2012 m. rugpjūčio 4 d., šeštadienis

Rainuotųjų vėžių gaudymas Balsiuose

Lietuvos gamtos fondas ir Verkių ir Pavilnių regioninių parkų direkcija surengė gastronominę fiestą, kurioje puodo turinys buvo pagaunamas savomis rankomis. Kalbu apie savo pirmąjį gyvenime vėžiavimą.


P1130598
Į priešą pabaksnosime pirštu.

Šiaip mano santykiai su panašiais gyviais apsiriboja laikymusi atokiau ir mano supratimas apie šiuos gyvius labai ribotas. Geriausiai man pažystamas tik krabas Lazdeika, kuris savo prognozėmis jau susižadėjo su puodu. Patys tie gyviai (kalbu apie vėžius) man tiesiog...šlykštūs. Bet vis tiek jie yra Dievo tvariniai ir mintis, kad juos gyvus verda puode man nepriimtina, ir jeigu tai būtų kiti vėžiai, tikriausiai nebūčiau dalyvavusi. Bet reikia kažkaip peržengt per save.

Iš Šiaurės Amerikos atklydę rainuotieji vėžiai vis labiau užkariauja mūsų vandens telkinius, grasindami iš jų išstumti vietos siauražnyplius ir plačiažnyplius vėžius, pranešė grynas.delfi.lt Jie labai agresyvūs ir nereiklūs maistui, minta pradedant žole baigiant vieni kitais. Jie nešioja vėžių marą, kuriuo patys neserga ir yra įtraukti į ypatingo pavojingumo ir ypač greitai plintančių rūšių sąrašą. Balsių ežerui yra parengtas rainuotojų vėžių naikinimo planas, prie kurio mes aktyviai prisidėjome savomis rankomis.

Taigi, pentadienį 21.00 val. gausus būrys vėžiautojų ir ne mažiau gausus būrys žiniasklaidos atstovų susirinko prie Balsio ežero. Pirmiausia išklausėme specialistų pasakojimus.

P1130559
Renginio įžanginis žodis. Žiniasklaidos atstovas, matote, irgi su botikais, pasiruošęs transliuoti iš netikėčiausių vietų, jeigu reikės.

P1130565

P1130569
Gauname po instrukciją, kuo skiriasi geras vėžys nuo blogo.

Lietuvoje dar gyvena siauražnyplis vėžys. Didžiausia jo populiacija yra Ignalinos ir Zarasų krašte. Kitas, plačiažnyplis vėžys, yra vietinis Lietuvos vėžys. Plačiažnyplis vėžys yra vertingiausias Europos vėžys, net įtrauktas į tarptautinės Berno konvencijos globojamų gyvūnų sąrašą.  Daugiau apie juos galima pasiskaityti čia: http://lietuvosveziai.net/

P1130571
Instruktažui prireikė ir garsiakalbio.

P1130592
Kur tas mano, kur tas mano, tas didysis GRAIBŠTAS.

Pradeda temti, prasideda ir medžioklė, t.y. norėjau pasakyti, vėžioklė. Nekantriausieji net neišklausę instruktažo subrido į vandenį, bet šiame ežere veisiasi tik rainuotieji vėžiai, todėl nebaisu-ką pagausi, tas ir keliaus į puodą. Pirmiausia pasidalinome į keturias komandas. Mūsų komandai vadovavo man jau pažystamas iš renginio Mažieji Drakulos pasiuntiniai Remigijus Karpuška, šikšnosparnių specialistas. 

P1130602
Pirmiausia gavome žuvies. Sakyčiau, padvėsusios, bet nebūtų tikslu, nes dvokė siaubingai. Kategoriškai atsisakiau paimtį šią dvokalynę smirdalynę į rankas ir išniekinti nuosavą kibirą, bet kolega Vytautas neklausė bobiško zirzimo (ir gerai padarė).  Bet dvokiau atsakančiai, žmonės atšokdavo per du metrus.

