Paskutinis Rojaus pasispardymas. Tylusis miestas Mdina.

Į Mdiną važiavau su šventa misija. Kai lankėmės Maltoje pirmą kartą 2009 m., Mdinoje pirkome filigrano auskarus. Vakar turėjau progą apžiūrėti Valetos juvelyrų siūlomus papuošalus, bet niekas akin nekrito, todėl nusprendžiau bandyti laimę Mdinoje. Be to, Mdina tada paliko man labai gerą įspūdį. Tačiau šios kelionės metu supratau, kad Mdinai ir Rabatui reikia bent dviejų dienų, norint aplankyti visas čia esančias turistines atrakcijas. Atradau kai ką naujo, į ką neatkreipėme dėmesio praeitoje kelionėje.

Kėliausi ir pusryčiavau anksti, nes diena nusimatė intensyvi. Iš mano viešbučio St. Paul's Bay rajone iki Mdinos geriausia nuvažiuoti X3 autobusu, kuris veža iki oro uosto, bet čia su sąlyga, kad autobusas sustos tavęs paimti-jeigu jis pilnas, nė nesulėtins greičio. Jau turbūt pastebėjote, kad ši pasakojimų serija pavadinta "Paskutinis Rojaus pasispardymas". Kai įdienojus atvyko turistiniai autobusai, ir visa ta kliksinti fotoaparatais orda pajudėjo Mdinos link, man pakirto kojas iš siaubo. Iki dantų ginkluota ir apsvaigusi žudyti Suleimano Didžiojo armija yra niekas, absoliutus nulis, palyginus su šituo siaubu. Čia ir supratau, kad atsargiai, Rojus užsidaro. Dar liūdniau, kad autoritetingas kelionių knygų leidėjas Lonely Planet įtraukė Maltą (Valetą) į būtinų aplankyti 2015 metais krypčių sąrašą. Beje, Lietuva irgi įtraukta. O auskarų visgi neradau. Jų, žinoma, buvo, bet ne tokių, kuriuos norėčiau nešioti. Bet pati Mdina vis tiek yra gėris.

Miesto vardas keitėsi ne kartą, bet geriausiai jį apibūdina viduramžiais naudotas "Citta Notabile". Nuo XII a. Mdinoje gyveno ispanų, siciliečių, normanų kilmingos šeimos, o dar anksčiau čia buvo romėniškas miestas Melita. Mdinos architektūra yra arabiško stiliaus, nes arabai ją valdė 871-1091 m. iki normanų atėjimo. Mdina buvo miestas-tvirtovė, todėl šiandien turistus pirmiausia ir pasitinka jos gynybinės sienos. Miestas yra nukentėjęs nuo žemės drebėjimo XVII a., po kurio jame atsirado naujos barokinės architektūros statinių. Šiandien čia uždraustas automobilių eismas (išskyrus kelias išimtis) pelnė miestui Tyliojo pravardę. Visas kompleksas atrodo taip: ant aukšto kalno, apsuptas gynybine siena, stovi miestas, kurio dominuojantis katedros kupolas matomas iš tolo. Ta dalis, kuri yra apsupta gynybine siena, vadinasi Mdina, o ta dalis, kuris neapsupta gynybinės sienos, vadinasi Rabat. Iš tiesų, galima pasiklysti, nes Rabat yra labai daug Maltoje. Tai yra arabiškas žodis, reiškiantis "priemiestis" ( o "Mdina"- "miestas").

Mdinos vartai su liūtais.

Gynybinis griovys vakar, rekreacinė zona šiandien. 

Liūtų vartai.

Dešinysis liūtas.

Kairysis liūtas.

Vartų arka.

Atrakcijos turistus pasitinka tik įžengus pro vartus. Ilgai svajojau nusifotografuoti tokiame prietaise, bet visi jie buvo sunkūs kaip velniai ir pabūgdavau, kad teks įkalintai taip stypsoti iki Paskutiniojo Teismo dienos, jeigu kartais pagalbos neprisišauksiu, o subėgę ežiukai tik juoksis už pilvukų susiėmę.

Gal, sakau, į požemiuką? 

Bet čia pasitaikė paslaugus policininkas, perskaitęs mano žvilgsnyje degantį norą. "Aha",-pasakė jis,-"štai ir pakliuvai man į nagus, tu lietuviška Kūtvėla. Žinome mes tokias kaip tu- keliauji, fotografuoji, reportažus rašai, paskui turistų ordos gatve praeiti ramiai neduoda. Esi raštavojama."

Nu kad išsikepei pyragą, tai ir valgyk. 

Netoli mano trumpalaiko įkalinimo vietos (paleido greitai, nė apie maitinimą, nemokamą internetą ir aukštąjį išsilavinimą nebuvo progos pasiklausti) yra Gamtos mokslų muziejus. Jo bilietas kainuoja 5 EUR, su Malta Pass lankymas nemokamas. Jeigu ne pastarasis faktas, tai būčiau nė į kiemą neužėjusi, ir būčiau nieko nepraradusi. Vaikų darželio lygio piešinukais papuoštos sienos, gyvūnų iškamšos, kriauklių prikrautos lentynos. Gal kiek ilgiau stabtelėjau prie mineralų kolekcijos ir narvalo rago, kurį viduramžiais apsukresni verslininkai kaip vienaragio ragą prastūminėjo. Vienaragio kepenys sumaišytos su kiaušinio tryniu padėdavo apsisaugoti nuo raupų, o pats ragas valė vandenį ir saugojo nuo nuodų poveikio nepaisant to, kad niekas niekada jo nebuvo matęs. Kita vertus, šiandien mitiniai vienaragis ir grifonas puikuojasi ir ant Lietuvos respublikos prezidento vėliavos, o amerikietiški doleriai spausdinami su užrašu "In God we trust". Bet matyt čia reikia atkreipti dėmesį į tą faktą, kad vienaragį prisivilioti gali tiktai nekalta mergelė, o tokiais patvirkusiais laikais kaip dabar, tai kur jau čia prisiviliosi, tai ir ganosi kur nors slėpiningose pievose. Drakonai juk irgi iš bado išmirė.

Gamtos mokslų muziejus.

Mdinos gatvės.

Mdinos gatvės.

Mdinos balkonai.

Mdinos rūmai.

Rūmų durys.

Šv. Pauliaus katedra Mdinoje.

Yra tikima, kad Šv. Pauliaus laivas nuskendo audros metu prie Maltos krantų. Valetoje yra Šv. Pauliaus laivo sudužimo bažnyčia. Pamiršau paminėti, kad vakar joje apsilankiau, bet ji man pasirodė tik dar viena tamsi barokinė bažnyčia Maltoje. Šv. Paulius Rabate esančiose katakombose skleidė Kristaus mokymą. Malta, kaip jau minėjau, nukentėjo žemės drebėjimo metu, lygiai taip pat, kaip ir Sicilija, taip viduramžius menančiuose miestuose iškilo barokinės bažnyčios- tas žemės drebėjimas buvo visiškas blessing in disguise.

Mdinos gatvės.

Maltoje šventieji žmonės žvelgia nuo namų kampų.

Karmelitų bažnyčios kupolas.

Mdinoje tą dieną buvo senų automobilių ralis.

"Ach, tu, besarmati, aš tau parodysiu kas čia šeimininkas!"

Ne visiems šventiesiems pasiseka- šitas liko be rankos. 

Vienas iš keliavimo savarankiškai privalumų yra tas, kad suradus kavinę su terasa ir užsimanius taurės vyno, galima tarti sau "Ar velnias blauzdą laužia?" ir pusvalandžiui padaryti pertrauką po skėčiu nuo saulės. Vyno taurė tokiose įstaigose kainuoja 2.00-3.50 EUR (grafiną imti gali būti ekonomiškiau, bet po pusės litro vyno gali pradėti į tą skėtį lipti, kas jau būtų visai nebekultūringa). Rekomenduoju "Fontanella Tea Room", Bastion g., Mdina. TripAdvisor portale palikti atsiliepimai įvairūs, bet dažniausiai skundžiamąsi dėl to, kad būna daug žmonių ir sulėtėja aptarnavimas. Man Maltoje lauko kavinėse užkliūdavo tai, kad čia daug rūkoma.

3.50 EUR. Sakyčiau, biškį plėšikai. 

Kai reikia pasiplanuoti. 

Aš gėriau vyną, o jis į mane spoksojo. Driežų Maltoje netrūksta.

Kavinė su terasa.

Kūtvėla Mdinoje. 

Kavinė su terasa. 

Vaizdas nuo Mdinos aukštumų.

Vėl Mdinos gatvėse.

Labai rekomenduoju įsigyti 5 EUR kainuojantį bilietą, su kuriuo galėsite aplankyti Mdinos katedrą, katedros muziejų, ir parodą vienuose rūmuose (mano apsilankymo metu ten buvo rodomi įrankiai-). Katedroje visos grindys išklotos antkapinėmis plokštėmis.

Mdinos katedros grindys.

Mdinos katedros lubos.

Antkapinė plokštė.

Antkapinė plokštė.

Mdinos katedra.

Mdinos katedra.

Įrankių muziejuje.

Praeitame reportaže pasakojau apie apsilankymą Casa Rocca Piccola rūmuose ir apie balkonus, kurie saugojo aristokrates nuo tiesioginių saulės spindulių. Taigi, eidamos iš namų, baltos odos puoselėtojos apsigaubdavo štai tokia nuotraukoje aukščiau matoma skraiste, kuri šiek tiek primena sargybinio būdelę. Bet geriau taip, nei valstietiškas įdegis.

Katedros muziejuje praleidau porą valandų. Jame apsilankyti nebuvau planavusi, todėl paprastas "kad jau sumokėta, reikia bent greitai perbgėti" pavirto į porą neįtikėtinai įdomių valandų, todėl nebespėjau aplankyti suplanuotų atrakcijų. Bet Mdina yra toks žavingas ir istorinis miestas, kad čia verta pakartotinai sugrįžti. Rekomenduoju jam skirti dvi pilnas dienas. Taigi, katedros muziejus. Jame daug nuostabių sidabro dirbinių, šventų žmonių abrozdėlių kolekcija (pvz., atvirutės apnertais kampais iš XIX a.pr. ir pan., skirtos nešiotis maldaknygėse), bet ilgiausiai mane prikaustė senovinių monetų kolekcija. Šiaip mano numizmatinis smalsumas jau kuris laikas yra patenkintas proginėmis 1 LTL monetomis ir keliais Anglijos dviejų svarų apskritimais, iš kurių vis dar turiu vilties pasidaryti auskarus, bet šiai kolekcijai neatsispyriau.

Paskui išbandžiau į Malta Pass įskaičiuotą Mdina Experience. Maltoje ne viena lankytina vieta siūlo 3D filmą pasižiūrėti. Šį kartą tai buvo 30 min. trukmės filmas apie Mdinos istoriją. Pats filmas manęs nesužavėjo, nuvylė kai kurios panaudotos savo laikmečio neatitinkančios detalės, bet pati idėja gera. Galbūt būtų įdomu ir mūsų turistams muziejuose pasiūlyti pasižiūrėti profesionaliai nufilmuotą filmą apie Vilnių ar Lietuvą.

(Kaip tik baigiau skaityti TripAdvisor portale paliktus atsiliepimus apie Mdina Experience. Tenka sutikti su daugumos nuomone, kad ši patirtis tikrai neverta tų 6 EUR.)

Mdina.

Mdina.

Apžiūrėjusi Mdinos siūlomas įdomybes, patraukiau tyrinėti Rabato pusės. Mane labai sudomino mozaikinės grindys romėnų laikų name. Dar nuo Anglijos esu "užsikabinusi" ant romėniško paveldo. Mozaikos Rabate esančiame muziejuje šiandien yra laikomos vienomis puikiausių ir seniausių vakarinėje Viduržemio jūros dalyje, kaip ir mozaikos iš Sicilijos ar Pompėjos. Pats muziejus nėra didelis. Po pačią archeologinę dalį būtų įdomu pasivaikščioti su gidu, nes dabar tik greitai prabėgau. Po romėnų saloje šeimininkavę arabai nusprendė sumažinti Mdiną iki dabartinio miesto, aplink kurį pastatė gynybinę sieną, todėl atsirado priemiestis Rabat buvusioje Mdinos dalyje. Taip štai ir gavosi, kad romėnų vila atsidūrė už miesto ribos, ir čia buvo įkurtos musulmonų kapinės (rasti daugiau kaip 245 palaidojimai).

Mozaikinės grindys.

Mozaikoje pavaizduoti geriantys balandžiai.

Mozaikinių grindų remontas.

Rekomenduoju skirti 45 min. apžiūrėti šiam muziejui, o tada sėsti į turistinį traukinuką, kuris išvyksta kas valandą netoli romėniškosios vilos. Man šis pasivažinėjimas buvo įskaičiuotas į Malta Pass. Dar norėjau aplankyti požemio pasaulį (katakombas), bet jos nebuvo pažymėtos mano turimame miesto žemėlapyje, o turistinis traukinukas turėjo pro ten pravažiuoti, todėl tokiam susiorientavimui ir pasirinkau jį. Pusvalandžio trukmės pasivažinėjimas būna nuo 10.00 val. iki 16.00 val. su išvykimais kas 00 minučių.

Šiuolaikinė statyba imituoja senovinius pastatus. Kičavota stipriai, bet ką padarysi. 

Čiuku čiuku traukinuku.

Visiškas modernas, net verkti norisi. Bet ir čia gyvena žmonės.

Balkonai šiuolaikinėms gražuolėms. 

Kažką renčia, bet bent jau a la XVI amžius. 

Šv. Pauliau katakombos mane šiek tiek išmušė iš vėžių. Pasirodo, yra dvi tokios. Vienų lankymas įtrauktas į Malta Pass, o kitos, kartu su Šv. Pauliaus bažnyčia ir Antrojo pasualinio karo laikų tuneliais-slėptuvėmis, kainuoja 5 EUR. Kadangi man buvo toks neplauotai netikėtas lankytinų vietų antplūdis tokiame playginus mažame mieste, teko rinktis. Nusprendžiau, kad visko vienu metu neapžiosiu, todėl geriau papildomai mokamas atrakcijas paliksiu kitam kartui. Taigi, palandžiojau po Šv. Pauliaus katakombas, kurios yra įtrauktos į Malta Pass. Tokiose katakombose šeimos turėjo savo laidojimo erdves, kuriose iš akmens išskobdavo vietą palaikams. Kai kur galima atsekti vaikiškus palaidojimus. Toks tamsus siauras labirintas.

Katakombos.

Katakombos.

Katakombos.

Šv. Agotos katakombos šaindien jau nedirbo, todėl nusprendžiau grįžti kitą dieną- nors mano Malta Pass jau bus baigęs galioti, jų aprašymas man paliko didelį įspūdį. Kiek užgaišau suvenytų parduotuvėje. Daug suvenyrų yra įprastas kičas, gaminamas Kinijoje, todėl norint įsigyti ką nors originalaus dabar jau tenka pavargti. Išsirinkau receptų knygą. Pardavėjas įvertino mano pirkinį, pagyrė, pasakė, kad man sekasi, nes šią knygą tik vakar gavo iš leidyklos. iesa, Mdinoje daug parduotuvių, kur prekiaujama stiklo dirbiniais. Šiek tiek pasistiprinau nuošalioje kavinėje ir grįžau į viešbutį. Buvau nusipirkusi tris kuponus vakarienei. Šiaip jie viešbučio gyventojams kainuoja po 12 EUR už vakarienę (švediškas stalas), bet jeigu perki tris ir daugiau, padaro nuolaidą iki 10 EUR. Tokie kuponai yra tikrai protinga investicija, nes karštas patiekalas restoranuose svyruoja nuo 8 iki 15 EUR.

Kadangi pas mus diskoteka iki vidurnakčio, o joje viešbučio kontingentas su lazdelėmis dalyvauja uoliai, tai susiradau ausų kamštukus; jų dėka pavyko neblogai pasnausti. Ir vis dėlto džiaugiuosi, kad vėl pamačiau Mdiną. Kas žino, į ką ji bus panaši dar už metų ar dviejų, kai visa Malta virsta Turkijos kopija.

Su meile, Jūsų

Kūtvėla Areštantaitė