Šis rytas buvo ypatingas, nes turėjau vienuoliktai valandai rezervaciją į Vilą Tunegdhat ir tik miglotą supratimą kur ji yra. Kadangi aplink vyko kelio remonto darbai ir buvo nukreiptas įprastinis transportas, tai išsiruošiau iš viešbučio daug anksčiau negu reikėjo. Pasirodė, be reikalo panikavau, ir prie vilos atvykau per anksti. Mano turėtas atsispausdintas Google Maps žemėlapis buvo labai tikslus, kas buvo privalumas, bet nelabai guodė bučiuojant tvoros spyną. Deja, vila labai saugoma ir administracinės patalpos mažos, todėl lankytojus įleidžia tik 10-15 min. prieš rezervuotą laiką. Taigi, turėjau pakankamai laiko paslampinėti aplinkui po užrakintų ir tvoromis aptvertų vilų rajoną. Tikiuosi, manęs nepalaikė kokia valkata. Tiesa, ant gatvės kampo buvo kavinė.
 |
Gretos Tugendhat tėvų vila, 1903 m. |
Tarpukaryje Brno i
š vokiško industrinio miesto su tvirtais saitais su Viena tapo čekišku
ekonominiu ir administraciniu centru. Atsirado didelė šeimyninių namų ir vilų paklausa. Pramonininkams,
profesoriams, menininkams, valstybės tarnautojams, medikams, net patiems
architektams norėjosi gyventi patogiuose, moderniškuose namuose. Gretos ir Frico Tugendhatų vila buvo unikalios
architektūros pastatas, o vidaus interjerui buvo panaudotos prabangios
medžiagos: itališkas travertinas, marokietiškas oniksas, pietryčių Azijos
mediena. Abudu žydų kilmės sutuoktiniai buvo kilę iš vokiškai kalbančių turtingų pramonininkų šeimų, todėl
jų vila pasižymėjo vienu labai svarbiu dalyku- jos statybos ir įrengimo finansavimas
buvo neribotas. Greta Tugendat
susižavėjo architekto Ludwig Mies van der Rohe statytais namais dar gyvendama
Berlyne ir kai jaunoji pora nusprendė
apsigyventi Brno ir čia pasistatyti sau vilą, ją sukurti paprašė garsųjį
architektą. Baldai taip pat buvo sukurti specialiai šiai vilai, kurią puošė
vienintelis architekto leistas meno objektas- moters torso skulptūra. Grindis dengė tiems laikams
gana naujoviškas linoleumas, pakeitęs tradicinį parketą. Kadangi linoleumas
buvo baltas, jam reikėjo nuolatinės priežiūros. Apatiniame aukšte įrengti
techniniai kambariai buvo aprūpinti įranga namui šildyti, ventiliuoti, tiekti karštą vandenį į vonias; buvo skalbimo
patalpos, specialus kambarys saugoti kailiniams nuo kandžių, viloje taip pat
buvo tamsusis kambarys nuotraukoms ryškinti ir video projektorius filmams
žiūrėti. Namui apšildyti užteko vos pusės
valandos, o vasaros metu dideli langai nusileisdavo ir
namas susiliedavo su sodo erdve. Visas šis
inžinerijos ir dizaino stebuklas buvo pabaigtas per pusantrų metų. Žinoma,
netrūko ir kritikos: vienas žurnalas Tugendhatus išvadino šiuolaikiniais
snobais, pretenzingais milijonieriais, naująja finansine aristokratija, kuri
nebežino kaip išsidirbinėti.
1938 m.
