Kelionė į Provansą, šeštoji diena: Marselis. Geroji Mamytė, Ifo pilis, kruizas į kalankas, garsioji žuvienė.

Marselis buvo įkurtas graikų 600 metais pr.m.e. ir šiandien yra antras pagal dydį Prancūzijos miestas ir, turbūt, mažiausiai prancūziškas. Apie jo įkūrimą yra sukurta ir legenda. Vienas toks veikėjas vardu Protis (na, na, nesijuokit) ieškojo naujos vietos įkurti prekybos punktą finikiečiams ir aptiko Viduržemio jūroje Lacydono įlanką, turinčią gėlo vandens ir apsaugotą uolomis. Protis buvo pakviestas sudalyvauti bankete, kurį iškėlė Ligūrijos genties vadas savo dukters Gyptis jaunikiams. Banketo pabaigoje Gyptis taurę vyno pasiūlė ne kam kitam, o Protis. Na, kur jau dėsies, teko ženytis (kaip jau minėjau, nuotakos tėvas-genties vadas, o bankete gentiečių daug turėjo būti, ginkluoti visi. Meilė ateina paskui.). O gyventi jaunoji pora įsikūrė netoli Lacydono, o iš jų gyvenvietės ir gimė Marselis. Šis miestas yra laikomas vienu iš pirmųjų graikų uostų Vakarų Europoje, tai buvo ir pirmoji gyvenvietė gavusi miesto statusą Prancūzijoje. Ginantis nuo jungtinio etruskų, kartaginiečių ir keltų aljanso, graikai glaudėsi prie stiprėjančios Romos. Tokios abipusiai naudingos draugystės dėka miestas klestėjo kaip grandis tarp Galijos, norinčios romėnų gėrybių ir vyno, ir Romos, norinčios naujų produktų ir vergų, iki Julijaus Cezario atėjimo į valdžią. Ankstesniame reportaže jau minėjau, kad Marselis palaikė sukilusį Pompėjų, kuriam visgi nepasisekė nuversti Cezario, ko pasekmėje miestas buvo nusiaubtas, laivynas konfiskuotas. Būtent Marselyje, kai ateina krikščionybė, stebuklingai laivo katastrofoje išsigelbėja Šv. Marija Magdalietė. Na, o po Romos imperijos žlugimo barbarai ten viską gerai paniokojo. Maždaug taip:

Sack of Rome. Šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/Sack_of_Rome_(410) (c) Uploadalt

Galiausiai VI a.vid. frankų karaliai sugebėjo perimti miestą į savo rankas. X a. miestas atsigvo valdant Provanso grafams. 1348-1361 m. miestas nukentėjo nuo buboninio maro. Kaip dideliam uostui, Marseliui teko pirmam susidurti su epidemija, kuri nusinešė 15,000 gyvybių. Tačiau miestui vėl sekasi 1437 m. kai Renė iš Anžū, Provanso grafas, nusprendė Marselį padaryti labiausiai fortifikuotu miestu Prancūzijoje, o fortifikuotas uostas pagelbėjo minėtajam geradariui atsikovoti žemes Sicilijoje. 1481 m. Marselis susivienijo su Provansu ir įsiliejo į Prancūziją, tačiau netrukus išgarsėjo maišininko reputacija. XVI a. maras vėl prisiminė šį miestą, o XVII a. miestas vėl prisiminė, kad reikia maištauti, ir teko pačiam karaliui Liudvikui XIV atvykti aiškintis su šitomis neramiomis dūšiomis. Bet kai sekasi tai sekasi, 1720 m. ir vėl maras pasiglemžė 100,000 gyvybių. Marselio gyventojai entuziastingai palaikė revoliuciją ir pasiuntė 500 savanorių į Paryžių ginti revoliucinės vyriausybės, o jų daina tapo nacionaliniu himnu. Imperijos plėtra 1830 m. ir vėliau, ypač Alžyre, vėl sustiprino miesto-uosto vaidmenį šalyje, nepakenkė ir Sueco kanalo atidarymas, bet nuo 1950 m. per uostą atvyko ir daug imigrantų. Šiemet Marselis yra Europos kultūros sostinė. Jos garbei skirtą koncertą žiūrėjome viešbutyje per televiziją, nes vadovė patarė nė snapo iš viešbučio nekišti šianakt.

Pirmiausia iš ryto (po pusryčių, žinoma) važiavome prie garsiosios Notre-Dame-de-la-Garde bazilikos. Gatvelės ten siauros kaip makaronai, nepritaikytos turistiniams autobusams, nu ir užstrigome žiede. Mūsų pukšinti dailiosios lyties atstovių pilnai prikrauta transporto priemonė greitai patraukė baltais marškiniais pasidabinusių diedukų dėmesį, ir jie iškart dalykiškai ėmėsi spręsti problemą: du vadovavo autobusui iš prieko, du - iš užpakalio, likę krūtine stabdė priešpriešinį eismą. Po kelių minučių jau važiavom laimingos, siųsdamos oro bučinius diedukams, kurie šią popietę turės apie ką prie petankės pasikalbėti.

