Paskutinis Rojaus pasispardymas. Tylusis miestas Mdina.

Į Mdiną važiavau su šventa misija. Kai lankėmės Maltoje pirmą kartą 2009 m., Mdinoje pirkome filigrano auskarus. Vakar turėjau progą apžiūrėti Valetos juvelyrų siūlomus papuošalus, bet niekas akin nekrito, todėl nusprendžiau bandyti laimę Mdinoje. Be to, Mdina tada paliko man labai gerą įspūdį. Tačiau šios kelionės metu supratau, kad Mdinai ir Rabatui reikia bent dviejų dienų, norint aplankyti visas čia esančias turistines atrakcijas. Atradau kai ką naujo, į ką neatkreipėme dėmesio praeitoje kelionėje.

Kėliausi ir pusryčiavau anksti, nes diena nusimatė intensyvi. Iš mano viešbučio St. Paul's Bay rajone iki Mdinos geriausia nuvažiuoti X3 autobusu, kuris veža iki oro uosto, bet čia su sąlyga, kad autobusas sustos tavęs paimti-jeigu jis pilnas, nė nesulėtins greičio. Jau turbūt pastebėjote, kad ši pasakojimų serija pavadinta "Paskutinis Rojaus pasispardymas". Kai įdienojus atvyko turistiniai autobusai, ir visa ta kliksinti fotoaparatais orda pajudėjo Mdinos link, man pakirto kojas iš siaubo. Iki dantų ginkluota ir apsvaigusi žudyti Suleimano Didžiojo armija yra niekas, absoliutus nulis, palyginus su šituo siaubu. Čia ir supratau, kad atsargiai, Rojus užsidaro. Dar liūdniau, kad autoritetingas kelionių knygų leidėjas Lonely Planet įtraukė Maltą (Valetą) į būtinų aplankyti 2015 metais krypčių sąrašą. Beje, Lietuva irgi įtraukta. O auskarų visgi neradau. Jų, žinoma, buvo, bet ne tokių, kuriuos norėčiau nešioti. Bet pati Mdina vis tiek yra gėris.

Miesto vardas keitėsi ne kartą, bet geriausiai jį apibūdina viduramžiais naudotas "Citta Notabile". Nuo XII a. Mdinoje gyveno ispanų, siciliečių, normanų kilmingos šeimos, o dar anksčiau čia buvo romėniškas miestas Melita. Mdinos architektūra yra arabiško stiliaus, nes arabai ją valdė 871-1091 m. iki normanų atėjimo. Mdina buvo miestas-tvirtovė, todėl šiandien turistus pirmiausia ir pasitinka jos gynybinės sienos. Miestas yra nukentėjęs nuo žemės drebėjimo XVII a., po kurio jame atsirado naujos barokinės architektūros statinių. Šiandien čia uždraustas automobilių eismas (išskyrus kelias išimtis) pelnė miestui Tyliojo pravardę. Visas kompleksas atrodo taip: ant aukšto kalno, apsuptas gynybine siena, stovi miestas, kurio dominuojantis katedros kupolas matomas iš tolo. Ta dalis, kuri yra apsupta gynybine siena, vadinasi Mdina, o ta dalis, kuris neapsupta gynybinės sienos, vadinasi Rabat. Iš tiesų, galima pasiklysti, nes Rabat yra labai daug Maltoje. Tai yra arabiškas žodis, reiškiantis "priemiestis" ( o "Mdina"- "miestas").

Mdinos vartai su liūtais.

Gynybinis griovys vakar, rekreacinė zona šiandien. 

Liūtų vartai.

Paskutinis Rojaus pasispardymas. Maltos sostinė Valeta- savo įkūrėjo vertas palikimas.

Nekas, kai kelionę pradedi oro uosto duty free alkoholio skyriuje, bet į žadėtus +27'C išskridau iš darganotos Tėvynės peršalusi kaip reikalas. Perkant plastikinį buteliuką brangaus gėrimo grynai glandų išorinio įtrynimo tikslams, reikėjo pateikti skrydžio dokumentus. Tai dabar visi skrydžių saugumai žinojo, kad tokia dorų intencijų moteriškė kaip Kūtvėla ne tik kad skrenda į Maltą, bet dar ir alkoholio vežasi. What a terrific start.

Už brangiai, bet veiksmingai. 

