Atostogos Čekijoje: pirmoji diena Brno. Trumpa pažintis su antru pagal dydį Čekijos miestu.

Kadangi mano kelionės planas chuliganas buvo patyrinėti nedidelius miestelius Moravijoje, Brno miestą dėl geros infrastruktūros pasirinkau savo bazei įsteigti. Tiesą sakant, susisiekimas tarp mažų miestelių čia taip gerai išplėtotas, visur yra turizmo informacijos centrai, viešbučiai ir kavinės, kad tyrinėti Moravijos regioną galima iš bazės bet kuriame mažame miestukyje. Kiek nesėkmingas buvo pačio viešbučio pasirinkimas, bet apie tai bus daugiau paskutiniame "Kas liko už kadro" įraše. Traukinys iš Prahos (210 CZK, apie 2 val.) vyko į Vieną per Brno, todėl nemažai sėdimų vietų buvo rezervuotos, tačiau man visgi pavyko patogiai įsitaisyti.

Užkandžiaujame ir vėpsome pro langą.

Pirmas mano žingsnis Brno, na, gerai, antras mano žingsnis Brno, nes pirmas mano žingsnis Brno buvo įsigyti viešojo transporto bilietą (5 dienos, 270 CZK) ir įsikurti viešbutyje, buvo apsilankyti Brno turizmo informacijos centre, kur gavau visokios reklaminės proklomacijos. Viešojo transporto bilietus galima nusipirkti bilietų automate lauke esančiose tramvajaus stotelėse, bet daugiadienius bilietus paprastai turi tik spaudos kioskuose. Patartina pasimokyti čekų kalbos arba angliškai prašytis vietinio jaunimo pagalbos. Šiame regione atvykstantys gyventi ir dirbti netrunka pramokti čekiškai, turistų čia palyginti nedaug, todėl (geromis) anglų kalbos žiniomis personalas nepasižymi.

Brno turi savo drakoną, ir jis kabo prie turizmo informacijos centro.

Kaip vėliau man sakė draugai internetuose, tai kiek reikia alaus ir vyno prigerti, kad krokodile matytum drakoną? Nu bet jeigu vietiniai gyventojai sako, kad čia drakonas, tai negi aš su jais ginčysiuosi?




Brno paprastai neaptinkamas turistų radaruose. Nesakau, kad čia turistų nėra, bet po poros valandų pasivaikščiojimo jie susėda į savo autobusus taip ir neatradę šio miesto. "Studentų miestas,", "didelis kaimas" ir panašūs epitetai sklando apie Brno. Aš pabandysiu Jums parodyti, koks savotiškas ir įdomus yra Brno, ir Jūs pamatysite, kad iš didelio kaimo Brno didelis nekaimas Vilnius gali kai ko pasimokyti.

Bet pirmiausia-pietūs. Ekonominis variantas.

Bekramsnodama hamburgerį (be sūrio) pavarčiau reklamines proklomacijas iš TIC'o. Brno yra antras pagal dydį Čekijos miestas, kuriame gyvena apie 400.000 gyventojų. Miestas garsėja savo architektūra, ypač funkcionalizmo stiliaus pastatais. Vila Tugendhat, kuriai bilietą turėjau rytojui, yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Miestas turi dvi pilis: Špilberką ir Veveri. Taip, taip, Brno net voverės pilis stato, tuo tarpu pas mus garsiausias Lietuvos graužikas Rokiškis Rabinovičius nežinia kuom užsiima. G.J. Mendelis čia atrado šiuolaikinės genetikos dėsnius. Brno teatras buo pirmasis Europoje teatras apšviestas Edisono lemputėmis 1882 m. Šv. Jokūbo bažnyčioje yra didžiausia Europoje kaulų koplyčia. Kavinių, festivalių, ir fejerverkų miestas, ir dar visko daug daug. Brno miestai partneriai yra Leipcigas ir Štutgartas Vokietijoje, Poznanė Lenkijoje, Kaunas Lietuvoje, Voronežas Rusijoje, Viena Austrijoje, Utrechtas Olandijoje, Rennes Prancūzijoje, Lydsas Anglijoje, Charkovas Ukrainoje ir Dalasas JAV. Turistams siūlomi du maršrutai: trumpasis ir ilgasis. Kūtvėla, žinoma, šmirinėjo abiejuose.