Žymioji Marselio bazilika. 

Mano aprašytieji fortai šiandien jau nebesaugo miesto, tą daro Gerąja Mamyte vadinama Mergelė Marija. Pora faktų: kalvos aukštis 147,85 m., statulos aukštis 11,20 m., statulos svoris 9796 kg., Kūdikėlio riešo apimtis 1,10 m.

Lipame iki bazilikos. 

Aukštai...

Nekoks kampas, bet ką dabar. 

Tylos!

Šv. Veronika, valanti Kristaus veidą. Paminklas misionieriams Azijoje ir Afrikoje. 

Gražus paminklas. 

Šioje bažnyčioje besimeldžiančios moterys, laukiančios savo vyrų grįžtant iš jūros, prašo: "Geroji Mamyte, saugiai parvesk mano vyrą į sausumą, o iš sausumos namo jis ir pats pareis". Išskirtinė padėka-votas- yra plytelės pavidalo.

Votai. 

Taipogi, visa siena bazilikoje paskirta marinistinės tematikos paveikslams, kuriuose vaizduojami laivai. Tai-irgi padėkos Dievo Motinai.

Didysis altorius. Centriniame medalione audringoje jūroje plaukia laivas-tai Bažnyčia, naviguojanti per pasaulio sunkumus. 

1853-1870 m. pastatyta bazilika yra romaninio-bizantinio stiliaus. 

Votai. 

Votai-laivai, suverti kaip kokios žemuogės ant smilgos. 

Kita siena paskirta paveikslams jau nebe marinistine tematika. Bet mintį suprantate. 

Nuo bazilikos terasų atsiveria vaizdas į Ifo pilį.

Centre matote mažą salelę, o joje-Ifo pilis.

Netoli Marselio yra keturios salos, mažiausioje jų, fortifikuotoje jų 1524 m. Pranciškaus I, pastatyta pilis, sargybinė ir bažnyčia. Nuo XVII a. Ifo pilyje kalinti įvairūs kaliniai kaip abatas Farija, realiai gyvenęs asmuo, ir A. Diuma buvo įkvėptas sukurti grafą Montekristą. Dar saloje yra raganosio statula. XVI a. Portugalijos karalius gavo dovanų raganosį ir nusprendė jį padovanoti Romos popiežiui (egzotiški gyvūnai visais laikais buvo vertinga dovana). Kuriam laikui gyvasis krovinys buvo apsistojęs Ifo saloje, bet kelionės tikslo taip ir nepasiekė, nes laivas nuskendo prie Genujos krantų. Romos popiežiui teko pasidžiaugti tik raganosio iškamša (norėjau rašyti "pasitenkinti", bet labai jau lievai nuskambėjo). O pati Ifo sala prieplaukos neturi, yra tik, kap mums sakė, prikaltos padangos, į kurias kabinantis galima užlipti į salą. Specialaus laivo į salą irgi nėra, kursuoja tik viešasis transportas, kuris užsuka į Ifo salą tik jeigu yra turistų. Taigi, banguojant stipriau, Ifo sala turistams lieka nepasiekiama. Mums irgi nepasisekė. 

Kadangi oras pasirodė nepalankus šiam plaukimui (susitaupė 15 EUR), atsirado laiko pasivaikščioti po miestą. Mūsų susitikimo punktu buvo paskirtas žuvų turgus. 

Žuvies galva. 

Žuvys. 

Aštuonkojis.

Dar gyvi aštuonkojai. Gal tapsiu vegetare. 

Gėlių skyrius žuvų turguje. 

Turistai vaikščioja, fotografuoja, niekas jų nevaiko. Pabandykit Kalvarijų turguje išsitraukti fotoaparatą.

Paryžių primenantys pastatai Marselyje. 

Kupranugaris ir Notre-Dame-de-la-Garde.

Gražus vaizdelis. 

Nemaži tokie vazonai sustatyti. 

Būtų faina pasėdėti tokioje kavinukėje. 

Arka ir uostas. 

Einame Marselio gatvėmis. 

Kas jau kas, o skalbinius čia žmonės džiauna ir nesidrovi. Na tai kas, kad triusikėliai 56 numerio? 

Kai mašina apsisuko, plojome. O va įsivaizduokit čia mūsų autobusą....

Neatlaikęs "Europos kultūros sostinės" renginių gausos krito Marselio gyventojas. 

La Major katedra ir jos šone prisiglaudusi mažoji originalioji katedra.

La Major pagrindinis įėjimas.

La Major eksterjeras. Mergelės Marijos vainikavimas. 

Užrašas virš durų. Salus mundi-Pasaulio Išgelbėtojas. 

Labai gražios mozaikinės bažnyčios grindys. 

Marselio fortai.

Marselio fortai. 

Marselio fortus pamatęs Karolis V, kurio imperijoje tada niekada nenusileisdavo saulė, pasuko atgal. Vėlesi įrašai rodo, kad gal ir be reikalo, nes bent jau Ifo salos fortifikacija tik atrodžiusi grėsmingai.

