Savaitgaliais lankome kaimynus: Bauskė, Latvija.

Daug kalbama apie turizmo plėtrą pasienio regionuose, tarkim, sujungiant Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos pasienio zonas ir sukuriant turizmo traukos centrus su informaciniais taškias, lankytinais objektais, rekreacija, kulinariniu paveldu, palengvintu vizų režimu, bet kaip sukis kaip nesisuk-be mašinos nė iš vietos. O Kūtvėla, visi žino, prisilaiko ekologiškesnio požiūrio ir nevairuoja, nors jai tai sukelia atitinkamų nepatogumų. Tačiau Kūtvėla jau išbandė kelionę Ecolines firmos autobusu ir jai tai patiko, o dar labiau ją nudžiugino tai, kad Ecolines veža iš Vilniaus į Bauskę (Bauską?), kurį pasirinko kaip bazę savarankiškai ir neskubant aplankyti jau visiškai atrestauruotą Rundalės pilį ir sodą; bet dėl nepatrauklaus autobusų tvarkaraščio (vienas reisas per dieną, 18.00-21.00) ten teko ir nakvoti.

Mūsų autobusas iš Vilniaus autobusų stoties išvyko laiku, bet va į Maskvą per Daugpilį reiso laukiantys keleiviai vis dairėsi savojo, jau pusvalandį vėluojančio, autobuso. Įsitaisom patogiai, vaišinamės kava, pasijungiu prie wi-fi. Trys valandos kelionės netrunka prabėgti.

Tai gražiai žydi rapsai Lietuvoje. 

Ecolines autobusai Bauskėje nestoja vietinėje autobusų stotyje, šalia kurios buvo mūsų viešbutis, o prie rotušės, todėl iš anksto buvau Google Maps sistemoje susiradusi žemėlapyje informaciją kaip nueiti iki viešbučio. Bauskėje neypatingas nakvynės vietų pasirinkimas, tad įkišau ranką giliau į santaupų kojinę ir užsisakiau dvivietį kambarį "ABC Hotel Bauska" viešbutyje (Kūtvėla keliavo su mama ^^;;;).

Kūtvėlos kudlų priglaudimo nakčiai vieta Bauskėje. 

Viešbutis gana neblogas, bet kaip 3* tai buvo trūkumų: karšti pusryčių švediško stalo patiekalai buvo atvėsę, nebuvo sulčių (tik gaiva), wi-fi signalas kambaryje silpnas. Bet pats kambarys buvo patogus ir švarus, su patogumais, gavome rankšluosčius, buvo TV (žiūrėjome futbolą ir latviškų šlagerių vakarus), tarpmiestinė autobusų stotis buvo per gatvę, netoliese-keletas supermarketų, du bankai. Bauskę galima įsidėmėti kaip bazę dienos kelionėms regione į Jelgavą, Rundalę, Dobelę. Vat būtent Dobelės Kūtvėla tai iš savo mažų kibių letenėlių nepaleis, nes nori pamatyti jos garsųjį alyvų sodą žydėjimo metu.

Na, o pačiai Bauskei apžiūrėti pilnai pakanka vienos dienos.

Bauskės turistinis logotipas.

Bauskės žemėlapį pasiėmėme išeidamos iš viešbučio po pusryčių, o turizmo informacijos centras yra įsikūręs buvusiame rotušės pastate. Dar kažkur buvau aptikusi Bauskės savivaldybės tinklalapį su žemėlapiais, bet pamečiau. 

Tai gražiai apsodinti žiedai sankryžose. 

Neaiškios kilmės paveldas. 

Kultūros centras ir biblioteka. 

Kvietkiniai sprendimai miestelio puošyboje. 

Vienas iš įdomesnių Bauskės pastatų. 

Mažoji Bauskės architektūra. 

Rotušės aikštės gėlynas. 

Taverna, kuri iki 12.00 val. stalų lauke net neatrakina (grandinės tvirtos, kad kokie vagiai neišnešiotų). 

Bauskės rotušės pastatas. 

Bauskės rotušės aikštė. 

Bauskės rotušė pastatyta XVII a. pr. XVII-XVIII a. Bauskė buvo klestintis pirklių miestas, apie ką byloja ir tikrai didelė tvarkingai geometriškai išplanuota rotušės aikštė. Bauskės rotušė buvo didžiausia ir gražiausia Kuržemės hercogystėje ir visoje Žiemgaloje. 1609 m. Bauskė gavo miesto teises, o 1615 m. ir privilegiją pasistatyti rotušę. Buvo ir bokštas su varpu, kuris skambėjo pranešdamas gyventojas svarbias naujienas, bet dėl lėšų trūkumo 1852 m. apleistas bokštas buvo nugriautas. Šiandien čia įsikūręs turizmo informacijos centras ir svarmenų ekspozicija.

WC infrastruktūra greta rotušės. Mokamas. 

Kūtvėla prie Bauskės rotušės. 

Kūtvėla prie Bauskės rotušės. 

Kūtvėla prie Bauskės rotušės. 

Kūtvėla prie Bauskės rotušės. 

Netoliese pagal žemėlapį buvo Bauskės regiono tyrimų ir meno muziejus, bet kažkaip įkvėpimo jame apsilankyti nepajutome, kaip nesugundė ir senovinių mašinų muziejus. Todėl pasukome link liuteroniškos Šv. Dvasios bažnyčios. Buvo jau beveik dešimta valanda ryto ir žmonės rinkosi į pamaldas. Mes pasisveikinome lietuviškai ir tokia miela moterėlė mums lietuviškai pravedė nemokamą ekskursiją. Ji labai gražiai kalbėjo lietuviškai :"Bet tada šiaučiaus* mokinys bažnyčioje sukėlė ugnį, tokia pat smertimi ir buvo baustas". Labai gražiai ir maloniai mums viską rodė ir pasakojo. Kai jau ėjome laukan, atvertė mums svečių knygą pasirašyti. Tokio šilto ir svetingo priėmimo nesitikėjome, išėjome labai maloniai nustebintos ir pamalonintos.

Bauskės Šv. Dvasios bažnyčia. 

Bauskės Šv. Dvasios bažnyčios įėjimas. 

Nuostabiai gražus medinis altorius. 

Asmeniniai suolai parapijonims bažnyčioje. 

Sakykla. 

Antkapinės plokštės įmūrytos sienoje, kad nebesidėvėtų mindomos grindyse. 

Bažnyčios interjeras. Kairėje matote dar vieną, baltą, asmeninį suolą pamaldoms. 

Šventoms knygoms pasidėti. 

Sakykla ir antkapinės plokštės. 

Šeimos herbas. 

Šioje bažnyčioje yra net šeši sietynai, kas nebūdinga liuteronų maldos namams, sakė mūsų gidė. 

Vargonai. 

Originali senovinė suolų puošyba. 

Originali senovinė suolų puošyba. 

Pakeliui iki Bauskės Šv. Sakramento katalikų bažnyčios aptikome zooparduotuvę. Ji buvo labai gražiai papuošta- apklijuota vaikų piešiniais, kuriuose buvo pavaizduoti įvairūs augintiniai. Kadangi laikau žiurkėną, tai net susileidau prie šio portreto:

Vaikai piešia augintinius. 

Šalia zooparduotuvės taikiai sugyvenantys pasišiaušę benamiai katinai leido mums tikėtis juos čia maisto randant.

Šv. Sakramento bažnyčia. Vyko pamaldos ir krikštynos, todėl tik iš toliau pasmalsavome. 

Bažnyčios šventoriuje.

Bažnyčios šventoriuje.

Bažnyčios šventoriuje.

Bažnyčios kieme. 

Skulptūros su Jėzumi detalė. 

Dar vienas bezprizornikas.

Labai gražus katulis. 

Šv. Sakramento bažnyčia.

Toliau ketinome ieškoti caro Petro I-jo akmens, bet šiek tiek paklydome. Vienas vaikinukas mus maloniai užkalbino, paklausė, kur mes čia blaškomės, gal ką padėt reikia, bet kur Petro I akmuo ir jis pats nežinojo. Tačiau šiandien mes buvome suplanavusios išvyką į Rundalės pilį, todėl jau skubėjome į autobusų stotį. Grįžusios visgi sugebėjome pamatyti likusias įžymybes, nes temo labai vėlai. Viena jų- Bauskės Šv. Jurgio cerkvė. Ji buvo pastatyta 1881 m., o projekto autorius buvo garsus latvių architektas J.F. Baumanis. Ikonostasas mena XIX a. Šiuo metu cerkvė atidaroma tik pamaldų metu, todėl vidun nepatekome.

Bauskės Šv. Jurgio cerkvė. 

Cerkvės detalė.

Bokštas. 

Rožės cerkvės kieme. 

Lietuviška firma?

Vienas iš įdomesnių Bauskės namų. 

Labai dailus namas.

Vyšnios.

Nusprendėme, kad čia ir bus garsusis Petro I akmuo. Legenda pasakoja, kad Šiaurės karo metu čia buvo susitikę Petras I ir Augustas II Stiprusis. Jie čia papietavo ir po akmeniu pakišo sidabrinius šaukštus. Tai būčiau žinojusi, būčiau kokio kauptuko pasidairiusi.

Caro Petro I-jo akmuo.

Kur tas mano, kur tas mano, kur didysis šaukštas?

Kūtvėla prie caro Petro-I akmens, Bauskė, Latvija.

Kūtvėla prie caro Petro-I-jo akmens. 

Prireikė pasinaudoti žemėlapyje pažymėta WC paslauga. Laimei, būdelės buvo dvi ir antrojoje buvo durys.

Matyt, kažkas labai nekantravo. 

Palei upę eina takas, vedantis prie Bauskės pilies. Mes šiandien iki jos tik pasivaikščiojome, o kitą dieną ryte grįžau ir apsilankiau joje įkurtame muziejuje.

Bauskės pilis.

Bauskės pilis. 

Šabakštynai palei upę. O gal pelkė. Rekreacija eina namo. 

Netoli pilies yra paminklas žuvusiems už Latvijos laisvę. Paminklo fundamentas buvo 1929 m. pastatytas ant keturių karių, kritusių už Latvijos laisvę 1919 m., kapo. 1992 m. skulptorius A. Jansons nuliejo bronzinę Žiemgalių kario skulptūrą.

Žiemgalių karys.

Žuvusiems už Latvijos laisvę 1940-1990 m. 

Ke? O žmonių kalba?

Bauskės pilis.

Statybos vyksta pilnu tempu. 

Bauskas pils muziejs sezono metu dirba katra diena, o ne sezono metu yra slegts. Ir niekas Jums čia nevers, jeigu nesupratote. 

Šalia Bauskės pilies statomas tiltas, todėl vyksta visoks keistas judėjimas. Netoli Bauskės pilies yra užeigėlė Kafejnica Krustceles (Brivibas bulvaris 2, Bauska), kur labai maloniai pasėdėjome, padegustavome Bauskės alaus.

Bauskės alus, ale kažkodėl su Tervetės logotipu, ir prie jos priklausanti užkandėlė. 

Nuostabiai skanus štrudelis su ledais. Pats gerai žinomas Lietuvoje gurmanų korifėjus apsiverktų iš laimės. 

Taigi, kitą dieną grįžau apsilankyti Bauskės pilyje. Muziejus nėra iš pigiųjų, apie 5 EUR (be bokšto-pigiau), fotografavimas nemokamas. Atsižvelgiant į ta, kad Rundalėje už įėjimą mokėjome (didysis turas ir sodai, fotografavimas- už papildomą mokestį) šiek tiek virš 7 EUR, tai tikrai neadekvatu.

Pakeliui sustojau nufotografuoti šito namo. Labai apleistas, bet kažkada buvęs labai gražus pastatas tikrai traukia akį.

Labai gražus apleistas namas.

Memorialinė lentelė ant vieno namo Bauskėje. Manau. buvęs žydų kvartalas. 

Bauskės pilyje Kūtvėla gavo prie jos garsiųjų mėlynųjų puskojinių derančius mėlynus celofaninius batus, skirtus vaikščioti po sales. Užsimiršusi ji buvo ir į kiemą iškėblinusi, bet laiku susigriebė ir parkūrė atiduoti kas ne jos, nes jai svetimo nereikia.

Nėra čia ko turistams pėduoti muziejuose.

Bauskos pilyje galima apsisukti per gerą pusę valandos, nebet norėsite stebėti, kaip mūrijama krosnis, t.y. yra atkuriama pagal archeologinius radinius. Ech, geriau jau mano akys tos virtuvės nebūtų regėjusios, visa magija dingo, liko tik graudi besivaipanti realybė iš šiuolaikinių plytų karkaso, kurį naujai nulipdytais kokliais aplipina skiediniu išsitepęs žmogus darbo drabužiais. Dar ten lankytojams galima pasimatuoti manierizmo stiliaus rūbus, bet aš nebandžiau.

Bauskės archeologiniai radiniai. Žmonės ir čia mėgo puoštis. 

Nedidelis lyrinis nukrypimas- Žiemagala yra buvęs baltų genčių gyvenamas regionas, bet įsitvirtinus db. Latvijos teritorijoje Livonijos ordinui, broliai Kristaus vardu žiemgalius naikino kaip galėjo, todėl jie neapsikentę sudegino paskutinę savo gyvenvietę, perėjo db. Lietuvos-Latvijos sieną ir asimiliavosi su žemaičiais, o būtent Dobelėje yra paminklas paskutiniams išėjusiems žiemgaliams atminti.

Koklių likučiai.

Religinės tematikos koklis.

Krosnių maketai. 

Tėvynės sargyboje. 

Informacija lankytojams anglų kalba. 

Langų vitražų galimi variantai. 

Manierizmo epochos rūbų rekonstrukcija. 

Damos suknelė. 

Hercogienės drabužio siuvinėjimo raštas. Siuvinėjama kilpute. Labai dailu!

Apavas. Dešinėje matote Anglijos karalienės Elžbietos I apavo rekosntrukciją pagal paveikslą. 

Platformos ir Bauskėje platformos. 

Kas slypi po moterų suknelėmis XVI a. pab. 

Kilmingos ir turtingos poros rūbai. 

Senasis bokštas.

Bauskos pilis yra pagrindinis miestelio lankytinas objektas (neskaitant beveik priešais esančio RIMI prekybos centro). Seniausia pilies dalis buvo pastatyta XV a. Mūšos ir Memelės santakoje dar valdant Livonijos ordinui. Čia tada buvo fogto rezidencija. Taipogi, kadangi čia buvo pasienio riba, buvo ir garnizonas jos apsaugai. Naujausia pilies dalis pastatyta XVI a. valdant von Kettler giminei. Šiuo metu Bauskės pilis yra vienintelė pilis buvusios Kuržemės hercogystės ir Žiemgalos ribose, kurioje galima pamatyti suderintus renesanso ir manierizmo elementus. Šiaurės karo metu pilis buvo susprogdinta (sidabrinių šaukštų užkasimas po akmeniu nieko nereiškia), o griuvėsius sėkmingai išsinešiojo vietiniai gyventojai savo pačių statyboms. Dabar pilis yra atstatinėjama.

Tuoj dar biškį primūrysim to manierizmo, paskui padažysim, ir bus gerai. 

Dešinėje va porą rūsiukų įrengsim. Gal kokiai vyno degustacijai tiks? 

Senoji Bauskės pilies dalis.

Nedoroms moteroms ir šiaip nusižengusiems. 

Aukščiau-tiktai dangus.

Kūtvėla Bauskės pilies bokšte. 

Bokštas. 

Apžvalgos aikštelė ant stogo leidžia pasigrožėti, paprieštarausiu reklamai, nelabai įspūdingais apylinkių vaizdais.

Bauskos pilis iš viršaus.

Old meets New. 

Kūtvėla Bauskos pilyje. 

Iš bokšto ne kas ir telikę. 

Štai kaip ir viskas. Mažas pasienio miestukas su nenutrūkstama fūrų virtine per vidurį, atstatinėjama pilimi, dideliu prekybos centru (kuriame yra tik vienas restoranas ir ten tiekiamas sushi), jaukiu viešbučiu su išnaudojančia konkurencijos nebuvimą kainodara, neblogu alumi, skaniu štrudeliu ir svetingais gyventojais. Jeigu Jums bile iš namų dienai ar dviem, tai pilnai tiks.

Su meile, Jūsų mylimiausia tinklaraštininkė

Kūtvėla Mamosvaikasaitė

*Batsiuvys.