Mane galima sutikti:


Kol tu mąstei sustojęs, baigės tavo kelias:
Visa būtis šioj žemėj – tik sekundės kelios.

Žygelis per keturis piliakalnius arba Kovinės voverės egzistavimo įrodymų beieškant

Sunday, January 13, 2013

Šeštadienį po ilgos pertraukos vėl išėjau į rimtą žygį. Jeigu būtų snigę ryte arba spaudęs didelis šaltis, greičiausiai būčiau palindusi atgal po kaldra ir šnarpščiusi iki pusiaudienio. Bet oras buvo gana dorybingas, pasidariau termosą mėtų arbatos, pasiėmiau kalnų lazdas (kaip vėliau pasirodė, genialus sprendimas) ir 11 val. prisitačiau į "žygeivių susirinkimo punktą" Trakų st. Žygiui (apie 30 asmenų ir 1 šuo) vadovavo kaip visada nenuilstantis ir šalčio nebijantis Tadas Šidiškis.

Kas tikrai yra nuostabu yra tai, kad norint aktyviai, sveikai ir naudingai praleisti laiką, nereikia toli ieškoti. Miesto autobusu Nr. 4 važiuojame iki stotelės "Užtvanka".


P1180393
Teprasideda žygis!



Pirmiausia aplankėme Naujosios Vilnios pilkapyną. Pavilnių ir Verkių regioninių parko direkcijos duomenimis, šis pilkapynas yra Barsukynės miške, senosios Rokantiškių seniūnijos žemėse. Tai I tūkstantmečio antrosios pusės kapinynas, turintis 4 gerai išlikusius pilkapius. Pilkapiai ir dabar lankomi per Vėlines.

4piliakalniaime
Nežinau, ar būčiau sugebėjusi įkopti į aukštumas be lazdų. Labai, labai pravertė. Dėkui Šarūnui už foto.

P1180397

P1180400
Užtvanka.

Ant pilkapyno yra akmenys, ant kurių išraižyti senoviniai simboliai (runos?). Tai kopijos įrašų, esančių ant akmenų Lietuvoje.


P1180405
Airėnų "Keistojo" akmens iš Dūkštų ąžuolyno įrašo kopija (V.Musteikis)

P1180413
Įrašo ant Kuktiškių (Utenos raj.) akmens kopija.

P1180425
Paparčių akmens (Skuodo raj.) įrašo kopija.

P1180429
Šeduvos akmens įrašų kopija.

P1180431
Kopija įrašo ant Žvėryno akmens.
Žvėryno akmuo datuojamas XV a. pab.-XVI a. pr. Didžiojo Kunigaikščio žemės ribas žymėjusių akmenų būta keturių. Trijų likimas, deja, nežinomas.  Daugiau informacijos galima rasti: Alfa.lt straipsnis arba A. Stabrausko straipsnis .


P1180432
Valiulio akmens (Molėtų raj.) įrašo kopija.

P1180436
Kadarų akmens (Biržų raj.) įrašų kopija.
Žygelis vyko dieną prieš Sausio 13-sios minėjimą. Aš asmeniškai manau, kad šią dieną reikią įtraukti į valstybinių švenčių sąrašą šalia Kovo 11 ir Vasario 16. Padaryčiau išeiginę dieną, kurios metu moksleivius vestų ekskursijoms į Seimą arba mokyklose vyktų įvairūs renginiai. Nesakau, kad dabar tas nedaroma, bet -mano nuomone- tai daroma nelabai tinkamai.

Uždegame žvakutę ant protėvių kapo pilkapio, šalia nupjauto medžio-užgesusios gyvybės. Žvakutė simboliškai plevena ir už gyvybes, užgęsusias Sausio 13-ją. 

P1180423

Bet laikas ir šaltis spaudžia trepsėti tolyn. Miške pastebiu tokias žymes. Manau, čia žmogus su peiliu prasiėjo, žievės prireikus, nes labai jau taisyklingi dryžiai. Oi, gėda pelėda kokia taip medžius žaloti. O gal čia, sakome, kovinės voverės darbas (Didžiosios kardadantės kovingosios voverės)? Nuo to laiko vis dairiausi per petį.

P1180438

P1180439

P1180444
Sosnovskio barštis visoje didybėje.

P1180446

P1180453
Arbatos pertraukėlės metu ruošiamas jaukas kovinei voverei.  Jauko ruošimo metu jaukas nenukentėjo.
Atsispirdami, atsiremdami, pasiremdami, įsikąsdami į medžių kamienus, kopiame į Barsukynės (Kučkūriškių) piliakalnį.

P1180461

P1180467

P1180469

P1180476
Matomas dešinje pusėje Narimanto (Rokantiškių) piliakalnis.
Piliakalnis datuojamas I a.pr.m.e- I a. Diena buvo šiek tiek apniukusi, bet vaizdai atsiveria gražūs.  Bet tai-tik pusiaukelė.


