Savaitgaliais lankome kaimynus: Rundalės rūmai, Latvija.

Į Rundalės rūmus man visada malonu sugrįžti. Nė nepamenu, kiek kartų ji buvo sustojimas kelionėse, bet gidai čia šykščiai duodavo laisvo laiko, todėl nusprendėme skirti Rundalei tiek laiko, kiek reikės. Juolab, kad ir pretekstas geras- gegužės mėnesį Rundalės rūmų restauracijos darbai buvo oficialiai baigti. Paskutinį kartą Rundalėje lankiausi pragaištingoje kelionėje tulpių žiūrėti gegužės mėnesį, šiek tiek prieš restauracijos darbų pabaigą.

Rundalės rūmai, 2014 m. gegužė.

Rundalės rūmai, 2014 m. liepa. 

Pastato istorija ir nuotraukos yra reportaže Burbiškio dvaras-Rundalės rūmai-Pokainių miškas autobusu "Dušegubka", todėl nesikartosiu, tik pateiksiu naujų detalių, nes pagaliau turėjau laiko, gido už gerklės nespaudžiama, nusipirkti knygelę apie Rundalės rūmus. Netgi suvenyrus ramiai apžiūrėjome!!!

Rūmų vartai su liūtais suprojektuoti jau antrame statybų etape Bironui grįžus iš tremties. Originaliame brėžinyje buvo numatyti įspūdingi barokiniai trijų aukštų vartai.

Kiemas. Profiliuoti kaminai, beje, yra retai kada sutinkami Rastrelli projektuose. 

Na pagaliau galėjau įsiamžinti prie įspūdingos baliustrados aplink nesimalant n+k skaičiui turistų. 

Selfiukė veidrodyje. 

Auksinė salė yra laikoma viena iš gražiausių šiame architektūros komplekse. Joje ypač išsiskiria marmuro ir aukso stucco lipdiniai. Ši salė turi panašumų su Versalio Prancūzijoje ir Šarlotenburgo Berlyne rūmų salėmis.

Auksinė salė. 

Lubų tapyba išreiškia svarbias tam laikotarpiui dorybes: Jėgą, Išmintį, Teisybę, Dosnumą, Didingumą ir Taiką.

Auksinė salė. 

Auksinę salę dekoravę meistrai Martini ir Zucchi prieš tai buvo dirbę Sankt Peterburgo Žiemos rūmuose, irgi suprojektuotose Rastrelli, o dar prieš tai- Drezdene. Abudu menininkai pasižymėjo tuom, kad skleidė itališkas dekoro madas Europoje XVII-XVIII a. Reikia pastebėti, kad italų meistrai Latvijoje dirbo labai retai. Taipogi, juntama Prūsijos rokoko atstovo Graff įtaka-šis skulptorius mažai žinomas meno istorijoje, o iš jo darbų šiandien likę tik vieni rūmai. 1775 m. po dešimties metų Kurše šis menininkas tapo Lenkijos karaliaus S.A. Poniatovskio dvaro skulptoriumi ir dirbo Lazienki rūmuose bei Varšuvos pilyje. Laikoma, kad iš visų patalpų būtent auksinė salė išsilaikė geriausiai per visą skausmingą pastato istoriją, įskaitant parketa ir dalį auksinių papuošimų.

Lankytojams atverta ir Didžioji galerija.

Didžioji galerija.

Trisdešimties metrų ilgio patalpa buvo skirta iškilmingoms vaišėms. Bankietams, taip sakant. Lubose pavaizduoti Aurora ir Apolonas simbolizuoja tai, kad kambarys yra rytų pusėje ir čia pirmiausia patenka tekanti saulė. Lubų ir sienų dekoro restauravimas truko 14 metų (!!!). Jeigu Kūtvėla nenustos rašydama šį reportažą varvinti seilę paraleliui skaitydama kelionių pasiūlymus į PAR stebėti banginių, užtruks dvigubai tiek.  Labai dekoras nukentėjo nuo varvančių lubų-problema buvo žinoma dar XVIII a. Sienų tapyba buvo du kartus uždažyta, bet dabar atidengta ir prieinama lankytojams. Taip italų meistrų ištapyta galerija yra retenybė Latvijoje. Be vaišių, ši patalpa buvo skirta svečiams praeiti į Baltąją salę.

Didžioji galerija.

Didžioji galerija.

Didžioji galerija. 

Stalo koja. 

Baltoji salė buvo skirta šokiams. Jos dekoras turėjo pabrėžti puikius spalvingus svečių apdarus. Anos Ivanovnos laikais Rusijos dvarui medžiaga buvo audžiama Lione, geriausiose Prancūzijos manufaktūrose, o sidabras buvo ant medžiagos dedamas tokiais kiekiais, kad net Prancūzijos aristokratės šiurpo vien nuo minties apie tokios suknelės kainą. Čia originaliame plane sumanyta koplyčia buvo perkelta į Jelgavos rūmus. Sakoma, kad mano jau minėtas skulptorius Graff šioje salėje sukūrė geriausią viso savo gyvenimo kūrinį. Lubų dekore pavaizduoti gandrai-ne atsitiktinumas: nuo 1992 m. ant kamino čia peri gandrų šeimyna. Šiandien matėme du išdidžius tėvus ir vieną vaiką, išspirtą gyventi savarankiškai ant kito kamino.



Mums dar nematytas buvo Veidrodžių kambarys, kur būdavo galima pailsėti pokylio metu. Iš trijų patalpų sudarytasme kambaryje viena patalpa papuošta nedideliais veidrodžiais, siekiant sudaryti kaleidoskopo įspūdį.

Poilsio kambarys.

Veidrodžių kambarys. Sunku fotografuoti, nes veidrodyje nuolat atsispindi kiti turistai. 

Bijau ir pagalvoti netinkamai- dampuodis gamtiniams reikalams? Pasikėlei sijoną, apsižergei...Juk su korsetu ir krinolinu neatsitūpsi, kai net kvėpuoti sunku. Iš tiesų, dėl tokių rūbų istoriškai damos ilgą laiką sysindavo stovėdamos. 

Daugiau apie tai, kaip damos sysindavo stovėdamos: Sarah Albee: Open-Ended.

Patalpoje, kur buvo planuojama suprojektuoti laiptus tarnams, kad jie galetų jais užlipti į pamaldas koplyčioje, dabar yra porceliano vazų paroda, kita tokia paroda yra Auskinėje salėje. Japoniškos ir kiniškos vazos XVIII a. buvo kolekcinis dalykas ir taipogi įnešdavo egzotikos dvelksmo į patalpos interjerą.

Ovalusis porceliano kabinetas.

Ovalusis porceliano kabinetas. 

Mažąja galerija ir palei virtuvei skirtus laiptus ir mėlynąjį saloną (per kurį įeinama į Auskinę salę) pereinama iš reprezentacinių į privačius hercogo apartamentus.

Zubovų kambarys apstatytas atitinkant laikotarpį po 1795 m., kai pastatas buvo perprojektuotas.

Zubovų kambarys. 

Kambaryje matoma daug Zubovų giminės portrerų, kurių tarpe pastebimas ir Jekaterinos II portretas. Rusijai prisijungus šias žemes, Rundalės pilis buvo atiduota grafui Zubovui, vėliau atiteko jo broliui. Nieko nuostabaus, nes Platonas Zubovas, paveldėjęs pilį iš brolio, buvo carienės favoritas. Na, o kaip šis favoritas gavo į žmonas Teklę Valentinavičiūtę, pamatęs ją šokiuose db. Vokiečių gatvėje buvusiame kazino*, skaitykite knygoje "Garsios Lietuvos moterys", išleido "Baltos Lankos". Teklė tapo našle ir ištekėjo už Šuvalovų giminės atstovo; Šuvalovai ir valdė pilį iki 1920 m.

Vienas paskutinių atvertų lankytojams kambarių skirtas bibliotekai. Tiesą pasakius, ja nusivyliau. Tikėjausi bibliotekos per du aukštus, išmuštos mediniais paneliais, su gaubliais ir jaukiais foteliais. Nieko panašaus.

Biblioteka.

Bibliotekos eksponatas.

Bibliotekos eksponatas.

Biblioteka.

Bibliotekos lubų tapyba išsaugota nuo XVIII a., bet restauracija padėjo sugrąžinti buvusį pilną vaizdą. Lubų dekoras nukentėjo nuo mano minėto pratekėjimo (primenu, kad 22 metus carienės Anos Ivanovnos favoritas Bironas praleido tremtyje, o rūmai stovėjo apleisti, saugomi kariuomenės, bet iki galo neužbaigti), be to, apie 1880 m. buvo dalinai uždažytas. Paveikslo konservavimo darbai vyko 2004-2009 m. Iš baldų nelaimes išgyveno tik viena ąžuolinė knygų spinta, pagal kurią buvo sukurta vienuolika replikų.

Rožinis kambarys yra mano mylimiausias kambarys. Jo interjero daugiau galite pamatyti mano jau minėtame reportaže pasakojimo pradžioje. Šiame kambaryje kaip niekur kitur pastebimas rokoko stilius, taip pažįstamas Berlyno ir Potsdamo rūmų lankytojams. Interjere vyrauja dirbtinis marmuras, spalvotos gėlės, auksą pakeitęs sidabras.

Deivė Flora pavaizduota lubų tapyboje. 

Šis nuostabus kambarys buvo labai suniokotas po Antrojo pasaulinio karo, kai sovietiniais metai čia buvo padarytas grūdų sandėlys.

Sekantys du kambariai sudomins paveikslų mėgėjus.

Olandiškasis kabinetas. 

Hercogo darbo kabineto interjero detalė.

Hercogo miegamasis Versalio rūmų pavyzdžiu yra patalpintas centre su vaizdu į prancūziško stiliaus parką. Jis buvo įrengtas jau antrajame pilies statybų etape, Bironui grįžus iš tremties. Dvi krosnys yra išlikusios originalios ir nepajudintos per visą laiką. Patalpos interjeras, kaip ir dera kambario paskirčiai, puoštas erotiniais siužetais. Lubose nutapyti Venera, Marsas ir Amūras. Jeigu lankysitės čia, atkreipkite dėmesį į nedidelį paveiksliuką virš kairiojo veidrodžio- baisiai išdykęs! Kaip Kūtvėla mėgsta pasibarti- nepadorybė. Šio kambario parketas yra laikomas labiausiai sudėtingu raštu visoje pilyje bei pačiu nuostabiausiu baroko epochos parketu visoje Latvijoje.

Hercogo miegamasis. 

Hercogo priėmimų kambarys išmuštas tamsiai raudonais šilko apmušalais. Baldai parinkti Liudviko XVI stilistikos, kurią mėgo Birono sūnus ir paveldėtojas Petras.

Hercogo priėmimų kambaryje. 

Nedidelis itališkas salonas veda į lankytojams naujai atvertą valgomąjį kambarį. Jo atkūrimas buvo baigtas 1994 m. ir jau buvau jį mačiusi, bet paskutinio apsilankymo metu gegužę jis buvo uždarytas papildomiems darbams.

Valgomasis kambarys.

Valgomojo kambario interjeras. 

Valgomojo kambario interjeras. 

A nose job?

Valgomasis kambarys turi dvi duris, vienos veda į naujai lankytojams atvertą biliardo kambarį. Pro jo langus galima pamatyti sodus. Lubose yra nutapyta Pario teismo scena. Sakoma, čia kartais vaidenasi Juodoji Dama.

Stalas biliardo kambaryje.

Biliardo kambarys.

Nuostabus sietynas.

Sietynas biliardo kambaryje.

Šuvalovų kambarys (skirtas šios giminės portretams) veda į dar kelis kambarius ir tada į kambarius, sudarančius hercogo vonios kambarių anfiladą.

Portretai.

Vaza.

Prausimosi priemonė.

Hercogo nusirengimo/apsirengimo kambarys laikomas vienu prašmatniausių kambarių pilyje.

Lubų dekoras  nusirengimo/apsirengimo kambaryje.

Lakinis baldas.

Lubų dekoras.

Sienų apmušalai. 

Vonios kambariai veda į savotišką akligatvį, todėl čia reikia apsisukti ir grįžti į Šuvalovų kambarį. Čia yra perėjimas į hercogienės apartamentus.

Vaza Šuvalovų kambaryje.

Vaza. 

Nors Bironas ir buvo carienės favoritas, vesti jinai jam leido. Benigna Gottlieb von Trotta genannt Treyden buvo, sakoma, labai nedaili moteris su labai dideliu biustu. Kai Kuršo našlė hercogienė Ana Ivanovna tapo Rusijos cariene* ir grįžo į Rusiją, Bironų pora atvyko kartu ir stengėsi niekada nepalikti carienės be priežiūros. Niekas negalėjo gauti privačios audiencijos su cariene-visuomet dalyvavo pats favoritas Bironas arba jo žmona. Birono įtaka carienei buvo tokia didelė, kad lėkė favoritui neįtikusių ministrų galvos.

Hercogienės apartamentai yra gerokai kuklesni nei hercogo. Prieškambaryje galima pamatyti, kaip būdavo kūrenamos mėlynai baltais kokliais puoštos krosnys. Toliau seka prieškambario, darbo kambario, salono, buduaro ir miegamojo kambario anfilada.

Portretas.

Hercogienės darbo kambarys.

Siuvinėjimo priemonių dėžutė. 

Buduaras.

Buduaro detalė.

Hercogienės miegamasis.

Nuotraukoje matomos dvi moterys smalsauja, kaip atrodė hercogienės tualeto kambarys. Jo lubos yra žemos, nes viršuje buvo kambarinės kambarys, sujungtas su hercogienės kambariu slaptais laiptais (ne todėl, kad buvo kažkas labai slapta, o todėl, kad tarnams skirtos patalpos buvo "nematomos"). Beje, hercogienė kartais sysindavo sėdėdama :-)

Toliau lankytojai gali pamatyti autentiškus ir rekosntruotus drabužius ir įvairius kasdieninio gyvenimo daiktus.

Batai. Iki XVIII a. nebuvo supratimo kairė ir dešinė kojos, batai buvo vienodi. Balerinų puantai neskirsto kojų ir šiandien. 

Tualetinio stalelio rinkinys.

Rūsyje yra archeologinių radinių ekspozicija. Net baisu, kaip buvo nuniokota pilis, tik šukės likusios.

Archeologiniai radiniai.

Rožinio kambario dekoro atkūrimui naudoti šablonai. 

Interjerų nuniokojimo lygis. 

Antkapių ekspozicija pabaigoje.

Barokinės rezidencijos be barokinių sodų-neįsivaizduojamos. Rundalės atveju, tai sodai turi didelę pridedamąją vertę pastato atžvilgiu. Sezoninis tulpių, bijūnų, irisų, rožių žydėjimas pritraukia minias turistų. Parką architektas Rastrelli projektavo kartu su pilimi. Prie šių darbų buvo pajungta kariuomenė ir valstiečiai. Kai Bironai buvo Rusijoje, jiems buvo siunčiamos reguliarios ataskaitos apie darbų pažangą. 1737 m. sodas buvo baigtas: 13 alėjų su 22,760 liepų, 120 uosių ir 200 kaštonų. Rezidencija, parkas ir arklidės buvo apjuosti 2 km ilgio vandens kanalu. Dešimtyje hektarų Rastrelli sugebėjo įrengti labirintus, pergoles, basketus (uždarus kiemelius ypatingai progai, pvz. olandiškame baskete pavasarį sodinamos tulpės). Rastrelli plane buvo trys fontanai, bet jie nebuvo įgyvendinti, hercogui teko pasitenkinti trimis tvenkinukais. Pirmasis fontanas pradėjo veikti tik 2008 m.

Toliau pateikiamos nuotraukos, darytos sode.

















































































Sode turistų laukia kelios pramogos: galima pasivažinėti turistiniu traukinuku (2.50 EUR) ir pasimatuoti XVIII a. stiliaus sukneles  (5 EUR). Abiejose atrakcijose nusiteikite laukti ilgose eilėse, o dėl norimos suknelės kovoti nagais ir dantimis, nes žemos ir storos turistės iš vienos dabar nelabai mėgstamos šalies ten įsivaizduoja esančios pasaulio bambos (nors paguoda tokia, kad rožinėse suknelėse jos atrodo kaip vaikštijantis tortas- košmaras).

Kalbant apie košmarus, nutarėme pavalgyti. Nusiteikėme, kad kainos čia bus turistinės, bet tiek jau to, nes artimiausias autobusas į Bauskę buvo už valandos. Netoli pilies, šalia lauko tualetų, yra kažkoks restoranas. Dabar suprantu, kad vietos pasirinkimas yra prasmingas, nes tokio jovalo, kurį ten brangiai tiekia, valgyti neįmanoma. Manote, čia bulvių košė nuotraukoje? Čia yra bulvių piurė milteliai iš pakelio (rasite bet kuriame prekybos centre) užpilti karštu vandeniu. Apie tai, kas dėjosi mano mamos lėkštėje ir buvo pagaminta ant dvokiančio panaudoto aliejaus nė kalbėti nenoriu. Jeigu garbaus gerai žinomo restoranų kritiko neprieteliai Lietuvoje panorėtų jį nugalabyti, jie jį atvežtų čia, ir rezultatas būtų garantuotas.

Jovalas. 5 EUR. Avoid at all costs. 

Į Rundalės pilį galima atvykti autobusu iš Bauskės autobusų stoties. Bilietą į Rundalę pirkite kasoje, nes pirma į autobusą lipa turintys bilietus, paskui lipa ir perka iš vairuotojo dar bilietų neturintys (bet gali tekti stovėti). Kasoje angliškai nelabai supranta, užtat rusiškai-gana gerai. Padėjau grupei japonų įsigyti bilietus ^^7. Atgal bilietą pirksite iš vairuotojo.

Rundalės rūmų muziejaus oficiali internetinė svetainė
Bauska-Rundalė-Bauska autobuso tvarkaraštis

Ar teko lankytis Rundalės rūmuose?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų,

Kūtvėla Rokokaitė

*Kazino buvo vadinami šokių vakarus organizavę namai. Mano žiniomis, profesionalių kortų lošimo namų Vilniuje nebuvo, būdavo lošiama per privačius susiėjimus (ypač lošti mėgo vyskupas I. Masalskis).

* Ana Ivanovna pasirašinėjo maždaug taip (turiu anglišką jos biografiją): "Anna, Empress and Selfupholder of all Russia, Moscovia, Kiovia, Vladimiria, Novogardia, Tsarina of Kazan, Tsarina of Astrakhan, Tsarina of Siberia, Lady of Pskovia and Great Duchess of Smolensko, Duchess of Estonia, Livonia, Karelia, Tueria, Jugoria, Permia, Viatka, Bolgaria, and other places, Lady and Great Duchess of low Novogardia, Tchernigovia, Resania, Rostovia, Jaroslavia, Beloseria, Udoria, Obdoria, Kondinia and Empress of the Northern Coasts, Lady of the lands of Iberia...and the Dukes of the mountains and of many other Dominions and Countries, Heir Successor and Ruler."