Kapucinų vienuolynas ir kripta kairėje, kapučino kavos gausite kavinėje gretimais.

Taip jau išėjo, kad pirmiausia susipažinau su kapucinų kripta (70 CZK). Po pritrenkiančių katakombų Palerme, šios pasirodė kaip vaikų darželiui skirta ekspozicija. Aišku, vis tiek ten yra kažkada šia žeme vaikščiojusių žmonių palaikai, bet viskas atskirta stiklu ir palaikų kiekis žymiai mažesnis nei Palerme. Šv. Kryžiaus Suradimo bažnyčia papuošta barokinėmis skulptūromis. Kriptoje buo laidojama iki 1780 m. Čia ilsisi grafai Sinzendorfai, Veveri pilies valdytojai. Palaikai natūraliai mumifikavosi dėl tam tikrų architektūrinių kriptos subtilybių. Vienas iš žymesnių lankytinų karstų šiandien glaudžia barono Teko palaikus. Francas Tekas (1711-1749) buvo legendinis Panduro pulko komendantas, suformavęs jį savo lėšomis ir paskyręs tarnauti Marijai Teresei. Dėl savo ugningo temperamento ir nepaklusnumo baronas nuolatos įsiveldavo į konfliktus su savo vyresnybe ir galiausiai iki gyvos galvos buvo įkalintas Špilberko pilyje. Po mirties jis buvo palaidotas kapucinų kriptoje.

Šv. Kryžiaus Suradimo bažnyčia.

Brno fontanai.

Mane sužavėjo Zelny Trh (Daržovių turguje) esantis fontanas. Ant pakankamai stačios vietos yra trys tokie fontanai. Vienas su žalčiais, kitas su varlėmis, trečias su vėžliais. Dar yra suoliukai, bet ten sėdėjo dvokiantys -tai jau persiprašau, bet tikra teisybė-vietiniai bomžai, tai prie jų afišuotis, kad esu turistė ir fotografuoti ar net šalia prisėsti tai kažkaip nesinorėjo.

Senoji rotušė.

Šis pastatas yra seniausias ir įdomiausias pasaulietinis pastatas Brno mieste. Rotušė žinoma nuo 1240 m. Miesto taryba tik 1935 m. persikėlė į naujas patalpas. XIV a. čia dirbęs iždininkas ir notaras Jonas sukūrė įstatyminę bazę, kuria vėliau naudojosi miesto teises gavę miestai Moravijoje. Pastato išorėje matoma viena smailė, kuri yra užlenkta. Legenda sako, kad algos negavęs ponas architektas Pilgramas taip padarė tyčia.

Kūtvėla senojoje Brno rotušėje.

Švč. Trejybės skulptūra Daržovių turguje.

Daržovių turgus.

Ši turgaus aikštė žinoma nuo XIII a., o jos pavadinimas -Daržovių turgus- žinomas nuo XV a. Čia ištisus metus vyksta prekyba. Po turgumi yra labirintas, kuriame buvo laikomi vaisiai, daržovės ir kitos greitai gendančios prekės. Skulptūrinė grupė vaizduoja Heraklį ir Cerberį.

Gražusis fontanas.

Divadlo Reduta, kitaip- teatras Reduta, yra (manoma) seniausias teatras Vidurio Europoje. Teatras įkurtas apie 1600 m., čia daugiausia pasirodymus rengė vokiečių ir italų trupės. Nuo XVIII a. vid. teatre buvo atliekami ir čekiški pastatymai. 1767 m. šiame teatre koncertavo vienuolikametis Wolfgangas Amadėjus Mocartas.

Gražiai atidengtos autentiškos plytos.

Pats rožių žydėjimo metas.

Šv. Petro ir Pauliaus (Povilo) bažnyčia.

Šios bažnyčios papėdėje yra kavinė, bet-deja- taip ir nesulaukiau padavėjos. Būtų buvę labai smagu čia pasėdėti. Na, tiesą sakant, ir pasėdėjau gal 15 min., bet padavėja taip ir nebuvo išlindusi iš kainės pastato. Užtat vokiečių turistei daviau magnio B5 kapsulę, nes jai mėšlungis sutraukė koją. Vis nauda iš Kūtvėlos visuomenei.

Brno netrūksta dailių skverų prisėsti. Vilniuje labai to pasigendu. 

Brno miestas Čekijoje.

Denis sodai. 

Rožių krūmai Denis soduose, Brno. 

Brno architektūra. 

Šv. Petro ir Pauliaus (Povilo) katedra.

Įdomiai ištapytas namas.

Prisimename Kirilą ir Metodijų. Jeigu gerai išskaičiau užrašą čekų kalba, prie kertinio paminklo akmens 2009 m. kažkaip prisidėjo Popiežius Benediktas XVI. 

Vaizdas į Brno nuo katedros bokšto.

Tolumoje ant kalno- Špilberko tvirtovė.

Brno panorama.

Kūtvėla grožisi Brno panorama.

Kūtvėla prie katedros bokšto.

Kūdikėlis be galvos.

Kūtvėla prie Šv. Petro ir Pauliaus (Povilo) katedros Brno.

Ši katedra stovi buvusios Brno pilies ir romaninės bažnyčios vietoje. Čia XIII-XIV a. buvo pastatyta Šv. Petro bažnyčia, kurią paskui daug kartų aukštino ir platino, paskui dedikavo ir Šv. Pauliui (Povilui). 1777 m. Brno tapo vyskupija ir bažnyčia tapo katedra. Gražiosios katedros smailės yra iš neogotikinio laikotarpio 1904-1905 m. Šios smailės yra laikomos visos Čekijos neogotikos šedevru. Katedros varpai skamba kasdien 11.00 val. Taip yra todėl, kad 1645 m. Brno buvo vienintelis Moravijos miestas kovojęs su švedais per Trisdešimtmetį karą. Po trijų mėnesių apgulties švedų generolas Torstensonas pasakė, kad jeigu nepaims miesto iki varpai paskelbs vidurdienį, jis atsitrauks. Kažkokiu būdu apie tai sužinojo miesto gynėjai ir varpai suskambo 11.00 val. Švedams teko atsitraukti. Suktybė, bet kai priešas iš patrankų pliekia tau virš galvos, moralę galima kaip molį minkyti.

Šv. Jonas Kapistranas iš čia pamokslavo.

Gražioji Brno katedra.

Brno gatvėse.

Gražūs angelai.

Labai man patiko šitas angelas.

Brno mieste kiekvienas pastatas skirtingas.

Man Brno pasirodė labai aukštas.

Šerloko Holmso alinė.

Šv. Jokūbo bažnyčia, vėlyvosiso gotikos šedevras, šiandien yra remontuojama. Kaulų koplyčios irgi neaplankiau: viena vertus, nepigus malonumas, kita vertus, užtektinai tų kaulų per savo gyvenimėlį esu prisižiūrėjusi.

Brno architektūra.

Mieste netrūksta įdomių skulptūrų ir fontanų.

Mieste netrūksta ir gražių bažnyčių.

Po McDonaldo buvau prisėdusi pasistiprinti vietinio vyno taure, todėl užsukau į vietinės reikšmės supermarketą. Nedidelis pasirinkimas, nemalonus aptarnavimas, bet what you pay is what you get.

Kadangi finansinis klausimas buvo šiek tiek spaudžiantis, bandžiau suktis pigiausiu variantu: 51 CZK. 

Viešbutyje buvo galimybė pusryčiauti už 140 CZK, bet man kaina pasirodė šiek tiek neadekvati. Sumuštinius paskui papildydavau jogurtu ir vaisiais, savo mėgstamos kavos buvau iš namų pasiėmusi, todėl pusryčiaudavau savo kambaryje gal ir nelabai prašmatniai, užtat labai nebrangiai.

Rytoj turėjau rezervaciją Vilai Tugendhat ir paskui galvojau patyrinėti Špilberko tvirtovę. Net ir dabar, Vilniuje rašydama šias eilutes, nesu tikra, ar man patiko Brno. Jeigu reiktų atsakyti į šį klausimą, manau, kad man patiko miesto idėja, miestas kaip vieta žmonėms, o ne pati architektūra, kuri yra labai savotiška. Kitame reportaže pateiksiu daugiau įspūdžių iš Brno.

Gal patiems yra tekę čia lankytis?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla Krokodilaitė