P1180488
Kaip matote, lazdos pravertė, o kūrybingi žmonės žino, kur jas rast.

P1180491
Sustojamasis posėdis, vadovybės pasikeitimas. Dalis grupės skirstosi namo.
Ištvermingiausias dešimtukas toliau tęsia kelionę. Dabar teks vadovautis šiais keliais jau mynusiais žygeiviais ir išmaniuoju telefonu, tebūnie pašlovintas visagalis Gūglas ir jo žemėlapis.

Manote, lengva žygeiviams šiandien? Nevisada, kartais reikia ir draugui į ranką įsikabinti:


P1180500

P1180501

Gana slidus reikalas tas žiemos pasivaikščiojimas. Lazdomis atsiremdama, kolegų paspiriama šiaip taip riedėjau ir aš. Tik kažkodėl jie šiandien labai skubėjo greičio rekordus mušti, tai aš ir mano objektyvas kaip visada paskutiniai vilkomės. Palei upę takelis siaurytėlytis, slidus, vos nenugarmėjau kelis kartus.


P1180505

P1180510

P1180513

P1180514
Gerbiamieji atsakingi asmenys, gal reiktų uždengti šitą pragaro skylę, kad koks vaikas ar šuo neįkristų? Nors jums, aišku, geriau žinoti.

P1180516
Mūsų tikslas-kitoje gatvės pusėje.
Pasiekiame Pūčkorių piliakalnį. Jis datuojamas I a. - XIV a.


P1180517

P1180524

P1180532
Pataisykite, jeigu klystu- didžiojo margojo genio patelė?

P1180534
Mano-mažiausios :-)

P1180537

Nusileidus nuo šio piliakalnio apsidžiaugiau, kad ir ketvirtasis piliakalnis čia pat. O, kaip aš klydau. Maniau, kad užstraksėsiu patogiais laipteliais į viršų ir bus viskas atlikta. Bet su žygeiviais niekada nebūna paprasta.Būna įdomu, juokinga, šalta, bet niekada paprasta :-)


P1180538

Kaip pasirodė, čia tik pakeliui teko paimti ir šį piliakalnį. Instrukcijos, kaip nueiti iki Rokantiškių piliakalnio, buvo maždaug tokios: eiti taku palei geležinkelį, tada pereiti laukymę ir eiti mišku. Remiantis moteriška intuicija ir išmaniuoju telefonu (nežinia, kas geriau veikia) brendame toliau.

P1180543

P1180546

P1180547

P1180550

P1180553

P1180554

Mišką sėkmingai radome, taipogi ir kalną. Žygeivis Mindaugas deleguojamas patikrinti, ar tas, kurio reikia. Pats vardas įpareigauja daug mindyti, sakome. Ir dar liepiame saugotis kovinės voverės. Rokantiškių piliakalnis išdygsta mums prieš akis deramai nuo augmenijos apvalytas. Pypliai su rogutėmis tik duodasi žemyn.

P1180555

P1180558

P1180561

Gal tai ir nebuvo pats aukščiausias šios dienos taškas, bet be abejonės pats sunkiausias. Paskutiniai metrai buvo be galo statūs. Kažkur turėtų pasirodyti mano nuotrauka, kaip atrodo paskutinę dvasią baigianti išleisti Kūtvėla ant dviejų lazdų. Žinia, iš kitos pusės buvo laipteliai, bet dar eik iki jų...

Jau užlipus: 

P1180565


P1180568

P1180570

P1180574

P1180575

P1180577

Datuojamas I a. vid- II a.pr. Manoma, kad viena seniausių Lietuvos pilių stovėjusi čia. XII a. pilis priklausė kunigkaiščiui Alšiui, paskui ją valdė Goštautai, Žygimantas Augustas,  Pacai. Sakoma, Pacai čia yra priėmę Vladislovą Vazą. Pilis sugriauta XVII a.vid. karo metu ir nebeatstatyta. Vasarą šią piliavietę apašė Kelionės Lietuvoje . Ja taip pat domėjosi Miestai.net forumiečiai .


P1180587
Exploatuojame baisiai apšnerkštą požeminę perėją. Kažką tamsoje kliudžiau kairiu batu, bet jis nekrutėjo.
Netrukus prieiname visuomeninio transporto stotelę ir 44 autobusu parvažiuojame iki Vilniaus centro.

Kovinės voverės egzistavimo įrodymu neturime. Dėkui Tadui Šidiškiui už paaiškinimus dėl akmenų įrašų, Šarūnui už senovines giesmes, ir visiems, kartu šiandien bridusiems.

Kaip visada Jūsų susivėlusi,

Kūtvėla






0 comments:

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...