Iš oro uosto buvau užsisakiusi pervežimą į viešbutį, kur maždaug 23.30 vietos laiku (Malta gyvena viena valanda atgal nei mes) dar pasilepinau vonios procedūromis. Man baisiai nepatinka tie naujoviniai viešbučiai, kur yra tik dušas arba taip vadinamas šlapkambaris, todėl su malonumu išsiturškiau karštame vandenyje. Taip, Kūtvėla yra tokia sibaritė, švaistanti pasaulio atsargas savo malonumams. Miegodama naudojau paklodę Egipto mumijos stiliumi, nes buvo neapsakomai tvanku. Tiesa, paryčiais visgi užsitempiau storesnę kaldrą. Po pusryčių, kuriuos sudarė pienu užpilami dribsniai, kelių rūšių duona, sviestas, drebučiai, kava, arbata, sultys, virti kiaušiniai, kepti kiaušiniai, kiaušinienė, kepti pomidorai (fui), pupos pomidorų padaže (fui x 2) ir apelsino ketvirčiai, dar turėjau nueiti į susitikimą su savo turistiniu sąvadautoju. Šiaip nebuvo privaloma, bet smalsumas nuvedė.

Kūtvėla lankosi Vilniaus stoties rajone: bjauriojo ančiuko transformacija beveik baigta.

Neseniai susipažinau su gerbiamo gurmanų guru A. Užkalnio straipsniu "Kad Vilnius būtų kaip New Yorkas". Gerbiamas prelegentas aiškiai įvardina, ko, jo nuomone, Vilniui trūksta, kad galėtų vadintis didmiesčiu. Esu dėkinga autoriui už tą straipsnį, nes jo dėka ir mano reportažas tampa solidesnis (kada nors ir kablelius išmoksiu teisingai sudėti). Tai siūlau pirma perskaityti tąjį straipsnį, ir tada pareiti čia. Nes esu jau rašiusi apie Antakalnį ir Žvėryną, o šiandien rašau apie stoties rajoną.

Kai internetuose paskelbiau, kad eisiu pasidairyti po stoties rajoną, tai nubangavo nuvilnijo išgąstingi šūkčiojimai ir iškilo miškas dangun iškeltų rankų, šaukiančių Apvaizdos užtarimo. Po tą stoties rajoną? Taigi ten vieni narkomanai ir prostitutės! Apvogs, sumuš, atims fotoaparatą, pakas kur po pernykščiais lapais, ir liks žiurkėnas Cepelinas visišku našlaičiu-kas jį maitins šviežiu salotos lapeliu kiekvieną rytą? Grėbliais ginkluoti Kūtvėlos gerbėjai žadėjo sekti saugiu atstumu iš paskos ir, tik horizonte šmėstelėjus pirmam pavojaus šešėliui, pulti gelbėti savo mylimiausios tinklaraštininkės.

Tai vat ką aš jums dabar pasakysiu: mes matome tai, ką norime matyti.

Paprastai tai, ką matote šioje nuotraukoje, yra tai, su kuo mums asocijuojasi stoties rajonas.

Taip, nieko nesakau, mačiau ir šiukšlių kalnus, ir nudryžusius benamius katinus, ir keistai apsirengusius žmones su matomais judėjimo sutrikimais. Yra ir narkomanų, ir meilės pardavėjų. Tai-žmonės, kuriems gyvenime nepasisekė, bet ne mums juos teisti. Tai mūsų nepamatuotos baimės, tinginystė ir apsileidimas kovojant su betvarke ir užsirakinimas už dvigubų šarvuotų durų tirtant dėl koridoriuje tvyrančios tamsos, nes vėl pavogė elektros lemputę, ir yra tai, kas padeda klestėti nedorybėms. Bet kas yra tas stoties rajonas? Kur yra jo ribos? Kur baigiasi stotis ir prasideda senamiestis? Šiandien pasivaikščiojau Šopeno, Kauno, Šv. Stepono, Sodų, Pylimo gatvėmis.

Man iš Baltupių atvažiuoti į stotį yra patogiausia 1G autobusu. Geležinkelio ir autobusų stočių pastatų nefotografavau-jie ir taip visiems gerai žinomi. Bet mano skaitytojų nuogastąvimai dėl saugumo vertė mane pagalvoti apie maskuotę. Pirma, kas šovė į galvą, buvo maskuotis vietovei būdingu augalu.

Kūtvėla apsimeta opuncija Sicilijoje.

Tačiau Vilniuje rūta, mėta, ar lelijėle apsimesti nėra taip paprasta, todėl nuspręndžiau, kad niekas geriau, kaip žemėlapis manęs geriau neužmaskuos-nors turistai nėra dažnas reiškinys stoties rajone, bet bent jau "A ko čia fotkini?" klausimų nebus. Taigi, nupėdinau iki turizmo informacijos centro Vilniaus geležinkelio stotyje ir pasiėmiau nemokamą miesto žemėlapį, į kurį kritiniais momentais įsikniaubdavau kaip sraigė į kiautą.

Tai, ką pamačiau šiandien, yra virš visko.

Kas liko už kadro Sicilijoje?

Skrydis. Į Siciliją skridau su Ryanair iš Kauno oro uosto. Tai buvo mano pirmas skrydis su Ryanair, su tuo liūdnai pagarsėjusiu turistų siaubu. Prisiskaičiau atsiliepimų internetuose ir drebėjau kaip kiškis, nes rankinio bagažo išmatavimai buvo žiaurūs (55cm x 40 cm x 20 cm). Ypač mane smaugė ta 20 cm riba. Laimei, Ryanair dabar leidžia turėti ir antrą bagažo vienetą (35 cm x 20 cm x 20 cm). Tiesą pasakius, nėra čia ko į kelionę susipakuoti pusę buto. Kita vertus, dar negimė tokia Ievos dukra, kuri nemokėtų į rankinuką susipakuoti pusę buto. Bet mane nuvylė klaidinanti reklama, nes iš tiesų kiti keleiviai vilko į lėktuvo saloną visai nemažus lagaminus, o bagažo matavimo dėžė oro uoste buvo tikrai dosnesnė, nei yra paskelbti reikalavimai. Iš virš šimto keleivių buvau trečias asmuo, keliaujantis tik su kuprine. Kitu du, matyt, irgi pirmą kartą.

Kūtvėla skrenda su Ryanair. 

Anksčiau Ryanair leisdavo sėstis kur nori, bet dabar yra tvarka. Atliekant nemokamą registraciją internetu, vieta yra paskiriama automatiškai, ir baigėsi tos nesąmonės, kai keleiviais paknopstomis lekia į lėktuvą, lyg pusė iš jų turėtų keliauti stovėdami. Jeigu norite konkrečios vietos, registracijos metu galima ją ir nusipirkti.

Tačiau Ryanair nebūtų Ryanair, jeigu ko nors neprigalvotų. Registracija internetu su nemokamu vietos priskyrimu yra neįmanoma, jeigu skrydis yra daugiau nei savaitė po registracijos pradžios. Mano atveju, dvi dienas prieš skrydį, kuris turėjo įvykti rugsėjo 1 d., aš užsiregistravau ir nemokamai gavau vietą tik Kaunas- Trapani reisui. Trapani-Kaunas reisui nemokama vieta negalėjo būti paskirta, bet buvo galima ją nusipirkti- nemokama vieta man galėjo būti paskirta tik nuo rugsėjo 1 d. Kadangi tą dieną jau turėjau išvykti, o spausdintuvo namie šiuo metu neturiu, nusprendžiau susimokėti už vietą ir užbaigti registraciją dabar. Tiesa, yra galimybė atidėti atgalinę registraciją, bet tai nėra aiškiai suprantama per pačią registracijos procedūrą, be to, Palerme būtų reikėję ieškotis, kur atsispausdinti įlaipinimo kortelę. Iš to jaudulio spragtelėjau pele ne ten, kur reikia.

Kūtvėlos investicija į mokamą vietą. 

Dar apie Ryanair pasakoja, kad jie nuskaito pinigus nuo kortelės sau palankiu kursu. Gudresni keliautojai pateikia patarimų, kaip to išvengti. Mano skrydis kainavo 393.72 LTL Iš tiesų, nuo kortelės buvo nuskaityti 405.39 LTL Vadinasi, 11.67 LTL man kainavo neapsižiūrėjimas. Ką daryti, kad tai nepasikartotų?

Makalius. Ryanair apgaulė: mokestis už valiutos konvertavimą. Kaip jo išvengti?

Urkis Travel. Būk atidus! Ryanair valiutos konvertavimas perkant bilietus.

