Ar jau matėt žydinčius narcizus Druskininkuose?

Turbūt nėra lietuvio, negirdėjusio apie Druskininkus ir jų narcizus, nes Druskininkai nemiega ant druskų, o pavyzdingai dirba turizmo srityje. Šiemet Druskininkų kurortas švenčia 220 metų jubiliejų, ir Vijūnėlės parke ta proga sužydės 220.000 narcizų. Pirmuosius žiedus nedrąsiai skleidė ir prieš du metus pasodintos sakuros. Sakuras Druskininkams parinko gerai Lietuvoje žinomas Japonijos kultūros gerbėjas alytiškis Kęstutis Ptakauskas. Į pačią narcizų žydėjimo šventę ištrūkti nepavyko, bet kitą penktadienį po jos žiovaudama įsitaisiau "Kautros" autobuse netrumpai kelionei. Sočiai prisižiūrėjusi stirnų ir koplytstulpių, nė nepajutau kaip atvykom į Druskininkus. Iš karto įsigijau atgalinį bilietą į Vilnių paskutiniu reisu, nes esu jau patyrusi, kad sezono metu ar geru oru autobusai būna perpildyti. Netoli esančiame Druskininkų turizmo informacijos centre pasiėmiau kurorto žemėlapį ir į išmanųjį telefoną atsisiunčiau programėlę Smart Druskininkai. Taip apsiginklavusi ir ėjau narcizų ieškoti.

Pirmas Druskininkų įspūdis. 

Išdykusios tokios medžio skulptūros Druskininkuose. 

Narcizų žydėjimas Vijūnėlės parke.

Beveik žalia, bet ne žolė, nelabai su uodega ir net ne pelė, kas? Narcizas :-)

Grožis!!!

Narcizai saulėje net permatomi pasidaro.

Vijūnėlės parko puošmena. 

Žaidžia? Pykstasi?

Tai surėmė ragus, ką? "Besibadantys avinai", D. Matulaitė. 

Kraštovaizdžio architektams rekomenduočiau įrengti moterims specialų foto-tašką, kuriame matytųsi daug narcizų, nekristų šešėlis, ir fone nesimatytų žvejų. Nes kilnojant kojas kaip gandrui bandant įsirangyti tarp gėlių nieko neišlaužius ir pačiai nesusižalojus, tai patikėkit manim, nėra lengva, o dar reikia grįžti, pažiūrėti ar gerai nufotografavo, pameluoti, kad gerai, ir paprašyti dar kartą, "dėl visa ko", pakartoti, ir vėl įsirangyti tarp narcizų, tada ištrinti visas baisias nuotraukas ir tykoti ko nors, su geresniu rodomuoju pirštu. Kaip anglai sako, a bull in a china shop.

Kūtvėla Druskininkų narcizuose. Pagaliau!

Antras dublis. Fone visai nederėjusį žveją iškirpau, jis prie gėlių nepriskiriamas. 

Narcizai žydi, o jau kvepia tai pasakiškai. 

Kadras iš arti. 

Asmenukė. 

Dar šiek tiek platesnis peizažas. 

Asmenukė Druskininkų narcizuose.

Kažkodėl tupint geresnės nuotraukos gaunasi XD

Narcizų jūra.

Narcizai saulėtą dieną. 

Lygiomis eilėmis susodinti narcizai. 

Druskininkų miesto muziejus narcizų žydėjimo metu yra antras pagal fotografavimą objektas-po narcizų, žinoma. Labai elegantiškas pastatas, buvusi vila "Linksma", mano apsilankymo metu vis dar buvo uoliai gražinamas. Patys Druskininkai pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose, deja, iš ne gražiosios pusės-1636 m. skunde dėl seniūno savivalės ir išnaudojimo. Kita vertus, Lietuva irgi pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose kaip galima Šv. Brunono žūties vieta. 1794 m. ATR valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis paskelbė Druskininkus gydomaja vietove. Druskos čia ieškota dar nuo 1772 m., po ATR padalijimo Lenkijai netekus Vieličkos druskos kasyklų, bet ištyrus radinius Druskininkuose jie buvo pripažinti netinkamais maistui naudoti, bet turintys tinkamos sudėties gydymui. Tačiau netrukus vėl buvo dalinama valstybė ir ne gydomosios druskos savybės buvo valstybinės reikšmės reikalas. Druskininkus kurortu paskelbė jau Rusijos caras Nikolajus I tik 1838 m. Labai didelę reklamą Druskininkams padarė istorikas T. Narbutas, kai 1813 m. pajuto skausmus kojose ir Vilniaus medikai jam nustatė nepagydomą raumenų paralyžių. Iš kaimyno išgirdęs apie stebuklingus vandenis Druskininkuose, T. Narbutas tris vasaras čia sveikatinosi, o tada išgijęs luošys numetė ramentus šalin. Paskelbus Druskininkus kurortu, jis tapo trečiu visoje Rusijos imperijoje lankomiausiu kurortu su gydomaisiais vandenimis. Keleiviai iki Druskininkų atvykdavo diližanu, geležinkeliu, ir garlaiviu. 1907 m. buvo atidaryta laboratorija gaminti pušų eterinį aliejų, pušų aromatinį balzamą, ir ajerų aliejų-visa tai naudota gydymo procedūrose. Toliau Druskininkai buvo Lenkijos sudėtyje Vilniaus krašto okupacijos metu (maršalas J. Pilsudskis buvo Druskininkų miesto Garbės pilietis, o dvi geležinkelio stoelės buvo pavadintos jo dukterų vardais: Undine ir Jagodka), miestas garsėjo rozariumu, puikiai tvarkoma aplinka, koncertais (į kuriuos neįleisdavo girtų, prastai apsirengusių ir su šunimis). Poilsiautojų pramogai pasirodymus rengė barzdota moteris, o vilos "Linksma" sienomis (db. Druskininkų miesto muziejaus pastatas) laipiojo žmogus-voras (!!!). Pirmą kartą civilizacijos istorijoje įdegusi moteris buvo graži. 1939 m. į miestą įžengė Tarybinė armija ir Druskininkai buvo priskirti Baltarusijos TSR Gardino srities Pariečės rajonui, bet netrukus grąžinti su Vilniumi Lietuvai, kurią netrukus ir okupavo Tarybų Sąjunga. Šis Druskininkų grąžinimas įvyko jau gerokai juos išplėšus. Kurorte gi prasidėjo darbo liaudies sveikatinimasis. 1941 m. Druskininkus užėmė Vermachto daliniai, miestas buvo prijungtas prie Rytprūsių ir pervadintas Memeltalbad, suformuotas žydų getas (likviduotas 1943 m.). Antrosios Tarybų Sąjungos okupacijos metais Druskininkų kurortas ėmė veikti visus metus. 1981 m. iškilmingai atidengtas paminklas Leninui. Neilgam, iki 1988m. kai vilos "Linksma" bokšte suplevėsavo Lietuvos trispalvė.  Daugiau apie Druskininkus skaitykite Druskininkų istorijos informacijos centras tinklalapyje ir knygelėje "Knygelė apie Druskininkus".

Druskininkų miesto muziejus.

Kūtvėla prie dailaus žibinto. 

Kūtvėla prie dailios baliustrados. 

Labai elegantiška aplinka. 

Druskininkų miesto muziejaus darbo laiką ir lankymo kainas galite pasitikrinti čia: Druskininkų miesto muziejus. Nors mano nuomone, jeigu tik keturios salės sudaro ekspoziciją, tai 7 LTL bilietas (pilna kaina) yra šiek tiek įžūlu.

Ežere buvo toks va šnypščiantis padaras.  Buvo labai užimtas savo tualetais, kai nešnypštė ant praeivių. 

Druskininkų miesto muziejus kitu rakursu. 

Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, 1931 m. 

Druskininkų bažnyčia.

Kas yra škaplierius, galite sužinoti paskaitę Vievio Šv. Onos parapija: Kas yra škaplierius?. Juos nešiojantys bus apsaugoti nuo pragaro ugnies. Pobrangiai ir nelabai skaniai pasistiprinau netoliese esančiame "Forto dvare" (užeikite, jeigu jums reikalingas vaizdas pro langą ir elektros rozetė, bet skaniau pavalgyti geriau palaukite kol atsidarys "Sicilia", apie juos daugiau čia : Sicilia Druskininkuose - žingsnis į priekį žengtas, tik aptarnaujantis personalas atsilieka). Kad turistų srautai net ir sezono pradžioje (pagal europinę kainų praktiką, man iki gegužės mėnesio dar yra ne sezonas) Druskininkuose yra dideli, rodo tai, kad manęs paprašė leisti prie mano staliuko prisėsti svetimam žmogui. Pasitaikė tokia nepretenzinga vidutinio amžiaus moteris iš Sankt Peterburgo. Kol laukėme patieklaų, įgijau jos pasitikėjimą, ir ji man parodė nusipirktus suvenyrus- iš juodo molio nulipdytus arklį ir dramblį. Bet čia jau buvo vėliau, o aprašomuoju chronologiniu momentu ieškojau Čiurlionio muziejaus.

Čiurlionio muziejus.

Garbingas 50 metų jubiliejus. 

Paminklas Čiurlioniui Druskininkuose. Skulpt. K. Švažas, 1975 m. 

Muziejus įkurtas Čiurlionio tėvų namuose, kur menininkas dažnai gyveno 1890-1911 m. Muziejų sudaro kuklus ir tuo pačiu moderniškas lankytojų centras, keli nedideli namukai su senoviniais baldais, ir salė su paveikslų reprodukcijomis bei muzika. Moterys net suplukusios uoliai rausė žemę kauptukais (matyt, sodins gėles) ir šveitė iki blizgesio viską, kas pasirodė bent kiek nešvaru. Darbo valandas ir lankymo kainas galite pasitikrinti čia: M. K. ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS.

Druskininkuose mačiau nemažai dailių medinių namukų. Štai šiame, pasirodo, buvo įrengtas Ž. Lipšico memorialinis muziejus.

Su saugomo paveldo ženkliuku. 

Labai daili veranda. 

Dailus medinukas ir paminklas. 

Biustas. 

Druskininkuose yra išlikusios kelios medinės šveicariško stiliaus vasaros poilsio vilos. Druskininkų senasis centras yra paskelbtas urbanistiniu draustiniu. Du trečdaliai medinės architektūros buvo sunaikinti sovietmečiu kaip nevertingi.

Žydų geto aukoms atminti. 

Akmenukai ir monetos prie žydų geto aukų paminklo. 

Dar vienas dailus medinukas. Vila "Maurė". 

Dievo Motinos ikonos "Visų liūdinčiųjų Džiaugsmas" cerkvė, 1865 m. 

Сerkvė Druskininkuose. 

Kadangi stačiatikių ikonos turi įdomias kilmės ir garbinimo tradicijas, konkrečiai apie šią ikoną galite daugiau pasiskaityti rusų kalba čia: Всех Скорбящих Радость.

Druskininkų viešasis transportas. 

Širdis jaučia sovietinį paveldą. 

Įspūdingų bokštų medinukas. 

Sanatorija "Belorus". 

Labai elegantiškas pastatas. Tik aplinkui kažkodėl toks vietinis rusiškas kontingentas vaikščiojo, tai artyn nėjau (treningai, įraudęs veidas, etc.).

Tas pats pastatas iš šono. Užskaitau. 

Ž. Lipšico garbei sukurto skulptūrų parko skulptūra. 

Ž. Lipšicas gimė Druskininkuose. Šis žymus Lietuvoje gimęs ir augęs žydų kilmės skulptorius buvo žymus kubizmo stiliaus atstovas, gyveno ir kūrė Prancūzijoje, JAV, Izraelyje, Italijoje. Šis menininkas buvo apdovanotas Prancūzijos Garbės legiono ordinu.

Druskininkų šiuolaikinė architektūra. 

Garsusis Druskininkų Akvaparkas. 

Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejus. 

Šis muziejus dirba tik dvi dienas per savaitę. Labai gaila, kad negalėjau jo aplankyti-jis pripažintas vienu geriausiu šios srities muziejų šalyje. Jeigu norite apsilankyti jo darbo metu, iš anksto pasidomėkite čia: Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejus.

Druskininkuose yra ir tokių technologijų. Taksofonas turi savo numerį. 

Bevaikščiodama vis dairiausi, kur čia galima atsigerti gydomojo vandens biuvetėje. Užėjau į Druskininkų gydyklą pasiklausti. Jie turi dviejų rūšių mineralinio vandens. Pats vanduo yra nemokamas, gerkite į sveikatą, tik yra 30 centų mokestis už vienkartinę stiklinę. Kūtvėla gi atvyko apsiginklavusi daugkartinio naudojimo buteliuku. Taip ji sutaupė tuos keliasdešimt centų, bet dar svarbiau- jos vos vos panaudotas vienkartinis plastikinis puodelis nebus išmestas į šiukšlyną ir neterš gamtos.

"UFO bottle" premjera Druskinikuose. 

Dėmesio, dėmesio, Druskinikuose pastebėtas Neatpažintas Skraidantis Objektas. 

Druskininkų gydykla.

Paslaugų paketas. Povandeninis masažas....Mmmmm....

Daugkartinio naudojimo kompaktiškai sustumiamus UFO buteliukus gamina Kėdainiuose. Apie juos kol kas nėra daug informacijos, išskyrus vieną Delfi straipsnį 2013 m. gruodį:  Lietuviškas daugkartinio naudojimo buteliukas – jau prekyboje. Įsigyti galima internetu pas http://ufobottle.com/. Kitas mano UFO buteliuko išbandymas bus rankiniame bagaže skrydyje į Londoną.

Druskininkų muzikinis fontanas per du mėnesius nuo savo veiklos pradžios buvo sulaukęs beveik pusantro tūkstančio užsakymų pagroti melodiją. Apie jį rašė ir Gyvenimas palapinėje.

Druskininkų muzikinis fontanas.

Gudri konstrukcija suka rutulį ant vandens. 

Druskininkų muzikinį fontaną galima stebėti tiesiogiai per Gydyklų parko fontanas (deja, be garso), o muziką fontanui šokti ir dainuoti galima užsakyti paspaudus čia (paslaugos kaina 10 LTL). Aš žinojau, kad sezonas šokiams ir dainoms prasideda gegužę, todėl labai piktinausi, kad kažinkas užsileido muziką per visą gatvę, ogi tai pasirodo fontanas triukšmavo!  Vos suspėjau pribėgti. Įspėti reikia :-) Pažiūrėkite, kaip šauniai fontanas groja "Euphoria".

Paminklas Mindaugui Druskinikuose.

Druskininkų savivaldybė. 

Veiklūs kaimynai kartais yra gerai. 

Paminklas Čiurlioniui. 

Paminklas Čiurlioniui Druskininkuose. Skulpt. V. Vildžiūnas. 

Šio paminklo statyba prisimena vieną reikšmingą epizodą. Prireikus raudono granito, tuometinis Druskininkų vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas ir architektas R. Mickevičius nuvyko pas a.a. A. Brazauską, tuo metu buvusį vienu iš Plano komisijos vadovų. Tas, žinoma, skėstelėjo rankomis-juk dirbama pagal visagalį planą, kaip gi taip čia dabar, iš kur paimti to raudono granito? Bet pats dar tą pačią dieną paskambino Klaipėdon pasiteirauti, kaip sekasi su paminklu Leninui. Irgi, mat, iš raudono granito. "Sulaikysim Leniną, nes dabar paminklo reikia Čiurlioniui",-pasakė Brazauskas. Šaltinis : Paminklas M. K. Čiurlioniui – šviesios atminties skulptoriaus V. Vildžiūno palikimas mums.

Daili balta skulptūra. 

"Prie šaltinio", skulpt. A. Dimšlis, 1965 m. 

Paminklas žuvusiam partizanui. 

Paminklo užrašas. 

Ekskursijos Nemunu reklama. 

"Poilsis", skulpt. J. Kėdainis, 1959 m. 

Vilniaus alėjos mažoji architektūra. 

Voverė, kurios uodega pabuvojo kažkokiuose kapkanuose. 

Vilniaus alėjos mažoji architektūra. 

Sanatorija "Pušynas". 

"Vyturys", skulpt. D. Matulaitė, 1979 m. 

Druskininkų viešuoju transportu galima nuvažiuoti iki miško muziejaus "Girios aidas". Jis nuo bažnyčios yra maždaug 2 km, todėl galima nupėdinti ir pėstiems, jeigu yra laiko, pakeliui "Statoile" kavos prigriebiant. Vaikščiojau miško muziejaus teritorijoje, kvėpavau tyru miško oru, ir negalėjau atsistebėti, kaip čia viskas puikiai sutvarkyta.

Žemėlapis norintiems keliauti laisvės kovotojų keliais. 

Tipiška :-) "Aš radaaaaaaaaaaaauuu!!!! ":-)

Muziejaus pastatas.Ohoho, ką? 

Lietuva pripažinta geriausiai miškus saugančia ir tvarkančia valstybe pasaulyje, 2012 m.  

Bebras ir sraigė kviečia prisėsti. 

Kas namelyje gyvena?

Interaktyvi vieta nuo mano svorio nepasileido. Iš Kūtvėlos net Kraujo centras kraujo nesiurbia, nes ji nesiekia minimalaus reikalaujamo svorio. 

Alio, alio?

"Love seat". Labai dora sofutė. 

Moderniška versija antrame aukšte. 

Išbandome praktiškai. 

Ežiuko iškamša. 

Kūtvėla apsikabinusi bebrą. 

Koplytstulpis.

Geriausia vieta paukščiui slėptis nuo medžiotojo-ant medžiotojo galvos. 

Išėjo šeima pagrybauti.

Asmenukė. 

Žvejo suolelis kviečia prisėsti. 

Karūnuotų žalčių krėslas. 

Baisoka to kalavijo buvo, bet pamažu įsidrąsinau. 

Woot, sako pelėda. 

Muzikiniai vartai. 

Poilsis su kanklėmis. 

Asmenukė. 

Mano atsakymas Vilniaus "Medeinei" :-)

Labai dailus drožinys.

Užskaitau. 

Karūnuotas žaltys.

Vytautas Didysis. 

Čiurlionio kelio skulptūros.

Turėjau nepilną valandą grįžti į Druskininkų autobusų stotį, todėl jau ir suskubau trepsėti. Man padarė didelį įspūdį, kad per visą dieną mačiau tik gal kokias tris numestas šiukšles. Nusprendžiau taupyti ir atvažiuoti į Druskininkus savaitei pabūti, pasisveikatinti, aplankyti Raigardo slėnį ir kitas įdomias vietas.

Pabaigai nedidelis memas :-)

Su meile ir kaip visada susivėlusi Jūsų,

Kūtvėla Narcizaitė