Tel Avivo kačių spindesys ir skurdas.

Fotografuodami kates, turistai nesusimąsto, kad fotografuoja aktualią Izraelio gamtosaugos problemą. Kačių antplūdis Izraelio miestų gatvėse nebuvo toks didelis iki maždaug 1930-ųjų metų, kai Britų mandato laikais jos buvo atvežtos išspręsti žiurkių populiacijos problemą, tačiau neplanuotai įvyko baisus kačių dauginimosi bumas. Niekas negali pasakyti tikslaus kačių Izraelio gatvėse skaičiaus, tačiau Meow Mitzvah Mission duomenimis benamių kačių skaičius gali siekti du milijonus gyvūnų šalyje (The New Zealand Herald: Sun, fun and plenty of food for Tel Aviv's ubiquitous stray cats skaičiuoja 40.000 kačių arba po vieną katę dešimčiai gyventojų Tel Avive). Meow Mission organizacijos tikslas yra humaniškais būdais sugaudyti benamių kačių koloniją, jas sterilizuoti bei kastruoti, paskiepyti, paleisti į laisvę ir stebėti jas, suteikiant nedidelę paramą išgyvenimui. Tel Avivo vyriausioji veterinarė Zvi Galin teigia, kad apie 5000 šeimų kasdien maitina benames kates ir suorganizuoja jų maitinimą per savo atostogas. Šiltame klimate katės atsiveda savo mažučius tris-keturis kartus per metus, tuo tarpu jų giminaitės šaltesniame klimate savo šeimą gausina ne daugiau kaip du kartus per metus. Šiuo metu apie 60.000 kačių jau yra sterilizuotos/kastruotos, bet veterinarai kovoja su vėjo malūnais nepaisant 10-15 operacijų per dieną, nes viena nesterilizuota katė gali atsivesti 3.200 kačiukų per dvejus metus, kuriuos vidutiniškai pati ir išgyvena,- baisus skaičius, pateikiamas The New Zealand Herald straipsnyje (nors gal tai spausdinimo klaida?). Gatvėje gimę kačiukai užauga laukinukais ir juos sunku priglausti namuose, nes uždaros patalpos juos gąsdina. Tyrimai rodo, kad suvaldyti šiai situacijai reikia sterilizuoti bent 80 proc. kačių populiacijos.

Atvykimas į Tel Avivą ir ką galima nuveikti per 48 valandas: Kūtvėlos nuotykiai Izraelyje prasideda!

Kaip jau minėjau savo pirmajame įraše apie Izraelį, į Tel Avivą skridau kompanijos Wizzair lėktuvu. Čia pakartotinai įdedu nuotrauką, kur Kūtvėla labai gražiai atrodo. Man sekėsi, nes niekas šalia nesėdėjo.

Kūtvėla pakeliui į Tel Avivą. 

Izraelis darbštaus, bet neturtingo lietuvio kišenei yra pakankamai brangi kryptis. Pavykus gauti pigų skrydį ir pradėjus ieškotis apgyvendinimo, juokelis apie nakvynę parke ant suoliuko nepasirodė jau toks ir juokingas, o to suoliuko lentas netrukus skausmingai jutau sau ant nugaros. Tiesa, nemažai yra hostelių siūlančių nakvynę bendrabučio tipo kambariuose, bet kainos ir kokybės santykis man visiškai nepatiko, o atsiliepimai apie hostelių tvarką ir švarą šiurpino-moki kaip už aukštos klasės viešbutį Europoje, o gyveni su tarakonais (neatmetu galimybės, kad blogus atsiliepimus palieka konkurentai, bet kiti keliautojai irgi mini žemą viešbučių paslaugų kokybę ir baisias kainas). Galiausiai saliamoniškai nusprendžiau išbandyti Airbnb portalo paslaugas. Man pavyko už labai padorią kainą gauti atskirą kambarį nuomojamame name. Šiame portale dedami skelbimai apie nuomojamus kambarius turistams, galima pasiskaityti atsiliepimus, užsisakyti apgyvendinimą. Išsirinkus kambarį reikia užsiregistruoti ir pasiųsti užklausą būsto savininkui, nes tai nėra tikras viešbutis ir jie turi teisę atsisakyti svečią priimti. Suderinus visus klausimus, atliekamas mokėjimas avansu už visą laikotarpį, kurį šeimininkas gaus per parą nuo svečio atvykimo, sumokamas ir komisinis mokestis portalui už tarpininkavimą. Atšaukimo sąlygos būna nurodytos prie kambario aprašymo.

Kūtvėla gyveno čia.

Atvykę į Izraelį nepamirškite, kad išvykti Jums gali ir neleisti (taip paprastai).

Pirmojo Izraelio ministro primininko D. Ben Guriono vardo oro uostas atvykstančius keleivius pasitinka neįtikėtinai svetingai. Kūtvėla pasinaudojo Wizzair oro linijų akcijiniu pasiūlymu nuskristi (ir parskristi, žinoma) už labai patrauklią kainą. Verta paminėti geru žodžiu abudu pilotus, nes 3,5 val. trukusių skrydžių nusileidimai buvo kiek įmanoma švelnesni, ir Kūtvėlos ausytės beveik nenukentėjo. Netikėtas buvo antrasis saugumo patikrinimas Vilniaus oro uoste prie įlaipinimo vartų, kai buvo apieškotas rankinis bagažas ir patys keleiviai (taip taip, rankomis mus ten čiupinėjo).

Kūtvėla pakeliui į Tel Avivą. 

Skristi Kūtvėla tai baisiai nemėgsta. Baisiausia akimirka yra ta, kai lėktuvas atsiplėšia nuo žemės ir kyla. Dar kartais pasikrato į kokią turbulenciją patekęs. Žagsėdama vis sau poteriauju po nosimi, kad lėktuvas-pati saugiausia transporto priemonė pasaulyje. Bet nieko nėra geriau už nusileidimą. Lėktuvo ratams palietus Ben Guriono taką, salone pasigirdo plojimai. Vyrai skubiai dengėsi pakaušius žydiškomis kepuraitėmis irgi segėsi jas špilkomis idant laikytųsi. Kai laipino į lėktuvą, su šiuo skiriamuoju ženklu buvo tik vienas kitas, o jau nusileidus-beveik absoliuti dauguma. Baisu, matyt, su jarmulka po Vilnių vaikščioti.

Atvykimas į Tel Avivo oro uostą niekuom nesiskyrė nuo įprastų oro uostų Europoje (pagal mano kelionės draudimo polisą, kurį aš pamečiau dieną prieš kelionę ir iki šiol nerandu, Izraelis priskiriamas Azijai): išlipimas, pasų kontrolė, valiutos keitykla, kelionė į miesto centrą. Pasų kontrolė man paliko labai gerą įspūdį, nes keleiviai buvo aptarnaujami prie visų dvidešimt su viršum skyrių nepaisant to, kad virš daugiau nei pusės degė užrašas "Israeli Passports". Taip buvo išvengta kilometrinių eilių ir netgi parodytas savotiškas svetingumas. Pareigūnai kamantinėjo kur Kūtvėla skrenda, kodėl, kur gyvens, ar pirmas kartas Izraelyje. Matyt, mano dora išvaizda ir atsakymai juos patenkino, todėl įrodymų-viešbučio rezervacijos ir atgalinio bilieto-neprašė, nors va rusakalbius turistus gana dažnai prašė įrodyti savo minčių skaistumą ir pateikti visokius popierius. Gavau vizą iki 2014 m. balandžio. Čia manau esant naudinga pastebėti skaitytojams, kad LR piliečiams vizos į Izraelį trumpalaikiams vizitams nereikia, užtenka tik galiojančio paso, kuris dar turi galioti bent 6 mėnesius po kelionės, o vizą gausite jau atvykę į Izraelį pasų patikros metu nemokamai.

Kūtvėlos pasas ir Izraelio viza. Pase, aišku, tai ne Kūtvėla parašyta. 

Viza turi būti laikoma su asmens dokumentu visą buvimo Izraelyje laiką. Vizos neklijavimas į pasą arba paso neantspaudavimas yra susijęs su taip vadinama "Izraelio antspaudo stigma". Yra šalių, pvz., Malaizija, kurių piliečiai iš viso negali lankytis Izraelyje, nes  šios šalys nepalaiko jokių diplomatinių santykių. Libanas, Sirija, Jemenas, Iranas, Irakas, Pakistanas, Libija, Kuveitas, Sudanas, Saudo Arabija*- visas šias šalis vienija tai, kad keleiviai, kurie turi Izraelio antspaudus pasuose, neįleidžiami į šalį. Ilgą laiką Izraelio pasienio kontrolės pareigūnai privalėjo antspauduoti pasus (kuriuos norintys keliauti į paminėtas šalis paskui turėdavo pasikeisti į naujus), bet dabar, atsižvelgiant į nepatogumus keleiviams, apsilankymas Izraelyje fiksuojamas ant atskiros kortelės, kurią po kelionės galima sunaikinti. Egiptas ir Jordanija įsileidžia turistus iš Izraelio, todėl dienos kelionė į Kairą ar Petrą yra įmanomi dalykai (tik teks anksti keltis ir bus brangu). Tačiau rimta problema yra tai, kad beveik neįmanoma aplankyti Jordanijos ir Egipto neapsilankant Izraelyje, todėl privalomi Egipto ir Jordanijos antspaudai keliautojų pasuose (ne visi tokie supratingi kaip Izraelis ir štampuoja atskirus popierėlius) išduos jus kaip Judas Iskarijotas Irano ar Libijos pasienio kontrolės darbuotojams ir būsite gražiai pasiųsti namo. Todėl, atsižvelgiant į aplinkybes, yra patartina pasilikti Izraelį kelionės po regioną pabaigai. Arba gaukite antrą pasą. Necessity makes an honest man a knave. 

Gauti Izraelio šekelių (ILS) Lietuvoje man nepavyko. Skambinau į banką, sakė, neprekiauja tokiais, nors kursas ir yra skelbiamas. Todėl pasiėmiau reikiamą sumą Eurais, kuriuos gana neblogu kursu keičiausi pagal poreikius. Oro uosto keitykloje Tel Avive kursas buvo labai prastas, maždaug 30 LTL gavau mažiau už tą pačią suma kaip paskui kad gavau miesto centre, bet tik atvykus norisi turėti nors kažkiek grynųjų ant rankų. Ne problema daug kur atsiskaityti kreditine kortele, bet ten PIN kodo aparatai nėra žinomi, o viskas vyksta perbraukus kortelę per skaitytuvą ir pasirašius ant čekio, todėl vagystės atveju galima patirti nuostolių. Be abejo, laiku informavus banką kortelė bus užblokuota ir nuostoliai kompensuoti, bet vis tiek man nelabai patikimai atrodo, kai viešojo transporto stotelėje užtenka tik kelioms sekundėms kyštelėti savo VISA kortelę į plyšiuką bilietų automate (už nugaros telkiantis kokiam penkiasdešimčiai vietinių gyventojų, kurie irgi laukia eilėje nusipirkti bilietą) ir viskas, kelionė apmokėta. Beje, geriau vežkites JAV dolerius, ten ir jais mielai priima.

Pasiėmus registruotą bagažą vėl laukia loterija-kratys ar nekratys? Manęs nekratė, todėl pasinaudjau WC paslaugomis, išsikeičiau šiek tiek pinigų, ir patraukiau ieškoti oro uosto traukinio. Bilietų automate nusipirkau bilietą iki Tel Avivo Salvidor/Merkatz/Central stoties, juo kaip metro kokiame man atsidarė durys į stotį, kur net visą valandą teko laukti traukinio. O aš dar pukšėjau, kad Vilniaus oro uosto traukinys važiuoja kartą per valandą. Tik skirtumas tas, kad Vilniuje oro uosto traukinys yra specialus, o Tel Avive pro oro uostą praeina paprastas traukinys, jungiantis kelis Izraelio miestus. Išlipus iš traukinio, dar reikia naudojantis bilietu pereiti bent du barjerus su sukamomis konstrukcijomis ir, jeigu paprašo, perleisti bagažą per skenerį. Teko patirti truputį streso, nes mane pasitikti pažadėjęs žmogus nelaukė manęs, kaip aš, Kūtvėla būdama, naiviai tikėjausi, prie traukinio platformos-be kelionės bilieto tavęs į stotį tiesiog neįleis. Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi.

Išvykimas iš Izraelio Ben Guriono oro uosto yra nusipelnęs atskiro Talmudo dydžio įrašo. Visų pirma, turite atvykti į oro uostą 3 valandos prieš skrydį, bet ne vėliau ir ne anksčiau. Prie įėjimo būsite arba nebūsite paprašyti praeiti pirmąją patikrą pro metalo detektorių (mačiau tamsaus gymio vyruką kratomą, jam net batus nuavė ir diržą nusegė). Už kelių žingsnių pasitiks oro uosto pareigūnas ir, jeigu iki skrydžio daugiau nei trys valandos, lieps eit lauk. Galite eiti lauk arba pasėdėti netoliese (Kūtvėla sėdėjo valandą laiko, akių kampučiais-idant neįžeistų atvirai spoksodama- smalsiai stebėjo į sieną nusisukusius poteriaujančius žydus ir naudojosi nemokamu oro uosto wi-fi). Likus trims valandoms iki skrydžio tas pats griežtasis oro uosto pareigūnas pradės kviesti į Vilniaus skrydį. Kai išsirikiuosite ilgoje eilėje, prieš jus pirmumo teisę turės vėluojantieji į savo skrydžius, kuriuos bendroje eilėje medžios oro uosto pareigūnai, todėl patikra gali užsitęsti. Kai žengsite kelis žingsnius pirmyn ir Jūsų pasas atsidurs saugumo pareigūno rankose, sveikinu-patekote į Pirmąjį pragaro ratą.

Ar toks tavo vardas? Ar pirmas kartas Izraelyje? Ar niekas nieko neperdavė perduoti? Ar turite bagažo? Ar turite bagaže skysčių daugiau nei 100 ml? Ar perkant aliejų jis buvo Jums prieš akis? Ar keliaujate viena? Ar pati pakavote bagažą? Kaip atvykote į oro uostą? Ar tarp bagažo supakavimo ir kelionės į oro uostą buvote palikusi bagažą be priežiūros?

Dzingt. Kažkuris atsakymas Kūtvėlą pažymėjo kaip strong suspect ir jinai lipduku ant paso buvo pasiųsta detaliam patikrinimui. Visa laimė, kad prieš mane nebuvo eilės. Detalus patikrinimas reiškia, kad buvo patikrintas visas bagažas perleidžiant per įvairius skenerius ir išpurtytas rankomis, buvo nuauti batai ir nuvilkta striukė, išimtos fotoaparato baterija ir atminties kortelė (ale gerai, kad foto neperžiūrėjo, būčiau dėl vienos bėdos turėjusi). Ir vis klausinėjo, klausinėjo....Ir štai, Kūtvėlos, tos oro uostų baubo, įtariamos nedorais darbeliais, kaltės įrodymai!!!

Aliejaus buteliukas.

Išlupęs iš plėvelės mano butelaitį čiupinėjo jį pareigūnas irgi vartė rankose. Tai, sako, arba atidarome, arba jis keliaus atskirame bagaže. Man mintis atidaryti buteliuką, kuris paskui išsilies bagaže ant mano triusikėlių, visai nepatiko, bet siųsti jį atskirame bagaže irgi nenorėjau. Išsigandau, kad dar primokėti lieps. "Nu atidarykit, kad taip jau reikia:,- tariau jam, mintys rydama karčias ašaras. Kai kamštukas atsisuko, tai pareigūnas įbedė į mane akis -matyt, laukė reakcijos. Bet Kūtvėla yra ir anksčiau atidarytą aliejaus buteliuką mačiusi, tai neišsigando. Specialiu šepetuku buvo paimtas mėginys, taip pat nuo mano batų ir kelių daiktų rankiniame bagaže ir perleistas per specialų aparatą, matyt, ieškojo kokių nors sprogmenų pėdsakų. Aliejau buteliukas, deja, turėjo visas priežastis jiems užkliūti, nes tai yra Palestinos ūkio prekė. Dar bus papasakota kituose įrašuose kaip lankėmės Palestinos alaus darykloje, kuri dar prekiauja ir Palestinos vynu, aliejumi ir rankų darbo muilu. Taybeh yra tos vietovės pavadinimas, o ant etiketės švyti ir pagaminimo šalis-Palestina. Taigi, apsaugos darbuotojas turėjo pilną, jų manymu, teisę įtarti šitą aliejų esant nedorą ir visa laimė, kad nekonfiskavo visiškai. Bet tas siuntimas atskirame bagaže mane prajuokino. Įsivaizduokite, Kūtvėla kažkokiu būdu įsibrauna į-greičiausiai- užrakintą ir tamsią bagažo patalpą skrendančiame lėktuve, tarp šimtų kitų lagaminų susiranda savo pundus, išsitraukia savo aliejaus buteliuką, ir....eeee....nežinau, gal išgeria?

Bet čia dar ne viskas. Kaip parodė gūglinimas (ar šitas veiksmažodis jau norminis valstybinėje kalboje?) prisijungus prie nemokamo oro uosto wi-fi jau kai buvau paleista, skenavimo metu ieškoma keramikos, popieriaus ir visko, panašaus į pudrą. Tadadadadm-dadam!!!! Tiesiog trys viename, kaip toje reklamoje.

Popierius, keramika, Šventoji žemė. 

Trapius daiktus visada stengiuosi pasiimti su savimi į lėktuvo saloną, nes nenoriu juos pasiimti šukių pavidalu po skrydžio, nes bagažas ten mėtomas ir vėtomas ir dar koja paspiriamas. Kuom užkliuvo keramika man buvo nesuprantama, kol vienas keleivis nepamąstė garsiai, kad galbūt sudaužius kokį uzbonėlį galima gauti aštrią šukę ir naudoti kaip ginklą. Paradoksas yra tame, kad man gyvenime niekada tokia absurdiška mintis nė kilusi nebūtų, o dabar, saugumo darbuotojų dėka, esu pakankamai informuota šitu klausimu.

Pagaliau krata buvo baigta, aliejaus buteliukui susisukti gavau papildomo materijolo, ir mano kratytojas mane palydėjo ir praleido jau be patikros pro antrąjį patikros punktą prie laukiamosios salės (tai vadinasi "shadow" ir šiaip jau nėra gerai, nes tai reiškia, kad kol nepalikau jų šventos žemės, manęs negalima palikti be priežiūros). Klausiau, kuom užkliuvau, tai sakė, kad "random check", bet aš manau, kad tas palikimas daiktų be priežiūros ir sukėlė jiems įtarimą. Dabar lengva čia rašinėti į internetus darbe sėdint, bet kai pagalvoji, nerami ten šalis, juk maža kas, tikrai kas nors galėjo man įkišti ką nors. Saugojimo kambarys hostelyje buvo stebimas kamera kiaurą parą, bet "чем черт не шутит". Ant įlaipinimo kortelės buvo nurodytas pirmas terminalas, bet kas dvidešimt minučių iš jo veža autobusu į kitą terminalą, iš kur ir skraidinama bei yra neapmokestinamų prekių parduotuvės, kur galima išleisti likusius šekelius šokoladui ir blizgiems žurnalams.

Nedidelis tyrimas atskleidė, kad ant pasų klijuojmi lipdukai su barkodais, kurių pirmas skaičius žymi asmens pavojingumo lygį, tradiciškai vienetas yra visiškai nekenksmingas, šešetas yra labai kenksmingas, o 6T gauti tai jau niekam nelinkėčiau. Mano pirmas barkodo numeris buvo penktas. Vėliau sužinojau, kad vienas keleivis ten turėjo septynetą, todėl aišku, kad skaičių kombinacijos ir reikšmės yra keičiamos, nes gudrūs keleiviai irgi potencialūs teoristai iššifruoja. Kita vertus, pašalinimas iš laukiamosios salės kitų keleivių, kurių skrydis yra vėliau nei po trijų valandų, prieš einamojo skrydžio keleiviams visiems sustojus į vieną eilę (teroristai oi kaip myli žmonių smabūrius) prieš pereinant patikrą padėtų sumažinti galimų aukų skaičių.

Daugiau skaitmenų Jums:

Leaving Tel Aviv: My Experience Through Airport Security at Ben Gurion ( Aaron's Worldwide Adventures) 2001 gruodis.
Airport Security Woes – My Experience Leaving Israel (Landlopers) 2011 spalis.
Israel’s Marking System (Sousan Hammad) 2010 vasaris.
Security procedures at Ben Gurion Airport, in Israel (ExpatClick.com) 2013 balandis

Pabaigai desertas : Palestinian celebrity gets the 'Jewish sticker' at Ben-Gurion Airport

Na, argi nesidžiaugiate, kad grįžau?

Su meile ir kaip visada susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Pavojingaitė

* šaltiniai iš interneto ir kelionių knygų, todėl informacija gali būti pasenusi. Patariu pasitikrinti informaciją prieš ruošiantis kelionei Užsienio reikalų ministerijoje.

Diena, kai nekenčiu savo kelionių.

Psichosomatiniai simptomai pasireiškia visu baisumu likus maždaug pusantros paros iki kelionės: pykinimas, mieguistumas, akių ašarojimas, koks nors bėrimas, spuogai ar mėlynė, prasideda sloga. Viskas krenta iš rankų. Paaiškėja, kad atsispausdintos įlaipinimo kortelės liko darbe ant spausdintuvo, todėl reiks rytoj ryte lėkti pasiimti arba blaškytis ieškant kur atsispausdinti iš atmintuko. Nėra švarių kojinių. Šeimos augintinis šuo/katė/žiurkėnas vemia/triedžia/yra užrašyti pas veterinarą. Būtinai bus dvi dienos prieš menstruacijas, kai savijauta tokia, kad joks teisėjas nepasodins ir krizė darbe. Išpešioti vakar vakare antakiai jau bus ataugę.

Likus parai iki išvykimo pasiimu didelę kuprinę pirkiniams ir minu jau atidirbtą ratą namai-parduotuvė-vaistinė-namai pakeliui išmesdama šiukšles (niekas nenorim po 5 dienų grįžę uostyti aromatus iš po kriauklės). Savaitę iki išvykimo dienos dar reikia pradėti sistemiškai naikinti namuose sukauptas gendančias maisto atsargas: pienas, grietinė, dešrelės, pomidoras...Kažkiek užknisa, bet nėra sudėtinga. Svarbu susirast plastikinį buteliuką, kurį tuščią galima prasinešti pro oro uosto apsaugą ir pasipildyti vietoje (arba mokėti 6-8 LTL perkant tenais, urgh!).

Parduotuvėje svarbiausia greitai pasiimti standartinius pirkinius ir nevėpsoti į visokias ten nuolaidas: kava "trys viename"; karštu vandeniu užpilami makaronai, sriuba, bulvių košė; vaisiai; daržovė, kurią galima aplamdyti lagamine (agurkas koks); vakariniam pagraužimui palindus po patalais tinkami meduoliai ar baronkytės; būtinai šokoladas. Jeigu apgyvendinimo vietoje nebus duodami pusryčiai, reikia įsimesti Šio Bei To pirmajam rytui, kol aptiksiu kokią dorus pusryčius teikiančią instituciją. Visu šitu gėriu užpildomas maždaug trečdalis registruojamo bagažo. Susirankiojus maistą iš reikiamų lentynų, reikia užsukti į higienos prekių skyrių: drėgnos servetėlės; mažo tūrio dušo žele; mažo tūrio šampūnas; dantų pasta; veido kaukė. Vaistinėje perku standartą: ką nors nuo peršalimo, validolį, angliuką, ir įvairius pleistrus. Higieniniai paketai imami bet kuriuo atveju -maža kas.

Palinkusi nuo svorio kaip obelis nuo vaisiaus viską išsišiepus partempiu namo. Pakuojantis svarbu nepamiršti daug rankšluosčių (vyno buteliams suvynioti, kam gi daugiau), vandeniui užvirti spiralės ir puodelio, fotoaprato ir mobiliojo telefono pakrovėjų su atsargine baterija ir atsarginės atminties kortelės. Perkratoma piniginė ir iš naujo perkainojamos vertybės, kurios liks piniginėje, o kurios drybsos namie ant stalo.

Tada laukia ilgas vakaras mirkstant karštoje vonioje, pedikiūras probleminiams nagams dėl kurių negaliu avėti smailios avalynės, visokios depiliacijos (nesu jų šalininkė, bet gi negali leisti, kad kojų garbanas kasomis suspinti būtų galima).

Avalynės ir rūbų atranka yra atskiras galvos skausmas. Esu sugadintas vaikas, kuris tiki, kad švarių apatinių baltinių niekada nebus per daug. Rūbų reikia pasiimti "ir šiltam, ir šaltam". Na, jeigu ir neapsivelku megztinio, į jį vis tiek galima ką nors suvynioti. Dar reikia nepamiršti specialaus "maišelio grobiui", nes keliaujant su maža rankine reikia kažkur krauti beropinėjant po miestą aptiktas gėrybes: knygas, CD, kruasanus ir panašius lobius.

Paprastai turiu du bagažo vienetus: registruojamą ir rankinį. Rankinio bagažo turinys irgi standartinis: lektūra pavartyti lėktuve, kelionės dokumentai, piniginė, fotoaparatas, validolis, vandens buteliukas, rašiklis, popierinės nosinaitės ir dar 120 moteriškėms reikalingų smulkmenų, kurių inventoriumi aš gerbiamo Skaitytojo nevarginsiu.Viskas telpa pakankamai ergonomiškai ir gražiai sugula bagažo skyrelyje virš galvos.

Kelionės dienos rytą kąsnis burnon nelenda, bet oro uoste nevalgau, nes biezbožnai brangu. Sumuštinis kainuoja 9.90 LTL, nu. Jeigu viešasis transportas dar/jau nevažiuoja, tenka kviestis taksi. Sėdint ant galinės sėdynės, pasijunta tikroji kelionės dvasia, ateina atsipalaidavimas, nors kurį laiką dar persekioja paranojiškos mintys iš serijos "ar užsukau vandenį". Būna momentų kai pagalvoju, na ir kuriems galams aš trenkiuosi kažkur vietoj to, kad tyliai ir ramiai susiveikti laisvą dieną ir padrybsoti priešais televizorių.

Laikas pradėti naikinti jogurtą.

Su meile ir kaip visada susivėlusi Jūsų,

Kūtvėla

Praha: kas liko už kadro.

Reportažai iš Prahos pabaigiami jau tradiciniu tapusiu "Kas liko už kadro" įrašu, kurio nekantriai laukia net keletas mano skaitytojų. Ta proga užsiplikiau didelį puodelį geros kavos, kurią pirkau "Starbucks" Prahos centre. Ten jie labai įdomią madą įvedę: klausia, kokį vardą rašyti ant puodelio, nes susimokėjimas ir atsiėmimas skirtinguose kampuose. Kitąsyk prašysiuos būti Princess Leia :-)

Kelionė. Skridome su tautinėmis oro linijomis AirLituanica. Bilietas į abi puses kainavo 388 LTL, papildomai 5 LTL kainavo bankinis pavedimo mokestis.

AirLituanicos sparną puošia dvigubas Jogailaičių kryžius.

Kelionė iki viešbučio. Iki Prahos centro nuvykti yra keletas variantų. Pasirinkusiems keliauti viešuoju transportu oro uoste esančiame viešojo transporto kioske reikia nusipirkti bilietą. Mes pirkome 3 dienų bilietus, kuriuose jau įskaičiuotas bagažas, už 310 Čekijos kronų (apie 40 LTL). Šie bilietai galioja autobusuose, tramvajuose ir metro; vieną kartą buvo bilietų patikrinimas metro stotyje. Pažymėjus 3 dienų bilietą, jis galios 72 valandas. Taigi, prie oro uosto reikia sėsti į 119 autobusą ir važiuoti iki jo galutinės stotelės "Dejvicka". Čia pat bus laiptai (lagaminus teks jais dardintis žemyn) į metro A liniją. Iš čia vos per kelias minutes atvažiuojama į "Staromestska" stotelę, t.y. Prahos senamiestį. Viskas vyko labai sklandžiai, transportas neperpildytas, netgi nuostabu buvo. "Staromestska" stotelėje mums reikėjo 17 tramvajaus iki stotelės "Dvorce", tai truputį kitoniški transporto stendai įnešė šiokios tokios sumaišties. Bet gestų kalba yra universalus pagalbininkas-tereikėjo ištarti "Dvorce", klausiamai mostelėti į abi puses, ir mums iškart nurodė reikiamą platformą. Netrukus buvome prie viešbučio durų.

Viešasis transportas. Prahos viešasis transportas man labai patiko. Greitas, neypatingai perpildytas, dažnai kursuojantis. Prahoje bilietai yra terminuoti: 30 min., 90 min., 1 diena, 3 dienos. Jeigu viešuoju transportu planuojate važiuoti į oro uostą, keliaukite kaip galima anksčiau, nes kamščiai mieste gali susidaryti neprognozuotai.

Vaizdas į Karolio tiltą. Artimiausia tramvajaus stotelė "Narodni divalo". 

Viešbutis. Dėl apgyvendinimo teko nemažai pasukti galvą. Hostelis Prahos senamiestyje pasirodė finansiškai labai nepatrauklus, nes toliau nuo centro esantys viešbučiai siūlė panašias kainas, tai teko svarstyti kas geriau: šešiavietis kambarys su bendru vonios kambariu Senamiestyje ar dvivietis kambarys su vonios kambariu ir pusryčiais12 min. tramvajumi nuo Senamiesčio? Pasirinkome antrąjį variantą. Gyvenome viešbutyje "Bohemians". Kadangi užsakymo metu galiojo akcijinė kaina, užmokestis dviem etapais (mistika kažkokia) buvo nuskaitytas per sekančias dvi savaites (apie 350 LTL už dvivietį kambarį su pusryčiais ir 4 nakvynėmis; raktas paliekamas registracijoje išeinant ir pasiimamas grįžus). Viešbučiu likome patenkintos; džiaugėmės, kad nereikia ryte lakstyti pusryčių medžiotis (virti kiaušiniai, virtos dešrelės, kelių rūšių duona, sviestas, džemas, sūris, kumpis, sausi pusryčiai, pienas, jogurtas, kava, arbata). Tik sienos va nelabai storos, kartą girdėjome, kaip gretiname kambaryje pora gausino savo palikuonių būrį. Iš pradžių šiek tiek gailėjausi, kad negaliu sau leisti gyventi viename iš tų elegantiškų viešbučių Rotušės aikštėje su vaizdu į Kalėdų eglutę, bet iškart apsidžiaugiau savo kuklia nakvynės vieta, kai pamačiau pagėrusį vyruką prietemoje sysinantį ant vieno iš tų elegantiškų pastatų sienos.

Rūkymas. Rūkymas Prahoje yra žmogaus teisė, bet su ja vis aktyviau kovojama. Restoranuose yra patalpos rūkantiems ir nerūkantiems, bet kai kuriose patalpose, kad ir mūsų viešbučio koridoriuje prie lifto, tvyrojo rūkalų smarvė. Užtat nemažai matėsi bėgiojančių žmonių.

Suvenyrai.

• pliušinis žaisliukas kurmis
• Šauniojo kareivio Šveiko išvaizdos pakabutis raktams
• krištolo pakabukai
• krištolo indai ir vazos
• papuošalai su granatu
• gėrimai: alus, Becherovka, Slivovica
• vafliai

Neblogai suvenyrais galima apsirūpinti oro uoste. Pliušinio kurmio kainos verčia iš klumpių, bet jis to vertas. Granato papuošalai nuostabūs, bet kainuoja tiek, kiek vežimas kurmių. Alkoholį ir vaflius geriausia pirkti supermarketuose.

Spąstai turistams. Galima sakyti, kad visa Praha yra spąstai turistams. Miesto žemėlapius teks nusipirkti (nors didesniuose TIC galima gauti ir nemokamai). Bilietai į lankytinus objektus (bažnyčias irgi) ir leidimai fotografuoti yra brangūs, mums viskas atsiėjo apie 200 LTL. Esmė ta, kad už viską reikia mokėti (pvz. pietaujant jums atneš duonos, druskos ir pipirų ir juos įtrauks į sąskaitą net jeigu jų nepaliesite arba sąskaitoje atsiras privalomas 20 proc. nuo sumos mokestis už aptarnavimą). Rekomenduoju prieš kelionę pasiskaityti Virtual Tourist: 303 Prague Tourist Traps. Dažnai turistai turi primokėti už paslėptus niuansus-štai Kutna Hora miestelyje mums visą reikalingą informaciją ant žemėlapio nupiešusi TIC darbuotoja pasiūlė jį įsigyti už simbolinį mokestį.

Maistas.  Kniedlikų negavom, vat burgerinių pridygę kas antrame žingsnyje. Restoranuose patiekalo kainos-kaip pliušinio kurmio, t.y. brangu. Bet nėra to lietuvio turisto, kuris nebūtų su savimi pasiėmęs spiralės vandeniui užvirinti ir karštu vandeniu užpilamų makaronų.

Skrydis atgal buvo atidėtas apie 1,5 val. dėl rūko, kuris Prahos oro uoste yra dažnas svečias. Visą tą laiką mūsų lėktuvas su keleiviais iš Vilniaus suko ratus virš Prahos. Bet pagaliau rūkas išsisklaidė tiek, kad lėktuvas saugiau nutūptų, ir mes džiaugsmingai sušokome vidun (Kūtvėla džiaugsmingai spaudė glėbyje pliušinį kurmį iš oro uosto parduotuvės). Lėktuve laukė nauja spauda ir nemokamas Vilnius in Your Pocket leidinukas.

Spauda. 

Kūtvėlai Prahoje patiko. 

Pažadas sugrįžti. Ačiū Aistei už foto.

Jeigu turite kokių nors klausimų, prašom rašyti į komentarus.

Su meile ir kaip visada susivėlusi Jūsų

Kūtvėla