Tada reikėjo susirasti ir nusismailinti lazdų, ant kurių bus prismeigta žuvis (rankomis, fui fui) ir įsmeigta į dugną. Tada tereikės laukti, kol dvokas privilios vėžį ir jį čiupti, patartina už uodegos. Ežeras buvo kas dešimt žingsnių nugultas vėžiautojų su prožektoriais, todėl teko nemažai paeiti, kol radome tinkamą plotelį. Būčiau pasiėmus maudymuką, tai būčiau pasimaudžius, bet neėmiau, nes viename telkinyje su vėžiais bijojau maudytis. Na, gal jie žnyplėmis įsikabins į koją ar ką (gerai, kad aukščiau nepasiekia). Galima buvo maudytis Ievos kostiumu, bet ežere žmonės irstėsi valtimis, bijojau išgąsdinti :-)

Kvapas, t.y. dvokas priviliojo pirmuosius vėžius. Brendam. Ką pamiršo paminėti per instruktažą yra tai, kad bandomas paimti vėžys iššoksta virš vandens, padaro ore tris kartus salto mortale ir pliumpteli atgal aptaškydamas man akinius įsirausdamas į smėlį, iš kur tada rodo mums špygą. Pabandžius paimti už uodegos tokį slidų, kovingą, šlapią gyvį, kuris dar spurda ir ŽNYBIA, tikrai malonumas abejotinas. Be graibšto nelengva, darom panašiai kaip lokys lašišai- kolega Vytautas šviečia žibintuvėliu (kurio baterija po truputį senka neplanuotai), o aš abiem rankom rieškučiom užsimerkus čiumpu vėžį. Tada, jeigu pavyksta iš penkto karto, greitai imu už kupros ir išlaisvinu pirštus iš žnyplės. Pliumpt į kibirą.

P1130607
Aiškiai ant nugaros matomi raineliai.
P1130610
Mano rankų darbas.
Netyčia užkliudau kibirą ir išverčiu laimikį, vienas vėžys sugeba atgauti laisvę. Laukiam, kol sudrumstas vanduo nusistovės ir tikrinam prismeigtas žuvis, atsimušdami nuo praeinančių konkurentų vėžiautojų. Ech, termosas su arbata būtų pravertęs. Už 50 metrų vėžiaujanti komanda net pasikrykštaudama traukia grobį. Metodika paprasta-palaukti, kol žnyplėmis vėžys suims žuvį, tada pirštais prispaust vėžį prie dugno, ir paimt. Graibštu, aišku, patogiau būtų.

Buvo skirta apie valandą veiksmui, o tada komandos grįžo į starto vietą, kur laukė ant laužo brubuliuojantis puodas. Kai kurie komandų nariai taip įsijautė, kad pametė laiko nuovoką. Į sūraus vandens puodą su prieskoninėmis žolėmis sumesti vėžiai-jautrių nervų žiūrovus patikinus, kad mirtis ištinka momentaliai- virė apie 10 min.

P1130620
Remigijus Karpuška vadovauja kulinariniam procesui.

P1130616
Gal po vėžiuką?

P1130629
Raunam uodegą.

Na, kad jau tiek ištverta, reikia žengti ir paskutinį žingsnį-suvalgyti vėžį. Mėsos iš jo tiek nedaug, kad pagailsta gyvybės, bet kad jau virtas-negi mesi lauk? Kadangi beveik visi susirinkę vėžiavo pirmą kartą, atidžiai sekėme labiau patyrusių dalyvių nurodymus ir lukštenome. Pirmiausia atskiriame uodegą nuo kūno, kūnas metamas į laužą, tada sulaužome pirštais šarvelius ant uodegos ir juo nukrapštome, galiausiai išimame juodą žarną iš uodegos, ir tas nedaug viskas kas lieka-į burną.

Grįžinėja po truputį likę dalyviai, puodas kaičiamas kelis kartus. Skanaujame, bendraujame, mezgame naudingas pažintis. Oras buvo puikus, nukrito gal trys lašai lietaus. Bet viskas kas gera turi baigtis-skirstomės namo. Kadangi jau po vidurnakčio, joks viešasis transportas nebepasiekiamas, dėkoju kolegei Violei už pavežimą iki civilizacijos.

Šiek tiek nuorodų:

Balsių ežeras, autobusai 36 ir 76, st. "Verkių Riešė". Žemėlapis čia.
Verkių ir Pavilnių regioninių parkų direkcija: www.pavilniai-verkiai.lt/
Lietuvos gamtos fondas: www.glis.lt/ 

Na, ar esate vėžiavę?

Su meile,

Kūtvėla Žnyplaitė





Komentarų nėra: