Karolio tiltas Prahoje- vienas geriausiai žinomų tiltų Europoje.

Reportažą apie Prahos įspūdžius pradedu bene geriausiai žinomu jos simboliu-Karolio tiltu. Magiškajame, auksiniame, šimtabokščiame Golemo mieste ant Vltavos upės krantų šis tiltas jungia Senamiestį (Stare Mesto) su Mažuoju miestu (Mala Strana). Kryžiaus riterių aikštėje, ant senojo valdovų karūnacijos kelio, stovi Karolio IV statula, kurio vardu ir pavadintas tiltas. Karolis IV buvo Jono Liuksemburgiečio ir Elžbietos iš Bohemijos sūnus. Pirmoji Karolio IV žmona buvo neabejotinai karališko kraujo nuotaka Blanša iš Valua, po jos mirties valdovas vedė vėl-Aną Palatinietę (Bavarę), Aną Šveidnic ir Elžbietą iš Pomeranijos. Karolio IV valdymo laikotarpis laikomas Bohemijos aukso amžiumi,o Praha tapo Šventosios Romos imperijos sostine.

Stare Mesto (Senamiesčio) pusės vaizdas.

Grindinio plytelės Kryžiaus riterių aikštėje.

Karolis IV

Ačiū Aistei už foto. 

Tiltas pradėtas statyti valdant Karoliui IV, o XVII-XVIII a. ant tilto atsirado šventųjų statulos. Dauguma statulų pakeistos kopijomis, nes originaliosios buvo iš smiltainio ir greitai apiro nuo taršos, todėl dabar yra saugomos Lapidariume (akmenų ir statulpų muziejuje).

Šv. Margarita, Šv. Barbora ir Šv. Elžbieta, 1707 m. 

Pieta, 1859 m. 

Pietos fragmentas. 

Šv. Jono Nepomuko nuo tilto nustūmimo vieta. 

Tradicija sako, kad Jonas Nepomukas buvęs karalienės nuodėmklausys, ir valdovas liepęs jam papasakoti, ką jo žmona sakiusi per išpažintį, nes manė ją esant neištikimą. Jonas Nepomukas atsisakė išduoti išpažinties paslaptį ir buvo nubaustas. Be abejo, yra ir kitų jo kankinystės versijų. 1693 m. jam buvo pastatytas paminklas ant tilto, nuo kuriuo kažkada šventasis buvo nustumtas, o dabar laikomas tiltų globėju ir saugotoju nuo potvynių, taip pat neteisingai apkaltintų užtarėju.

Šv. Jonas Nepomukas. 

Šv. Liutgarda, 1710 m.

Šv. Liutgardos statula laikoma nuostabiausia meniniu požiūriu iš visų tilto statulų. Ją sukūrė M. Braunas kai jam tebuvo dvidešimt šešeri metai. Šioje statuloje pavaizduotas cistersų vienuolės regėjimas, kai jai pasirodė Kristus ir ji palietė jo žaizdas. Šv. Liutgarda jaunystėje buvo priversta stoti į vienuolyną, kai jos kraitis dėl neprotingo investavimo buvo iššvaistytas, o vienuolynas buvo vienintelis likęs tinkamas doras kelias jaunai mergaitei. Sakoma, kad ir davusi įžadus jinai nenustojo dominusi priešingos lyties atstovų, bet štai vieną dieną ji pamatė minėtą viziją. Surimtėjusi jinai atsidavė tikėjimo darbui. Kadangi nebuvo geros sveikatos, su laiku apako. Viena vizija buvo tokia, kad Kristus leidęs -dabar laikykitės-jai gerti savo kraują iš savo žaizdos, pradurtos šone ietimi. Šv. Liutgarda vadinama žymiausia XIII a. mistike. Jinai laikoma aklųjų globėja. 

Kristus tarp Šv. Kozmo ir Šv. Damijono, 1709 m. 

Apie Šv. Kozmą ir Domijoną nebuvau girdėjusi, todėl buvo proga pasidomėti. Broliai dvyniai gimė Arabijoje, Sicilijoje baigė medicinos studijas. Pagarsėjo tuo, kad Dievo padedami išgydė tariamai nepagydomas ligas. Dėl krikščioniško gyvenimo būdo buvo suimti ir nukirsdinti. Jie buvo palaidoti Sirijos mieste Kire, kur pasveiko jiems pasimeldęs imperatorius Justinianas, vėliau liepęs brolių kankinių garbei pastatyti baziliką. Jų relikvijos buvo perkeltos į Romą ir Konstantinopolį. Konstantinopolio bazilikoje tikintieji miegodavo ant grindų, o ryte atsibusdavo sveiki, dažnai su chirurginių operacijų randais. Romoje užfiksuotas atsitikimas, kai žmogus su gangrenos apimta koja ryte pamatė vietoj savosios turintis neseniai palaidoto juodaodžio koją. Šv. Kozmas ir Domijonas globoja visus medikus, dantistus, vaistininkus, akušeres, kirpėjus ir barzdaskučius (kadaise jie buvo chirurgai). 

Mala Strana vartai.

Skalbėjų Madona. Paveikslo šonuose matome kabyklas skalbiniams džiauti. 

XVII a. Nukryžiuotasis

Beveik 200 metų medinis kryžius buvo vienintelė šio tilto puošmena. Auksuotasis Kristus datuojamas 1629 m. Užrašas hebrajų kalba "Šventas, šventas, šventas Viešpats" daro šitą nukryžiuotąjį unikaliu pasaulyje (nebent galite paminėti kitą tokį?). 1694 m. teismas, kurio daugumą sudarė katalikai, pripažino ganėtinai abejotinus parodymus, kad vienas žydas nepagarbiai pasielgė su nukryžiuotuoju (sakoma, eidamas pro šalį nenusidengė galvos). Teismas skyrė žydui didelę baudą ir šiuos žodžius liepė užkelti ant kryžiaus kaip bausmę prasikaltusiam žydui ir įspėjimą visiems jo tautiečiams. Žydiškais rašmenimis atlikas užrašas yra iš žydų maldų ir jo ant kryžiaus niekada negali būti. Gene Deitch, amerikietis, gyvenęs Prahoje iki nepriklausomybės, savo knygoje "For the Love of Prague" nurodo šitą užrašą kaip aiškiai antisemitišką. Dabar ši statula yra trijų šimtų metų Prahos istorija.  

Dienos metu tiltas net keliais sluoksniais nugulamas prekiautojų suvenyrais, papuošalais, dailininkų molbertais, todėl geriausia eiti anksti ryte arba vėlai vakare. Be turistų, tiltas gausiai lankomas paukščių. Kas žino, gal jie pasiuntiniai iš aukščiau?

Vaikščiodami tiltu nepamirškit sugalvoti norą ir paliesti iki blizgesio nutrintų figūrų prie Šv. Jono Nepomuko statulos- išsipildys, patikrinta asmenine patirtimi. Dėkui kolegei Aistei iš Keliauk.info už nuotrauką.

Su meile, kaip visada susivėlusi Jūsų

Kūtvėla