Be aprašytų pastebėjimų, mano pirmoji patirtis su Ryanair buvo labai gera. Įlaipinimas buvo sklandus, personalas mandagus, abudu lėktuvai atskrido anksčiau numatyto laiko, skrydžio metu niekas neprisigėrė ir nebandė išlipti iš lėktuvo. Ypač patiko atgalinis skrydis, kuris buvo labai lengvas ir sklandus. Skrydžio metu vyko visokeriopo gėrio pardavimas: maistas, gėrimai, kvepalai, loterija. 

Į Kauno oro uostą iš Vilniaus ir atgal veža Ollex firma. Užsisakinėkite labai iš anksto, nes neliks vietos. Iš Trapanio oro uosto vyksta daug pervežimų, bilietus galima nusipirkti kasoje oro uoste. Į Palermą veža Terravision firma, bilieto kainą į vieną pusę yra 11 EUR. Autobusai yra priderinti prie skrydžių grafiko. 

Apgyvendinimas. Gyvenau "A casa di amici" hostelyje. Už 7 nakvynes šešiaviečiame kambaryje sumokėjau 123 EUR, plius 2 EUR turisto mokestį, kuris nebuvo įskaičiuotas į apgyvendinimo kainą. Mano atsiliepimą galite rasti Trip Advisor portale. Jeigu ieškote nebrangios nakvynės ir neįkyraus aptarnavimo-pats tas. Tačiau čia Italija- vienas galvojama, antras sakoma, trečias daroma. Bet vieta-superinė, visur nueisit pėsčiomis, visoks transportas įmanomas. Šalimais yra keletas maitinimo įstaigų (vienos anksti baigia darba, kitos vėlai jį pradeda, tai galite likti nevalgę-pirmai dienai įsidėkite ko nors iš namų). Tiesą pasakius, keliaviečiame kambaryje hostelyje pigiau kaip už 400 LTL savaitei neapsistosite. 

Maistas. Labai kažko, pasakysiu tiesiai, nesitikėkite. Makaronai, baklažanai, pomdorai, cukinijos, žuvis, salotos, jūros gėrybės, įvairūs desertai, nevisada prinokę vaisiai (citrinų nerasta), pobaisis ir gana neblogas vynas. Produktų nedaug, jie mums neblogai žinomi, o rezultatas kartais maloniai nustebina. 

Oficialiai čia tik užkandis prieš pirmąjį patiekalą. Realiai- sotūs pietūs lieknai, dailiai, ir protingai moteriai. Viso: 10 EUR.

Kalmaras, kuskusas, baklažanai. Papildomai- kapučino kava. Viso: 14 EUR. 

Kas nepatiko, tai toks sąskaitoje atsispindintis coperto, kuris siekia 1-2 EUR asmeniui. Tai yra mokestis už stalo serviravimą, t.y. už popierines servetėles ir leidimą naudotis peiliu ir šakute, na, ir dar kėdės nuoma tam laikui, kol naudojatės jų stalo įrankiais. Baisūs plėšikai banditti lupa 5 EUR asmeniui turistinėse vietose, pasakoja internetai. Tai jeigu jūsų yra keturi asmenys ir kožnam priskaičiuos po coperto, kuris vos įžiūrimomis raidėmis yra užrašytas kažkur ten ant meniu (viskas legalu, net karabinieriai nepadės), tai bus 20 EUR papildomai prie bendros sumos. Ponas Pomidoras iš "Čipolino nuotykių" buvo tiesiog nesavanaudiškumo įsikūnijimas. Šitas bjaurus coperto nėra nei aptarnavimo mokestis, nei arbatpinigiai, kurie dar gali būti mokami papildomai. Kadangi aš čia labai smagiai pasakojau, kaip būtų faina apmokestinti turistų lankymąsi bažnyčiose, tai manau būtų sąžininga įvesti ir tokį mokestį mūsų restoranuose. Surinktos lėšos eitų restorano savininko atostogų fondui, o restorano svečiams šis mokestis nebūtų skaičiuojamas, jeigu jie atsineštų savo stalo įrankius. O tai plauk ten paskui viską, šluostyk. 

Daugiau paskaitymo šia tema:

Postcards from Italy. Deciphering Your Restaurant Bill in Italy: Coperto, Servizio, and Tipping.

Walks of Italy. The Dos and Don’ts of Eating in Italy.- mėgstat žuvį? Skaityti privaloma. 

Palerme yra supermarketų ir kelis turgūs, todėl tie, kurie nenori eiti į restoranus, gali maitintis kiek pigiau. Žinoma, labai gelbstėtų galimybė gamintis maistą namie, bet tada reiktų skirti mažiau laiko pažinčiai su miestu, o daugiau laiko apsipirkinėjimui ir maisto gaminimui. Tai nėra blogai, bet pagalvokite, jeigu Jūs išvažiuojate visai dienai į išvyką, o grįžtate vakare apie 20.00 val, tai ar Jums galvoje bus vakarienės ruošimas, o gal tik dušas ir lova? Bet norintiems gamintis maistą patiems, reiktų dairytis hostelio su virtuve arba AirBnB su galimybe naudotis virtuve. Jeigu dar nesate AirBnb narys- Kūtvėla naujiai užsiregistravusiems nariams dovanoja 19 EUR pirmai pradžiai. Registruotis per čia: www.airbnb.com/c/epranaityte. 

Transportas. Vietinis susisiekimas yra tragiškas. Autobusai važiuoja labai retai, ir niekada nežinai, kiek reikės laukti. Palermas yra labai tinkamas miestas vaikščioti pėsčiomis, bet jeigu norėsite bent keletą kartų per dieną važiuoti autobusu, patariu įsigyti dienos bilietą už 3.50 EUR. Vienkartiniai bilietai kiek pigesni, bet reikia turėti smulkių, jeigu perki iš vairuotojo. Palermą aptarnauja oranžiniai AMAT autobusai; jų kreiva šleiva svetainė čia : AMAT Palermo. Sėkmės naudojantis. 

Tarpmiestinis susisiekimas yra neblogas, jeigu jį pavyksta rasti (kaip kad mano atveju, nesugebėjau rasti autobuso į Agridžentą). Autobusai patogūs, minkštos sėdynės, oro kondicionierius, vairuotojai su kostiumais. Traukinių bilietus nepamirškite pažymėti žaliuose "komposteriuose" prieš sėsdami į traukinį. 

Čia pasižymime traukinio bilietus. 

Eismas Palerme labai savotiškas. Jis niekada nesustoja. Net ir naktį kas nors turi būtinai kur nors važiuoti, todėl pagrindinė problema keliautojui yra miego stoka. Šviesaforai yra, bet į juos niekas nereaguoja, išskyrus didesnes gatves. Pypinama retai, nebent kas įžūliai užvažiuoja ant pėsčiųjų perėjos. Tada už jo stovintys automobiliai signalizuoja tol, kol pažeidėjas arba lėtai prasiskina kelią pro pėsčiųjų minią, arba gėdingai atsitraukia atgal. Kadangi esimas juda nesustodamas, pėstieji turi privilegiją gatvę kirsti kur užsimanę- Vilniuje taip galima užsidirbti 100 LTL baudą Baltupiuose prie IKI. Dabar aš Jus pakoučinsiu, kaip reikia eiti per gatvę Palerme.

• Atsistojate palei gatvę kur tik širdis geidžia. 
• Nusižiūrite automobilį, kurį stabdysite (retu atveju, jis pats Jus praleis).
• Žengiate, lėtai bet ryžtingai, nuo šaligatvio į gatvę priešais atvažiuojantį automobilį.
• Jūsų ranka, sulenkta per alkūnę 45' kampu, lėtai juda į priekį, kol beveik išsitiesia.Tuo metu, Jūs lėtai judate per gatvę.
• Automobilis sustoja; Jūs lėtai nueinate iki gatvės vidurio juostos.
• Kartoti nuo automobilio nusižiūrėjimo iš kitos pusės. Greičiausiai, Jūs jau būsite pastebėtas, ir stabdyti nebereikės-Jus ir taip praleis. 

Nešiotis su savimi ilgą lietsargį-privalumas.

