Pirmas susitikimas įvyko prie hostelio. Tarp traukinių stoties ir jo yra didelė statybų aikštelė ir kažkoks apšepęs vyriškis nesidorvėdamas vidury baltos dienos šlapinosi per tvorą. Sutikite, hosteliui toks vaizdas- ne reklama. Lengvas šokas buvo, bet paskui jau pripratau, nes ten toks vaizdelis beveik norma. Tiktais pagalvoju, kas būtų jeigu ir mes, moterys, pradėtume dergti kur pakliūva. Beburbant apie higieną, išsiaiškinau ir jos nebuvimo priežastį-visi viešieji tualetai yra mokami intervale 10-20 santimų. Vienintelė išeitis- ieškotis prekybos centro arba eiti į kavinę. Miega šie žmonės kur pakliūna-ant šilumos trasų prie geležinkelio arba skersgatviuose susimetę po du, tris ar nedideliu būreliu.
Kitas dalykas, kuris mane tiesiog šokiravo, buvo elgetos. Seneliai, bobutės, luošiai, su šunimis, katėmis...tik žindančių kūdikius nemačiau. Kiekvienoje požeminėje perėjoje jų po du ar tris. Ar tai gerai gyvenančios sočios valstybės bruožas, rodantis atotrūkį tarp skurstančiųjų ir pasiturinčiųjų ar Vilnius taip išvalytas nuo elgetų, kad akis atprato? Netrukus grąžą jau ėmiau smulkiomis monetomis ir dalinau išmaldai, nes tiesiog praeiti nėra kaip.
Elgetaujantis vyras, du šunys ir katinas, tik foto bloga gavosi. Čia jau buvo topas. |
Už poros žingsnių nuo elgetos su gyvūnais. Užlipus laiptais ir paėjus žingsnių bus elgetaujanti bobutė. |
Kiti žmonės uždarbiauti bando grodami ar šokdami. Daugiausia tai jaunimas, bet pasitaiko ir vyresnio amžiaus žmonių. Šių ypač daug senamiestyje, kur jie užsiima strategines vietas: pėsčiųjų perėjas, vartus, parduotuvių duris, kavinių prieangius ir tiesiog blokuoja praėjimą.
Tik pasilenkus paduoti monetą pastebėjau lazdelę. |
Moteriškė tikrai jau pensijoje. |
Neatrodo skurstantis, bet ką žinai... |
Tiesiai ant perėjos. Įžūlu? Drąsu? Bėda? |
Prie bažnyčios. |
Na, nors gatvės muzikantai irgi yra kontraversiškai vertinami, jiems aš duodu šiek tiek pinigų lengviau negu elgetaujantiems, nes šie bando užsidirbti (žinoma, negaliu reikalauti, kad invalido vežimėlyje sėdintis elgetaujantis senukas eitų dirbti). Muzika dažnai būna profesionaliai atliekama ir laikau tai darbu-ar daug skaitančių šį straipsnį grojate fleita ar kanklėmis?- nuo klasikos iki roko.
Kita žmonių grupė, tikrai išskirtinė Rygoje, yra rusų turistai. Gink Dieve, nelyginų jų nei su viena iš jau aprašytųjų grupių, bet jie verti atskiro paminėjimo, o tiksliau- jų gidai. Senamiestyje prie žymesnių objektų vis užkalbina rusakalbiai, vidutinio amžiaus gidai. Matosi, kad profesionalai, turi prisisegę gido pažymėjimus; kalbina pavedžiosiantys po miestą. Ir tikrai, labai daug mažų grupelių, po du, tris ar keturis žmones, ir vaikšto su jais. Gidai nešasi iliustracinę medžiagą, kantriai atsakinėja į įvairius klausimus. Kainų nesiteiravau, tai yra du variantai: arba tai nėra brangu, arba rusas turistas gali sau leisti.
Dvi rusės turistės ir jų gidė (dešinėje) |
Ir, pabaigai, šiek tiek pozityvo: pavasaris tikrai ateina, nors ir su vėju bei lietumi, bet atneša kvapnius gėlių žeiedus.
Kaip visada Jūsų susivėlusi
Kūtvėla Narcizytė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą