Savaitgalio pabėgimas į Londoną. Trečioji diena.

 

Ryte išsikrapštau iš migio labai anksti, nes noriu pagaliau nuvažiuoti iki Parlamento ir Big Beno privalomai nuotraukai iš Londono. Kitaip gi nesiskaito, kad buvai Londone. Tada važiuoji iki vieno nuostabiausių muziejų, kokiame tik teko lankytis- Wallace Collection. Tai yra nacionalinis muziejus, kurio kolekciją sudaro pirmų keturių Hertfordo markizų ir Sir Richard Wallace (spėjama, ketvirtojo markizo nesantuokinio sūnaus) sukauptos meno vertybės.

Ikoniškasis Londonas.

Kitos kelionės planuose- Londono apžvalgos ratas. 

Vestminsterio abatija.

Wallace Collection.

Pirmasis Hertfordo markizas buvo Edward Seymour, Lordo Protektoriaus, palikuonis. Jis, to net nežinodamas, pradėjo šią nuostabią kolekciją įsigydamas šešis Canaletto darbus iš dailininko dirbtuvių. Antrasis Hertfordo markizas išsinuomojo dabartinį pastatą savo rezidencijai ir kartu su žmona buvo geri Princo Regento draugai. Trečiasis Hertfordo markizas mėgo ekstravaganciją ir buvo neabejingas olandų tapybos darbams ir Sevro porcelianui. Ketvirtasis Hertfordo markizas užaugo kaip anglas ir prancūzas, nes keli metai po jo gimimo tėvai pasuko skirtingais keliais ir motina mažametį sūnų išsivežė į Paryžių. Anglijoje šis didikas lankėsi retai, daugiausia laiko praleido Prancūzijoje, kur pagarsėjo kaip žymiausias šalies kolekcionierius. Jis teikė pirmenybę jau pripažintų menininkų kūriniams ir pirko aukcionuose, o ne per salonus ar antikvariatus. Markizas pinigų neskaičiavo ir vienas žymiausių kūrinių jo kolekcijoje, „Besijuokiantis kavalierius“, jam atsiėjo šešis kartus nuo spėjamos aukciono kainos, nes didikas aršiai varžėsi su vienu iš savo konkurentų kolekcionierių. Būtent šis didikas yra atsakingas už tai, kokią formą kolekcija įgavo, nes iš 770 kolekcijoje saugomų paveikslų, 600 buvo nupirkti jo užsakymu. Pats to nežinodamas, jis įsigijo baldų, kurie vėliau tyrimų metų buvo nustatyti kaip padirbinti Marijos Antuanetės kambariams Petit Trianone.

Itališkos keramikos kolekcija.

Itališkos keramikos kolekcija.

Patalpa, dekoruota keraminėmis plytelėmis.

Šarvų kolekcija.

Šarvuota avalynė.

Žirgo šarvai.

Ketvirtasis markizas buvo nevedęs, nors yra žinomi keli jo „amūriniai“ žygiai į garsių to meto gražuolių glėbius. Testamentu jis savo turtus padalino į dvi dalis. Pirmoji dalis buvo nevaržoma paveldėjimo reikalavimų, čia buvo įtraukta ir dalis markizo surinktos kolekcijos, ir ji atiteko Sir Robert Wallace. Kita dalis, kuri turėjo paveldėjimo suvaržymų, atiteko tolimesniam teisėtam giminaičiui, kuris tapo penktuoju Hetrfordo markizu. Robertas buvo, spėjama, nesantuokinis sūnus, todėl negalėjo paveldėti tam tikro turto, kuris buvo paveldimas teisėtos giminystės linija. Namas, kuriame dabar yra muziejus, buvo paveldėtas naujojo markizo, todėl Sir Robert Wallace jį perpirko kartu su nemaža dalimi kolekcijos. Sir Robert Wallace papildė kolekciją ginkluote. Lankytojams buvo galima kartą per savaitę aplankyti jo namus pagal išankstinę rezervaciją.

Ginkluotės kolekcija. 

Labai gražus laikrodis.

Muziejaus interjeras.

Prancūzijos karalienė Marija Leščinska.

Sir Robert Wallace mirė nepalikęs palikuonių, o jo bandymai palikti vertybes valstybei kažkodėl nebuvo entuziastingai įvertinti iš valstybės pusės, todėl paveldėtoja tapo jo našlė. Moteris mergautiniais metais buvo kvepalų pardavėja ir siuvėja (susituokė jiedu vėlai, nes markizo tėvas priešinosi tokioms vedyboms), todėl negalėjo pilnai įvertinti svarbios kolekcijos, bet ji labai gerbė velionio vyro atminimą. Paskutinius gyvenimo metus ji praleido izoliacijoje dėl savo drovumo ir prastos anglų kalbos, bet jos paskutinė valia buvo tokia pati, kaip jos velionio vyro- kolekcija turi pereiti valstybei. Muziejus Hertfordo markizų rezidencijoje Londone atvertas publikai 1900 m. dalyvaujant Velso princui.