Grožis, ką?

Pamenate, sakiau, kad Kalėdų Senis vis man jachtą neša, kur dar 9-je klasėje užsiprašiau? Tai va, pagaliau atnešė. 

Pietų metu buvome restoranų rajone, kur degustavome garsiąją Marselio žuvienę. Taip ir nepabaigiau savo porcijos, pabaigai paprašiau kalvadoso. Patiekalo pavadinimas tariamas "bujabes". Tai šiandien gana kontraversiškas patiekalas, privertęs 1980 m. miesto restoranų šefus, siekusius išsaugoti tradiciją, pasirašyti chartiją, kuri detalizavo šio patiekalo gamybą. Žuvienė verdama iš kelių žuvų rūšių pagal jų suvirimo laiką, norint papildomai pridedant midijų, vėžį ir omarą. Privalomais atributais laikomi skorpionžuvė ir šafranas. Papildomai prie sriubos pateikiama skrudinta duona ir aštrus padažas. Kažkada buvusi tikra "vargo vakarienė"-sumetė varšas žvejys puodan ko nepavyko parduoti ir neis gulti gurgiančių iš alkio pilvu- šiandien dėl savo kokybės ir brangumo šis patiekalas nebeprieinamas varguoliams. Kita vertus, patiekalas ant tiek kontraversiškas, kad vienas maisto kritikas įvertino istorines šafrano ir sviesto kainas ir nustatė, kad toks patiekalas galėjo būti įkandamas tik turtingiesiems. Dar viena versija teigia, kad sriubos brangumas yra dėl to, kad verdamos brangios žuvys, o verdamos brangios žuvys todėl, kad populiarėjant šiai sriubai žvejai tiesiog išgaudė visas paprastesnes, populiaresnes žuvis sriubos valgytojų poreikiui patenkinti.

Marselio žuvienė. 

Na, paragauti kartą gyvenime verta, bet man Nidoje skanauta žuvienė už 8 LT pasirodė žymiai skanesnė. Jeigu toks degustavimas Jūsų planuose neįtrauktas, už 31 EUR ( žuvienė+kalvadosas) tikrai rasite kur pavalgyti. Tuo labiau, kad padorioje įstaigoje stalo vandens turi atnešti nemokamai, sutaupysite gėrimų sąskaita.

Marselyje mano draugė patyrė labai nemalonų atsitikimą-jai į kelnės šoną praeivis brūkštelėjo maišeliu, kuriame buvo šuns ekskrementas. Jau buvau skaičiusi, kad kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse tai yra tipiškas apvogimo būdas-kol auka valosi, galima jai iškraustyti kišenes arba pavogti kuprinę. Teko užsisakyti kavos vienoje kavinukėje, kad galima būtų pasinaudoti WC patalpa ir išsiskalbti. Kažkodėl nemanau, kad tai buvo tiesiog nelaimingas atsitikimas.

Na, o visos dienos programos vinis buvo kruizas į kalankas. Vandens ir vėjo per amžius zulinamos uolos šiandien pretenduoja tapti nacionaliniu parku. Korsikiečių arba Provanso occitan kalba "kalanka" reškia "maža sala". Netoli nuo žuvų turgaus netoli Vieux Port (Senojo uosto) metro stotelės yra kruizų į kalankas kasos. Jau po gerų dešimties minučių supratome, kad mūsų neapgavo, į Ifo salą šiandien tikrai neplaukiama, nes tikrai banguoja- kas gulėjo, kas laikėsi stulpą apsikabinęs, kas vėmė į specialiai išdalintus maišelius...Dvi valandos kruizo tikrai neprailgo, o žuvienė buvo pusiaukelėje lauk. Nors Maltos "Blue Lagoon" kruizas man padarė didesnį įspūdį.

Kruizas į kalankas,

Uola ir žydras vanduo.

Kai kas kruizinasi taip. Net pavydas suėmė.

Kaip čia neįsiamžinsi.

Prieš važiuojant į viešbutį dar mus pamėtėjo valandžiukei nusimaudyti Viduržemio jūroje. Pliaže mačiau porą arabių su kūną dengiančiomis skraistėmis, bet plikais kulnais braidančių,- tai palaidos moterys. Persirengimo kabinos buvo tik dvi, tai mes negaišdami laiko prisiminėme Palangos metodiką. Turbūt daugiau nėra gyvenime atvejo, kad moteriškė papinyką per rankvovę nusimautų.

Mūsų viešbutis buvo tokiame Šnipiškių Šanchajų primenančiame rajone, kur balti buvome mes ir viešbučio darbuotojai. Šiaip sutemus ten nejauku, tai ir neslampinėjome (nes degustavome vin rose savo kambariuose). Už 3 bananus ir 3 obuolius vietinėje parduotuvėlėje bei 4 bandeles vietinėje kepyklėlėje sumokejau nepilnai 3 EUR.

Dar saldainių skanių nusipirkau, riešutai šokolado glaiste. Dėžutė buvo nemokama :-)

Su meile,

Kūtvėla Bujabesaitė