Kalba. Angliškai neblogai susišnekėsite populiariose turistų lankomose vietose ir didesniuose restoranuose bus meniu anglų kalba. Gerai būtų mokėti bent šiek tiek itališkai, kad galėtumėte pasisveikinti, atsisveikinti, padėkoti, paprašyti bilieto ar sąskaitos. Idealiu atveju, išsiaiškinti, kaip valgomas vienas ar kitas vaisius. Patariu turėti italų-anglų pokalbimyną arba atsispausdinus ką nors panašaus iš interneto, nes net ir turistinė vieta negarantuoja susikalbėjimo užsienio kalba. Kas tikrai gali praversti- ieškant neužimto WC patogumo arba įėjus į tuščią parduotuvę: " če nesuno? "(kirtis ant "u")- "Ar čia kas nors yra?". Kadangi Kūtvėla italų kalbą yra mokiusis, tai jai buvo daug progų ausim pakarpyti. 

WC. Tai gali būti problema. Šie patogumai tikrai bus stotyse arba stotis atitinkančiuose baruose mažesniuose miesteliuose, bet jie -labai dažnai- bus mokami, 0.80 EUR. Žinoma, muziejuose jie tikrai bus nemokami, bet pirma gali tekti nusipirkti bilietą. Kai kuriuose miestuose viešų patogumų, net ir mokamų, gali nebūti-Monreale jų, pavyzdžiui, nėra, bet kiekvienas kavinės ar restorano klientas gali naudotis patogumais ką nors užsisakęs. Tai aktualu žinoti, jeigu keliaujate su mažais vaikais arba patiems dažnai reikia. Turėkite su savimi popierinių nosinaičių ir dezinfekato rankoms. 

Punktualumas. Geriau pamirškit. Su esama transporto sistema, kai nežinai, kada bus kitas autobusas, kamščiais, kurie susidaro iš nieko, darbo laiku nedirbančiais muziejais, vėlyvais pietumis- neplanuokite nieko konkrečiai ir venkite jungtinių persėdimų.

Lankytinos vietos. Viskas labai įspūdinga. Lankymo kainos įvairios 5-10 EUR intervale. Sakoma, kad Sicilijai reikia dviejų savaičių ir automobilio. Netiesa- vien Palerme galima būti penkias dienas. Be abejo, ugnikalniai labai traukia turistus, bet tam reikia skirti laiko: Etnai tikrai reikia vienos dienos, Stromboli galima skirti dvi dienas. Visko neišžiūrėsi per dvi savaites. Tik lankytinoms vietoms labai kenkia jų reklamos nebuvimas arba buvimas vien italų kalba. 

Suvenyrai. Teks pasukti galvą. Geriausia yra valgomi dalykai: prieskoniai, aliejai, riešutai, saulėje džiovinti pomidorai, šokoladas, užtepėlės, vynas. Gal bus patikimiau, nei Lietuvoje pirkti iš itališkų gastronomų, kurie, sako, importuoja iš tos pačios Italijos. Tačiau nepigu, ne. Kas nors mielo, sumedžioto blusturgyje.Vėrinys iš koralų, pirktas solidžioje juvelyrinėje parduotuvėje. Receptų knygos (kitokių knygų rasti ne italų kalba bus labai sunku). Keramika labai kičinė ir brangi, bet kartais sublizga auksas pelenuose. Paštu geriau nieko nesiųsti- dvi savaitės laukiu sau išsiųsto atviruko.

Saugumas. Internete nemažai pasakojama apie nesaugius rajonus ir apiplėšiamus turistus, nors pati nė karto nepasijaučiau nesaugiai. Nejaukiai-daug kartų, ypač kai pristodavo elgetos. Rankinę geriau neštis per krūtinę persimetus ir turėti kišenėje šiek tiek pinigų, kad dažnai nereiktų išsiimti piniginės. Kišenvagiai, sakoma, mėgsta spūstis autobusuose. Pasą geriau palikti saugiai viešbutyje, o su savimi turėti tik tai dienai skirtus pinigus. Sutemus, prie judraus eismo nepratusiems lietuviams gera mintis yra prisisegti atšvaitus. 

Išlaidų suvestinė.

*Skrydis: 405.39 LTL+ 19 LTL už vietos pasirinkimą atgaliniame skrydyje = 424.39 LTL

*Kelionė Vilnius- Kaunas+ Kauno oro uostas: 2.20 LTL +18 LTL+6 LTL = 26.20 LTL

*Transferas Kauno oro uostas-Vilnius+ naktinis autobusas Vilniuje: = 35 LTL+2.20 LTL =37.20 LTL

*Apgyvendinimas+ turisto mokestis: 425 LTL+ 7 LTL = 432 LTL

*Maistas: 330 LTL

*Lankytinos vietos: 240 LTL

*Suvenyrai, lauktuvės: 190 LTL

*Transportas Sicilijoje (vietinis + tarpmiestinis): 302 LTL

*Kitos, niekur nepriskiriamos, išlaidos: 35 LTL

Viso: 2016.79 LTL

Labai padorios išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad įskaičiuotas skrydis ir apgyvendinimas, o keliaudama aš tikrai daug ką sau leidau.

Taigi, kada Jūs keliausite į Siciliją?

Jūsų mylimiausia susivėlusi tinklaraštininkė,

Kūtvėla Citrinaitė

Atostogos Sicilijoje. Šeštoji diena: Mondello paplūdimys ir Palermas. Septintoji diena: Išvykimas.

Šiandien buvo paskutinė diena Sicilijoje, o rytoj jau turėjau skristi namo. Po visų trepsėjimų po Siciliją man įskaudo labiausiai trepsinčias kūno dalis, todėl šiandien nusprendžiau atsipalaiduoti paplūdimyje, o paskui- kaip Dievas duos. Nuo Piazza Giuzeppe Verdi važiuoja autobusas Nr. 806 arba 806 Express iki Mondello paplūdimio. Sicilija garsėja savo paplūdimiais, labai norėjau padrybsoti išgirtame San Vito Lo Capo paplūdimyje, bet iki jo buvo dvi valandos kelio autobusu. Kiek pasvarčiusi, pasirinkau Mondello paplūdimį prie Palermo, nes laiko ir kainos santykis buvo idealus. Autobusas į paplūdimį pasitaikė toks įdomus, atvirais langais, tai visą kelią į mane pūtė gaivus vėjelis, netgi susisupau į šaliką.

Asmenukė.  

Mondello miestelis. 

Mokamas paplūdimys.

Mokamas paplūdimys.

Autobusas į paplūdimį.

Uostas.

Į Mondello važiuoja daug viešojo transporto autobusų. Pats miestukas labai mažas, yra paplūdimys ir krantinė su įvairiais restoranais, bet tai ir visa veikla. Paplūdimys yra mokamas ir nemokamas. Mokamas paplūdimys kainuoja 15 EUR-už tai gaunate gultą su skėčiu nuo saulės visai dienai, teisę naudotis persirengimo kabina ir tualetu; kai kur siūlomos ir rakinamos spintelės vertingesniems daiktams. Nemokamas paplūdimys eina palei vandenį. Yra dar tokie mediniai namukai, kuriuose galima laikyti daiktus, persirengti, krizės atveju-netgi gyventi (be langų, bet kai krizė, tai galima ir  nesičvieryti. Mano močiutė sako, kad karo metais žmonės ir ant grindų miegojo.). Vietiniai gyventojai iš tų namukų į paplūdimį atsineša plastmasines kėdes ir lošia kortomis. Nemokamame paplūdimyje jokių privilegijų nėra, netgi persirengti nėra kur, o tualetas-mokamas. Aš teturėjau tik 25 EUR likusius iš kelionės biudžeto, kurį ir taip gerokai viršijau, tai pasirinkau nemokamą paplūdimį. Tiesą sakant, net jeigu ir būčiau turėjusi pinigų, 15 EUR (apie 50 LTL) mokestis man pasirodė per didelis. Bet nėra tos moters, kuri į paplūdimį nepasiimtų ilgo sijono ir nemokėtų po juo persirengti. Kas nemokat-susisiekit, pravesiu instruktažą. Maudytis man labai patiko, vanduo buvo nuostabiai šiltas, o paplūdimys- tikrai švarus. Patariu atvykti anksti, nes apie 10.00 val. ryto žmonių jau knibždėlynas, vietos ant smėlio vis mažėja, ir mokamas gultas darosi vis patrauklesnis. Nusipirkau labai skanų šviežią raguolį, pameditavau prie aštuonkojo salotų (bet nepirkau), ir parvažiavau į Palermą. Grįžau į hostelį išsidžiaustyti šlapius rūbus ir persiauti. Kadangi keliavau tik su rankiniu bagažu, tai į paplūdimį buvau pasiėmusi hostelio rankšluostį. Prabangiuose viešbučiuose tokius nedorėlius gyventojus tai, girdėjau, gaudo ir viešai gėdina.