Naujoji VU biblioteka -architektūros šedevras ir moterų rankinukų draugas

Turbūt retas keliautojas susigundo aplankyti bibliotekas. Na, gal išskyrus garsiąją Minsko biblioteką, kurią ir norint nepamatyti nepavyks, jos turbūt nesimato tik iš jos pačios, kaip kokio Eifelio bokšto. Tai pagaliau prisiruošiau nuodugniai apžiūrėti ir garsiąją naująją Vilniaus universiteto biblioteką, tokiu neilgu pavadinimu:  Nacionalinis atviros prieigos Mokslinės Komunikacijos ir Informacijos Centras (arba MKIC). Man didžiausią įspūdį padarė pats faktas, kad lankytojams ji atvira 24 valandas 7 dienas per savaitę (išskyrus valstybines šventes). Tai dar ir didžiausia po nepriklausomybės atgavimo pastatyta biblioteka Lietuvoje. Iš viso vienu metu biblioteka pajėgi priimti 800 žmonių.

Bibliotekos architektas- Rolandas Palekas. Pastato vertė sieka 100 milijonų litų, iš jų beveik 85 mln. litų skyrė Europos regioninės plėtros fondas, 15 mln. litų - Lietuvos valstybės biudžeto lėšos. Bibliotekos atsiradimo idėją  dar XX a. pab. finansiškai  pirmasis parėmė Švedijos karalius Karlas Gustavas XVI.Be įprastų bibliotekai dalykų, čia bus 34 individualaus darbo kabinetai ir 6 darbo vietos tėvams su mažais vaikais. Fondų perkraustymas truko apie 10 mėnesių, savanoriai buvo ieškomi ir Facebook'e. Delfi.lt teigimu, "didžiausia visą parą veikianti biblioteka bus vienintelė biblioteka Lietuvoje, kurioje įrengtos moderniausios apsaugos sistemos, pirmą kartą Lietuvoje sertifikuota ir įrengta gaisro gesinimo rūku sistema, vienintelė biblioteka, kurioje sumontuota pilno ciklo (grąžinimų rūšiavimo ir transportavimo, pristatymo į skaityklas ir saugyklas) leidinių transportavimo sistema, pagrįsta radijo dažnių technologijomis. Ši biblioteka taip pat bus pirmoji, kurioje kompiuterinės darbo vietos sukurtos naudojantis debesų kompiuterijos teikiamais privalumais. Be to, VU biblioteka – vienintelė akademinė biblioteka, kuri atvira visai visuomenei, ne tik universiteto bendruomenės nariams".

Tai pirmiausia nuotraukos, kuriose susijungia funkcionalizmas ir estetika. Arba toks povandeninis marsiečių laivas užplaukęs ant kranto.














Apipaparacinus iš išorės, įsidrasinau ir vidun įslinkti. Šiaip aš esu sunkiai bibliotekų traumuotas sutvėrimas, todėl kinkos drebėjo baisiausiai. Kas lankėsi viešosiose bibliotekose (iškart asociacija su viešosiomis pirtimis, ane?) žino, kad pirmiausia pikta urzgianti ir dar iki dantų ginkluota apsauga iškrato nuo galvos iki kojų, tada atima viską piktos storos rūbinės tetos (netgi rankinukus atima, nes visi lankytojai yra potencialūs knygų vagys), gauni polietileninį maišelį, kur susidedi tušinuką ir popieriaus lapuką (nes daugiau netelpa), ir tada mirtinoje tyloje bandai apsimesdamas augalu užsisakyti reikiamas knygas, kurių nėra, o kai pavyksta, kaina už kopijos puslapį būna paskutinis, ką prisimeni tą dieną. Tai ir čia baisiai bijojau būti nušauta.

Ale nieko panašaus. Visko labai bijojau, nes ten tiek visokios technologijos, o jaunimas taip lengvai ten viskuom naudojosi, kad man baisu pasidarė-bijojau ką nors nulaužti. Informacijos skyriuje įstojau į skaitytojų gretas (6 LT), bet kol kas turiu tik popierinį pažymėjimą, mat plastikinės kortelės buvo pasibaigusios (vasario 7d. tik atsidarė, o jau baigėsi kortelės...). Bet šiaip buvo galima nemokamai užeiti ir apsidairyti.

Rūbinė. Pirmąjį šoką patyriau rūbinėje, mat spintelės užrakinamos savo susigalvotu kodu, o ne raktais. Čia tai sakyčiau biškį durnas išradimas, nes ta trijų skaičių kombinacija tai tik keblumų kūtvėloms pridarys. Bet matyt raktus brangiau gaminti, priedo, vis kas nors pameta arba pamiršta (namo žiemą turbūt be paltų eina, mat kaip žinios šildo). Šiaip ne taip užrakinau spintelę (ne visose yra instrukcijos, teko griaudžiu balsu prašyti vienos studentės pagalbos), užsirašiau ant lapuko spintelės numerį ir kodą, ir ėjau toliau dairytis su rankinuku (še tau, A.Mickevičiaus biblioteka, še tau).

Pirmame aukšte aptikau skaityklą ir kavinę. Kavinės detaliau netyrinėjau, nes buvau po pietų, bet mačiau ir aliuminio indus karštiems patiekalams. Reiks visgi pabandyti, girdėjau, kad studentų valgyklose nebrangu būna. Skaitykloje patogiai įsitaisiau minkštoje (!) kėdėje, šalia manęs ant jos tilpo ir mano rankinukas. Varčiau "Lonely Planet" kelionių gidus ir pro viršų nedrąsiai zondavau teritoriją. Skaitykloje įrengtos ir individualaus darbo vietos dirbti su savais nešiojamais kompiuteriais ir stacionarūs kompiuteriai su ausinėmis. Prieigos prie interneto kodą gavau su skaitytojo bilietu (išbandyta, veikia paštas ir Facebook'as).

Įsidrąsinus slinkau toliau, per visus penkis aukštus (yra liftas) lėtai, nesukeldama įtarimo, o tai sakys, kad visiškas kaimas į biblioteką atėjo, ar ką. Salės įrengtos didelės, darbo vietos išdėstytos ne vienoje erdvėje, o paskirstytos po visas patalpas, kiekviename aukšte yra WC. Mačiau net geriamo vandens automatą! Matosi, kad bibliotekos profilis daugiau tikslusis nei humanitarinis, bet vieną kitą tokio pobūdžio knygelę mačiau. Tiktais keista, kad pavarčius knygas reikia padėti į atskirą dėžutę, o ne atgal-lyg jau visiški vėplos tie skaitytojai būtų.

Šiaip viskas būtų labai super, jeigu ne vienas dalykas- esu kažkam toje bibliotekoje alergiška (turbūt aukštajam mokslui). Prasidėjo baisi sloga, čiaudulys, kažkas gerklėje įstrigo. Viena pažystama sako, kad naujam pastate būna dažai ir baldai dar garuoja. Šiaip aš čiaudau tik nuo dviejų dalykų: saulės ir gero šokolado, tai dabar čiaudėsiu nuo trijų: saulės, gero šokolado, ir VU bibliotekos. Bendras įspūdis -labai geras; patogu kaip namie, tikėsimės alergija praeis.

VU naujoji biblioteka yra Saulėtekio al. 5. Važiuoti visuomeniniu transportu iki "Vilniaus universitetas", biblioteka yra prie VU pastatų (šiaip klauskite, bet kuris studentas parodys). Internetinė svetainė: http://www.mkic.mb.vu.lt/

Su meile ir alergija,

Kūtvėla Čiaudulytė-Knygaitė

Edited 2015 m. Alergija nebepasikartojo.