenybes kaip Didžiosios Prancūzijos revoliucijos laikais išgarsėjęs politikas Mirabo ar kiek kitokiais žygdarbiais pagarsėjęs markizas de Sadas, jau nekalbant apie impresionistus dailininkus (iš kurių tada Paryžius juokėsi už pilvo susiėmęs). Nors jau virš 500 metų Provansas yra Prancūzijos dalis, jis yra išlaikęs savo savotiškumą, kalbą ir tradicijas, kaip kokia Žemaitija Lietuvoje. Ir, be abejo, reikia paminėti tikrąjį regiono šeimininką -mistralį. Tai vėjas, kuris "ir asilui ausis nurauna". Šis vėjas sugeba pasiekti 90 km/h greitį, o trukmė gali būti nuo vienos dienos iki visos savaitės. Tačiau jis, kaip tikras šeimininkas, ir yra atsakingas už 300 saulėtų dienų Provanse per metus. Namai gi savo ruožtu protingai statomi nugara į šeimininko parėjimo kryptį. Nieko nuostabaus, kad greičiausiu regiono gyvūnu vadinama sraigė.
Nuga (pranc.
nougat) yra konditerijos gaminys iš cukraus arba medaus, kiaušinių baltymų ir kepintų riešutų, dažniausiai migdolų. Baltoji nuga yra minkštesnė, o rudoji-kietesnė. Šio saldumyno kilmė taip ir neišaiškinta, bet manoma, kad atsirado Pietų Europoje XV a. Gaminio pavadinimas kildinamas iš lotyniško žodžio "nux"-riešutas. Šiandien daugelyje Europos šalių šis saldumynas asocijuojasi su Kalėdomis. Mes lankėmės gi nugos sostinėje Montelimaro meistelyje, kur vietiniame fabrikėlyje stebėjome jos gamybos procesą. Mūsų autobusas buvo pakeistas prancūzišku autobusu, kuriame nebuvo karšto vandens aparato, o prancūzai vairuotojai buvo praminti "goželiais", nes, matyt, be traktoriaus savo lauke nebuvo daugiau vairavę. Vienas jų dar ant galvos dėvėjo sombrerą ir nešiojo dirbtinių gėlių girliandą ant kaklo.
|
Nugos fabrikas. |
Tai buvo nedidelis fabrikėlis, kur plušėjo broliai, dėdės ir pusbroliai. Po demonstracijos, kuri truko apie pusvalandį, visi keliai vedė į firminę paduotuvėlę.
|
Pasikrauname nugos. |
Montelimaras buvo pirmas Provanso miestas, kuriame sustojome. Štai kur tikrasis Provanso atributas-langinės.
|
Montelimaras. |
Vietovė, kur dabar įsikūrė Montelimaras, buvo apgyvendinta dar keltų laikais. Tai būtų kažkur 750-ji metai pr.m.e. Čia atsibeldus romėnams, buvo pastatyta visa reikalinga infrastruktūra kaip bazilika, akvedukai, termos, forumas. Šiuo metu tai yra mažas miegantis miestukas, atgyjantis tik kai turistai užplūsta nusipirkti nugos. Bet drąsiai ženkie į jų turizmo informacijos centrą dėl nemokamo wi-fi.
|
Gerkite alų, vaikai mano. |
|
Montelimaro bažnyčia. |
|
Montelimaras. |
Dar nesėkmingai nusipirkau batoną, kurį "iki kondicijos" reikia pakaitinti mikrobanginėje. Nu kai esi Kūtvėla, tai būtinai turi ką nors suvelti. Toliau-Oranžas.
Oranžas garsėja savo romėniškąja architektūra (na, bent jau ta, kuri liko). Mieste yra geriausiai Europoje išsilaikęs romėniškasis teatras, taip pat triumfo arka. Teatras, arka ir jų aplinka 1981 m. įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Romėniškasis Oranžas buvo įkurtas antrojo Julijaus Cezario legiono, 103 m.pr.m.e. turime anksčiausią jo paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose. Miestą nemenkai išgarsino 105 m. pr.m.e. kilęs konfliktas, kuris paliko 100,000 romėnų gulėti kovos lauke. Oranžui teko pabūti dalies Provanso sostine, ir jis buvo apibūdinamas kaip miniatiūrinė Roma su keturis kartus daugiau gyventojų. Mano manymu, vienas svarbiausių miestui įvykių buvo jo atitekimas pagal paveldėjimą Baux giminei, kurie tuo pat metu buvo vokiškų Nassau žemių paveldėtojai. Vienas jų atstovas, Nassau ir Oranžo princas, tapo šiuolaikinių Nyderlandų gubernatoriumi ir šios giminės palikuonys iki šiandien valdo Olandiją .
Viljamas Oranietis gi valdė Angliją kaip Viljamas III. Tuo tarpu Oranžo princai valdę iš toli savo turtą nusprendė fortifikuoti miestą taip, kad bet kam dantys atšiptų, deja, užėję barbarai tepaliko tik teatrą ir triumfo arką. Pats Oranžo miestas buvo valdomas Orange ir Nassau giminės iki 1672 m., kai jis buvo paimtas Liudviko XIV armijos karo prieš Nyderlandus metu ir galiausiai atiduotas Prancūzijai 1713 m. Utrechto sutartimi.
|
Triumfo arka, Oranžas. |
Triumfo arka pastatyta ant senojo
via Agrippa, jungusio Arlį ir Lioną. Ji buvo pastatyta 49 m. pr.m.e. po Julijaus Cezario pergalės ir perstatyta prie Tiberijaus 25 m. jau mūsų eroje. 19 metrų ilgio, 18 metrų aukščio ir 8 metrų pločio triumfo arka yra papuošta antrojo legiono šlovingų mūšių prisiminimais.
Tačiau tikrasis Oranžo perlas yra jo teatras. Tai ne šiaip sau teatras, o vienintelis toks išlikęs teatras šiandien. 103 metrų ilgio, 36 metrų aukščio antikinis pastatas netgi Liudviką XIV privertė pasakyti, kad tai yra "gražiausia siena karalystėje". Teatras kadaise talpino 11,000 žiūrovų. Šiandieną čia telpa 7,000 žiūrovų, kurie mėgaujasi nuostabia akustika. 1950 m. teatro įkūrėjo garbei Augusto (Romos imperijos įkūrėjo ir pirmojo imperatoriaus) statula buvo patalpinta nišoje. Jeigu domina ilga teatro istorija, galite ją rasti
http://theatre-antique.com/en/home tinkalapyje.
|
Teatras jau matosi. |
|
Oranžo teatras. |
|
Centre nišoje matote Augusto skulptūrą, dešinėje gi, ne nišoje, bet matote Kūtvėlą. |
Oranžo teatras maloniai nustebino dviem dalykais- miegančiu prie bilietų kasos katinu ir nemokamu Androidui gidu, kurį galima parsisiųsti per wi-fi bilietų kasos patalpoje.
Po pasivaikščiojimo su audiogidu po teatrą, turėjome laisvo laiko. Galiausiai, apsirūpinusi Provanso receptų knyga bei knyga apie patį Provansą, prisėdau kavos. 2 EUR už kavos puodelį, bet suteikia teisę į WC paslaugas.
|
Kavinamės. |
Oranžas yra drąsus miestas. Vat ėmė ir pasikabino tokį ženklą: "Šis siaubingos architektūros pastatas buvo pastatytas tokios ir tokios socialistinės vyriausybės ir kainavo 19,5 mln eurų. Oranžo gyventojai mokėjo už jį 15 metų."
|
Va tas baisusis pastatas. |
Nors Gardos akvedukas programoje buvo kitą dieną, mes jį aplankėme jau šiandien.
Nors Augustas tapo Romos imperatoriumi ir vedė net tris kartus, tesugebėjo susilaukti
vienos vienintelės dukters (sūnus teko įsisūnyti pasiskolinant iš artimiausių giminių), kuri ištekėjo už Agripos (vėliau ištekėjo vėl ir buvo, sakoma, numarinta badu už palaidą gyvenimą). Agripai ir kilo mintis 19 m.pr.m.e. pastatyti akveduką tiekti vandeniui į Nimo miestą, kadangi jis buvo atsakingas asmuo už vandens tiekimą Romoje ir jos kolonijose. 50 km ilgio akveduko maždaug 35 km dalis buvo pastatyta po žeme. Manoma, kad šis projektas kainavo tiek, kiek 50 metų alga 500 legionierių. Po Romos imperijos žlugimo akvedukas nebeteko prasmės ir struktūra buvo pradėta naudoti kaip tiltas. Liudvikas XVI užsakė šio statinio paveikslą savo rūmams Fontainebleau kaip užuominą apie Prancūzijos valdovų dinastijos ryšius su šlovinga praeities imperija. Šiandien tai yra vienas iš turistinių traukos centrų Prancūzijoje. 1985 m. šis akvedukas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, bet iki 1996 m. dar galėjote pamatyti juo judančias transporto priemones.
Na, o šią romėniškosios architektūros dozę reikėjo nuplauti Provanso vynu, todėl
važiavomę į degustaciją. Mūsų "goželiai" iš antro karto pagal kelio nuorodas surado reikiamą miestelį. Kaip jau turbūt skaitėte, degustacija nenusisekė, bet būtų buvę žymiai įdomiau pasivaikščioti po vien iš vyno rūsių pastatytą miestelį ir padegustuoti vynus iš įvairių rūsių. Na, bet štai ir dienos pabaiga.
Mūsų viešbutyje aptikome baseiną, į kurį visi mielai sušokome. O viešbučio restorane valgiau labai skanią lašišą, nes misti savais cheminiais makaronais jau nusibodo.
|
Lašiša ir, be abejo, vin rose. |
Tiesa, ryte pirmame aukšte nakvoję turistai ant savo kambario sienų aptiko kirmėliukų, kurie į svečius iš laukų ateina. Visiškai nekenksmingi sutvėrimai, tik gal kiek nemalonūs. Pusryčiai buvo kuklūs, bet čia juk Prancūzijos žemė, gavai kruasaną ir eini laimingas.
Jeigu Jums pasirodė, kad Kūtvėla eilinį kartą suvėlė reikalus ir vietoj autobuso į Prancūziją įlipo į autobusą į Graikiją ar Italiją, tai Kūtvėla irgi kurį laiką dairėsi, ar ją reikiama kryptimi veža.
Su meile, kaip visada susivėlusi Jūsų
Kūtvėla Antikinaitė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą