Saski sodai Varšuvoje

Saski sodai man buvo atradimas. Savarankiškas keliavimas turi savų privalumų, nes pastebėjus dailų vaizdelį galima nukrypti nuo kurso. Mane patraukė fontanas. Neapsirikau-vertas nukrypimas :-)

1727 metais beveik 16 ha sodai buvo atverti publikai ir buvo vieni pirmųjų Europoje viešai prieinamų sodų, aplenkdami net Versalio, Peterhofo sodus. Ten buvusių rūmų šiandien nebėra, bet ten dega amžinoji ugnis nežinomam kareiviui ir budi garbės sargyba (keičiasi kas valandą). Čia įvairios delegacijos atvyksta padėti gėlių.



Sodų prieigose yra kryžius, žymintis vietą, kur dar nelaisvoje Lenkijoje popiežius lenkas Jonas Paulius II laikė mišias.

Nežinomo kareivio kapas.

Senosios žydų kapinės Varšuvoje

Okopowa gatvėje esančios žydų kapinės buvo tik nedidelis mano prisilietimas prie žydų gyvenimo Varšuvoje. Norint įsigilinti daugiau į šios tautos gyvenimą ir paveldą, siūlau stabtelėti turizmo informacijos centre ir pasiimti lankstinuką "Warszawa Judaica". Jame yra pateiktas žemėlapis ir 28 objektai, susiję su žydų gyvenimu ir kultūra. Pačios kapinės labai įdomios, nes nesu anksčiau lankiusi panašaus objekto. Dalis kapinių palieka gotikinį šiurpuliuko įspūdį, kita dalis-matosi, kad neseni palaidojimai; čia ilsisi žmonės masiniuose palaidojimuose; istorinė atmintis įamžinta sulaužytuose antkapiuose...

Okopowa žydų kapinės yra vienos didžiausių Europoje. Įkurtos 1806 metais, jos užima 33 ha. Šiuo metu čia yra 200, 000 kapų su antkapiais (marked graves), taip pat čia ilsisi Varšuvos geto sukilėliai.

Varšuvos geto sukilimas : prieš Antrąjį pasaulinį karą Varšuvos žydų bendruomenė buvo antra pagal dydį pasaulyje po Niujorko, 380 000 žmonių (30 proc. miesto gyventojų). 1940 metais naciai įkūrė žydų getą tankiausiai apgyvendintame kvartale, atskirtą 3 metrų mūro siena. 450 000 žydų buvo apgyvendinti didžiausiame ir tankiausiame gete Europoje. 1942 metais 100 000 žmonių buvo mirę nuo nepakeliamų gyvenimo sąlygų. 300 000 žydų buvo išvežti į Treblinką sunaikinimui. 1943 metais likę 50 000 žydų ginklu pasipriešino savo okupantams- vieninteliai tokie Europoje. Tačiau jegos buvo nelygios ir naciai getą sulygino su žeme.

Per Antrąjį pasaulinį karą kapinės buvo naudojamos kaip masinių žudynių vieta. Po Varšuvos geto sukilimo vokiečiai išsprogdino nemažai kapinėse buvusių statinių.Kapinės labai nukentėjo ir per Varšuvos sukilimą, kai pro jas praėjo fronto linija.  Prie komunistų valdžios buvo planuojama čia nutiesti gatvę, bet šie planai nebuvo įgyvendinti. Nuo 1990 metų kapinės pradėtos sutvarkyti.

Wilanow rūmai ir parkas

Karališkojo kelio pabaigoje (pradžia-nuo karališkosios pilies) yra Wilanow rūmai ir parkas. Pasakysiu sąžiningai-mane sunku priblokšti ir nustebinti, bet tai, ką pamačiau čia, perspjauna viską matytą iki tol, netgi nuostabiuosius Runadėlės rūmus Latvijoje. Paryžiaus Versalis irgi gali pradėti jaudintis, nes turi rimtą konkurentą. Nuostabūs vidaus interjerai ir kolekcijos, puikūs sodai...Man buvo graudu iki ašarų, kad mes Lietuvoje taip nieko neturim...Baroko stiliaus vasaros rezidenciją pastatyti užsakė karalius Jonas Sobieskis. Po jo mirties turtas perėjo jo sūnums, dar vėliau-didikų šeimoms. 1730-1733 metais čia gyveno karalius Augustas II Stiprusis. 1805 metais Stanislovas Kostka Potockis atidarė čia vieną iš pirmųjų muziejų Lenkijoje. Nors Antrojo pasaulinio karo metais rūmai nesugriauti, vokiečiai išgraibstė nemažai turto, kuris dabar atstatytas. 45 ha dydžio sodas yra nuostabus, netgi rekomenduočiau skirti visą dieną jo tyrinėjimui.

Lazienki parkas Varšuvoje- visos gyvūnijos džiaugsmas

Iš pradžių buvau susiplanavusi įsigyti dienos bilietą ir aplankyti visus parke esančius objektus, bet parko neaprėpiamas dydis tam sutrukdė. Manau, norint aplankyti visus jo objektus reikia tam skirti visą dieną. Todėl numojau ranka į visus planus ir tiesiog basčiausi po parką.

Lazienki parkas yra didžiausias parkas Varšuvoje (todėl ir sakau, kad visos dienos reikia) ir užima 76 ha. Pats parkas buvo suprojektuotas XVII a. Liubomirskių šeimos pageidavimu, o paskui jį įsigijo Stanislovas Augustas Poniatovskis tais pat metais, kai buvo išrinktas karaliumi. Parkas ir salos rūmai tapo karaliaus prioritetu. Antrojo pasaulinio karo metais parkas nukentėjo, nors jeigu lyginti su senamesčio nuniokojimu, galima sakyti, kad jam labai pasisekė. Šiandien parkas pasitinka lankytojus puikiai sutvarkytas.

Paminklas Stanislovui Augustui Poniatovskiui.

Kelionė su Simple Express

Na štai, grįžau iš kelionės į Varšuvą ir nekantrauju pasidalinti savo įspūdžiais. Pirmiausia pradėsiu nuo bene svarbiausio kelionės akcento-transporto. Jis kartu su apgyvendinimu paprastai sudaro didžiąją dalį kelionės išlaidų. Į Varšuvą keliavau su Simple Express. Jau esu rašiusi apie Lux Express kelionę į Rygą, o Simple Express priklauso tai pačiai kompanijai. Kelionės kryptis buvo iš anksto nulemta kelionės kainos, nes pasinaudojau Simple Express akcija bilietams ir kelionę iki Varšuvos ir atgal įsigijau tik už 30 LT. Kadangi esu važiavusi jau dviem skirtingais autobusais, galiu šiek tiek palyginti. Simple Express nuo Lux Express skiriasi kaip diena nuo, sakysim, pavakarės.

Visų pirma, skiriasi pats dizainas. Jeigu Lux Express buvo VIP klasė atskirta, Simple Express autobusas neturi jokių pertvarų, bet pačiam važiavimo faktui tai įtakos neturi. Tiksliai nematavau, bet man susidarė įspūdis, kad vietos kojoms Simple Express yra šiek tiek mažiau, bet galiu ir klysti. Pagrindinė problema-karšto vandens nebuvimas Simple Express autobuse. Mano kelionė truko iki Varšuvos, tai nieko baisaus, bet kitų keleivių tikslas buvo Berlynas, kažkur 14 valandų kelio, jeigu ne daugiau- sunku tik sausu maistu skrandį kimšti. Važiuojant pirmyn būdavo sustojimai kas pora valandų į tualetus (yra WC ir autobuse) degalinėse ir truputį kojoms pamankštinti, tai buvo galima nusipirkti ir karšto gėrimo. Važiuojant atgal sustojimų nebuvo daroma, bet -kadangi važiavome per naktį -tai nelabai buvo reikalo stoti. Už papildomą mokestį buvo galima gauti ausines ar pagalvėlės ir pledo komplektą .Televizoriukai ( pavadinti "pramogų rinkinys") nepakrovė Interneto (kompanijos tinklalapyje įspėjama, kad ryšys priklauso nuo autobuso geografinės padėties) ir žemėlapiai rodė visiškas pievas atstumuose (pagal juos, nuo Vilniaus iki terminal station (Berlyno?) buvo  beveik 94 km....)  Važiuojant atgal man pasisekė, nes šalia manęs niekas nesėdėjo, todėl tas kelias valandas galėjau susirangyti ir pasnausti, todėl net nepastebėjau kaip pravažiavome Lenkiją.

Vairuotojai abiejuose reisuose buvo geri, mandagūs, kalbėjo lietuviškai, rusiškai, lenkiškai, angliškai, kantriai segiojo bagažo korteles, sąžiningai sutikrino asmens dokumentus.

Tačiau vis dėlto kelionei į Berlyną rekomenduočiau Lux Express ausotbusą dėl didesnės erdvės (vis dėlto manau, kad jos pritrūko) ir karšto vandens.Keleiviai iš Berlyno man pasirodė susierzinę ir pavargę.O pati į Berlyną keliausiu su Ecolines, nes jie suskubo padaryti akciją bilietams primieji :-)

Daugiau informacijos: http://www.luxexpress.eu/lt/simple-express ir http://www.luxexpress.eu/lt

Su meile,

Kūtvėla Keliauninkė