Labai rekomenduoju aplankyti šį muziejų, tik tai dienai daugiau nieko neplanuokite. Šiame muziejuje net tokiai muziejų žiurkei kaip aš pakerta kojas. Įeini į salę ir nežinai kur žiūrėti, akys tik bėgioja. Vien ginklų ir šarvų salėse galima praleisti valandą laiko. Aš paprastai neieškau žodžių kišenėje, bet man tikrai trūksta žodžių išreikšti tą jausmą, kuris apima pravėrus šio muziejaus duris. Pabandysiu keliomis nuotraukomis perteikti bendrą vaizdą ir tikrai rekomenduoju pasidomėti nemokamomis ekskursijomis.

Nuostabaus porceliano kolekcija.

Moters biustas.

Muziejaus vidaus interjeras.

Prancūzijos karališkoji šeima.

Labai gražios skulptūros.

Laiptų turėklas.

Vyro biustas.

Kylame į antrą aukštą.

Madam de Pompadour.

Moters portretas.

Moters portretas.

Peizažas.

Labai įspūdingos skulptūros.

Besijuokiantis kavalierius.

Napoleono kapas.

Orientas.

Vergė vergų turguje.

Įsimylėjęs liūtas.

Stalo koja.

Kilmingų damų portretai.

Išdykėliškos sūpynės.

Musulmono didiko meilužei suorganizuotas koncertas.

Mergaitė su šuneliu.

Laukia trupinių nuo šeimininkų stalo.

Kūtvėla nuotaikoje.

Labai seniai kirbėjo mintis išbandyti oro gondolas Grinvičo rajone. Pakeliui nučiumpu kinietiško maisto iš gatvės maisto vagonėlio. Kelionės biudžetas jau senka, reikia žiūrėti kainas.

Žiūrėkit savo vaikus.

Oro gondolos į Grinvičo pusę.

Oro gondolos.

Londonas iš oro gondolos.

Kelionė virš Temzės upės.

Oro gondolos.

Grinviče įgyvendinu dar vieną svajonę- aplankyti vėduoklių muziejų. Jis labai nedidelis, bet ir bilietas nebrangus, o didžiausią įspūdį visgi paliko ne tiek vėduoklės, kiek damų kambarys. Kitą kartą skirsiu Grinvičui visą dieną, nes šis rajonas labai įspūdingas.

Vėduoklių muziejus.

Dramblio kaulo vėduoklės.

Ištapyta vėduoklė.

Ištapytos vėduoklės.

Vien dėl šito damų kambarėlio verta čia atvažiuoti.

Sėdžiu ant porceliano sosto ir skaitau.

Istorinis pub'as. Irgi planuose kitam kartui. 

Grinvičo metro-po Temze. 

Paskutinis lankytinas šios kelionės objektas- Granto zoologijos muziejus. Nedidelė patalpa pritutinta visokių Tado Ivanausko stiliaus įdomybių. Kai kurių nuotraukų negaliu dėti į Facebooką, nes gausiu tokį baną, kad atgal iki Londono nuskrisiu.

Granto zoologijos muziejus.

Šikšnosparnio skeletas.

Kas jūros gelmėse gyvena?

Išnykęs dodo.

Dramblių kaukolės.

Dramblio krūminis dantis.

Dramblio širdis.

Įspūdingi ragai.

Žuvies skeletas.

Kardžuvės "nosis".

Dinozauras.

Dinozauras.

Krabas. 

Žymioji Liberrty's parduotuvė.

Nusiperku maisto supermarkete ir grįžtu pavalgyti į hostelį. Nakvosiu viena kaip kokia grafienė, nes mano kambario kaimynė jau išvykusi. Pakeliui dar susirandu iš kur išvyksta autobusas į Lutono oro uostą. Susipakuoju kuprinę iš anksto, kad galėčiau bent kažkiek pamiegoti. Keliuosi anksti, dar spėju į ankstesnį autobusą. Jis ilgai vingiuoja po Londoną surinkdamas keliautojus. Saugumo patikrą oro uoste praeinu greitai, nors batus man nuauna ir apčiupinėja. Duty Free parduotuvėje randu labai fainą kaklo pagalvėlę, kuri man tikrai pravers ateityje. Skrydis namo pavyksta sklandžiai.

Kūtvėla rado idealią kelionių pagalvę.

Bye bye, London!

 Kelionės į Londoną biudžetas:

• Vilnius- Londonas- Vilnius skrydis: 39,98 EUR

• Pervežimas iš oro uosto į abi puses: 17,00 EUR

• Draudimas: 14,00 EUR

• Nakvynė: 120,00 EUR

• Transportas Londone: 40,00 EUR

• Maistas: 150,00 EUR

• Lankytinos vietos, suvenyrai, nenumatytos išlaidos: 60,00 EUR

• Taksi į Vilniaus oro uostą: 14,00 EUR

Viso: 455 EUR suapvalinus į didėjimo pusę.

Ar esate buvę Londone? Kas labiausiai patiko? Ką dar rekomenduojate pamatyti?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Londonietė