Tugendhatai išvyko iš Brno. Jie išvyko netrukus po Austrijos antšliuso ir šiek
tiek prieš įvykius Miunchene. Dar nuo 1933 m. Greta Tugendhat aktyviai dirbo
žmogaus teisių srityje, padėdama politiniams pabėgėliams iš Vokietijos. Savo
pažinčių Vokietijoje dėka jie suvokė, kad pasilikti čia būtų buvę mirties
nuosprendis patiems sau. Greta su vaikais pasitraukė į Šveicariją, o Fricas su
vaikų guvernante kiek užtruko Brno, organizuodamas perbagebimą tų dalykų,
kuriuos dar buvo galima pasiimti. Bet net ir Šveicarijoje jie nesijautė saugūs,
todėl 1941 m. išvyko į Karakasą Venesueloje. Vila Tugendhat buvo konfiskuota Gestapo
nurodymu.
1942 m. viloje
gyveno gerai žinomas veikėjas Walter Messerschmidt. Nors viloje
ir įvyko šiokių tokių pasikeitimų šiuo laikotarpiu, pagrindinė jos idėja buvo išsaugota, nors tyrinėtojai iki šiol gali tik spėlioti apie tikruosius naujojo gyventojo motyvus. Kiek blogiau reikalai pasisuko 1945 m., kai
Raudonoji armija šioje viloje įsirengė arklides, ir gražiuosius linoleumus
trypė arklių kanopos. Originalūs baldai
buvo dvasingosios ordos visiškai nedvasingai sudeginti. Vėliau čia įsikūrė privati šokių mokykla, kuri veikė
iki 1950 m., kai viloje buvo atidarytas reabilitacijos centras vaikams su
stuburo negalia.
Pastangos
išsaugoti šį unikalų pastatą siekia 1970-sius metus. 1967 m. Greta Tugendhat atvyko į Brno. Pirmą
kartą po dvidešimt devynerių metų pertraukos apsilankiusi savo buvusiame name,
ji buvo sukrėsta. 1968 m. ir 1969 m. Brno buvo surengtos parodos, skirtos Ludwig
Miese van der Rohe menui, ir Greta pasakė kalbą per 1969 m. renginį. Ji prisiminė,
kaip architektas principingai pareiškė, kad jeigu vidaus durų projektas bus pakeistas
Franco Tugendhato pageidavimu, jis mes šį projektą nebaigtą, nes bus sugadinta visa
pastato esmė. Garsusis architektas
nesileido į jokius ginčus durų tema, nors su kai kuriais kitais pakeitimais jis
ir sutiko. Tačiau 1968 m. užėjusi sovietinė okupacija, 1969 m. Ludwig Miese van
der Rohe mirtis, 1970 m. Gretos Tugendhat mirtis ir 1971 m. vilos išsaugojimo
idėjos autoriaus František Kalivodo mirtis ilgam įšaldė vilos atgaivinimo
projektą. Architekto dukrai Gerogia van der Rohe buvo uždrausta naudotis vila
kuriant filmą apie savo tėvą.
1981-1985 m. vila
visgi buo restauruota. Jokie rimtesni tyrimai prieš darbus nebuvo atlikti, bet
ir pati restauravimo idėja buvo daugiau sustabdyti griuvimo procesus. Stipriai buvo pakeistas vidaus interjeras.
Vila nebuvo atverta visuomenei, joje kartais buvo rengiami įvairūs renginiai ir pernakvodavo svečiai. Bet 1989 m. papūtė nauji, Aksominės
revoliucijos vėjai. Būdama tarp Prahos
ir Bratislavos, Brno esanti Vila Tugendgat tapo Čekoslovakijos padalijimo
derybų liudininke 1992 m., o 1994 m. buvo perduota Brno miesto muziejui. 2001 m. ji buvo įtraukta į
UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Paveldėtojai pagal restitucijos įstatymą
nepareikalavo atkurti nuosavybės su ta sąlyga, kad vila bus atverta visuomenei
ir Brno miesto muziejus ją reikiamai prižiūrės. 2010-2012 m. vila buvo pakartotinai restauruota, siekiant sugrąžinti
patalpų vaizdą į tas dienas, kai čia gyveno Greta ir Fricas Tugendhatai.
 |
Vila Tugendgat. |
 |
Vila Tudendhat iš sodo pusės. |
 |
Kūtvėla prie vilos Tugendhat, Brno. |
Nors iš išorės pastatas neatrodo labai jau kažkas, pusantros valandos trukmės ekskursija- kiek prailgusi, ir kojas paskaudinusi nuo ilgo stoviniavimo- buvo labai vertinga. Gidas supažindino su unikaliais interjero sprendimais. Mūsų grupėje buvo apie penkiolika žmonių- maksimalus grupės dydis. Kai kurie turistai į Brno specialiai dėl šios vilos atvažiavo. Kadangi grupės nedidelės, rezervuotis bilietus reikia labai iš anksto. Ekskursijų laikus ir kainas pasitikrinti irgi rezervuotis bilietus (rekomenduotina du mėnesius iš anksto) reikia čia:
Vila Tugendhat. Foto interjeruose leidimas- už papildomą mokestį. Šio reportažo rašymo metu (2015 m. liepos 1 d.) kelios laisvos vietos anglų kalbos grupėje yra tik nuo 2015 m. rugpjūčio 16d., taip kad neatidėliokite, nes liksite it musę kandę.
Pasivaikščiojusi dar truputėlį sode, Kūtvėla laiminga nustraksėjo į tramvajų, kuris ją operatyviai pristatė į Brno senamiestį toliau tęsti kūtvėlinėjimus. Tačiau kūtvėlinėti be kavos ir šokolado dozės yra labai sunku, todėl Kūtvėla pirmiausia nusėdo artimiausioje padoriau atrodančioje kavinėje. Sulaukti padavėjo dėmesio buvo nelenga, nes kažkoks vaikas apsipylė karštu šokoladu (daugiausia teko stalui ir kėdei), todėl visi kas gyvas iš aptarnaujančio personalo subėgo į katastrofos vietą, o paskui labai jau ilgai nešė mano užsakymą, bet kai jau atnešė-negi galima už tai pykti? Juk prie Sacher torto gavau plaktos grietinėlės, o kapučino kava buvo gražiai pamarginta. Menas turi būti patiekiamas lėtai, tada pagalvojau. Ir tai buvo mano bene skaniausias valgytas Sacher tortas!
 |
Kavinė "Cosmopolis", 90 CZK. |
Šiandienos mano plane buvo įveikti Špilberko tvirtovę, todėl tvirtai sugniaužiau fotoaparatą ir nėriau siauromis vingiuotomis gatvėmis link tolumoje ant kalno dunksančio statinio. Pakeliui, Kūtvėla būdama, paklaidžiojau kaip reikalas, bet paskui visgi išsimušiau į finišo tiesiąją.
 |
Bažnyčia. Dar viena. Turbūt barokinė. Jau skutau šalin. Perdaug man čia tų Dievo namų. |
 |
Brno architektūra. |
 |
Netikėtai rasta naujoji rotušė. |
Buvęs XIII a. domininkonų vienuolynas šiandien yra naujoji Brno rotušė. Du kiemeliai atverti lankytojams. Viename iš jų yra fontanas, sukurtas 1928 m. ir vaizduojantis dvylika mėnesių.
 |
Kiemelis su fontanu. |
 |
Dvylika mėnesių. |
 |
Naujoji rotušė. |
 |
Buvę herbai. |
 |
Liūtų portalas. Narnia, here I come. |
 |
Pakeliui į Špilberko pilį. |
 |
Kūtvėla grožisi miesto panorama. |
 |
Špilberko pilis. |
Špilberko pilis buvo pastatyta XIII a. valdant Otokarui II. Pilis buvo skirta apsaugoti Brno nuo priešo ir skėmingai tai atliko 1645 m. Praeitame reportaže rašiau apie tais metais užėjusią švedų apgultį ir miesto gynėjų pokštą su bažnyčios varpais. XVII-XVIII a. pilis pamažu tapo tikra tvirtove, galingiausia visoje Moravijoje. Čia Juozapo II nurodymu buvo įrengtas kalėjimas Habsburgų imperijos priešams. Tuo metu Špilberkas ir pagarsėjo visoje Europoje kaip paties griežčiausio režimo kalinimo įstaiga politiniams nusikaltėliams- "tautų kalėjimas". 1809 m. užėjusi Napoleono armija nusiaubė dalį įtvirtinimų, bet pilis dar ilgai buvo naudojama įvairių režimų kaip įkalinimo įstaiga. 1960 m. Špilberko pilis-tvirtovė-kalėjimas buvo perduota Brno miesto muziejui. Šiuo metu vyksta tokie dideli visokeriopo tvarkymo darbai, todėl užeiti vidun ir susipažinti su ekspozicijomis man noras visiškai nuslobo. Yapč kai viena iš jų- atkurtas kalėjimas.
Thanks but no.
 |
Kūtvėla prie Špilberko pilies. |
 |
Paminklinis biustas. |
 |
Memorialinė lenta. |
 |
Labai dailus paviljonas. |
 |
Aukštos mūro sienos, oi aukštos... |
 |
Tik sėsk ir kvėpuok jazminais-geriausia aromaterapija. |
 |
Darbo čia-dar marios. |
 |
Gražiai sutvarkyta teritorija. |
 |
Brno panorama. |
 |
Patrankos, kaipgi be jų. |
 |
Procesas įsibėgėjęs. |
 |
Labai dailus architektūros elementas. |
 |
Man atrodo, jam patiko... |
 |
Baisusis Špilberkas, tautų kalėjimas. |
 |
Ėjo per lapus kaip tankas, net kojas ant ausų užsikėliau iš baimės. |
Tikras atradimas buvo Špilberko papėdėje esanti senoji Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bazilika. IX-X a. čia buvo nedidelis kaimelis. 1323 m. karalienės Elžbietos Richenzos nurodymu čia buvo įkurtas cistersų moterų vienuolynas. Centriniame altoriuje yra saugoma Šv. Tomo Madona, dar vadinama Juodaja Madona. Šis pavadinimas kilo dėl to, kad pirmiausia paveikslas kabojo Šv. Tomo bažnyčioje, o paveikslą bažnyčiai padovanojo imperatorius Karolis IV; į baziliką paveikslas buvo perkeltas 1783 m., kai cistersų ordinas buvo panaikintas, ir į jo vietą atsikėlė augustijonai. Senasis Brno buvo įkurtas netoli upės su daug mirusių atšakų, todėl miesto Brno pavadinimas kildinamas iš žodžio
brnje, kuris- gal kiek ir neprakilniai- reiškia pelkę. Augustijonų abatija Brno šiuo metu yra vienintelė tokia pasaulyje. Žinoma, augustijonų vienuolių yra ir daugiau, bet Brno augustijonams Popiežius Benediktas XIV dar 1752 m. suteikė privilegija įsteigti abatiją, o kiti augustijonai šituom pasigirti negali.
 |
Senojo Brno bazilika. |
 |
Turbūt pats gražiausias Brno pastatas. |
 |
Nukryžiuotasis prie bazilikos. |
 |
Nuostabūs arkiniai langai. |
Na, štai ir dienos pabaiga. Gerai praleistą dieną šiame alų ir vynų krašte reikia deramai paminėti, ar ne?
 |
Alaus balta puta. 38 CZK alinėje "Sherlock Holmes". |
Labai ilgai nealinėjau, nes iki viešbučio dar buvo kelio galiukas, o rytoj reikės anksti keltis: vaikų žaidimai baigėsi, prasideda rimtas regiono tyrinėjimas. Pirmoji suplanuota išvyka manęs laukė į tikrąjį šio nusibeldimo į Čekijos žemėlapio pakampę tikslą- Kromeriz sodus.
Pabaigai, kadangi apie Brno dar pasakosiu ir toliau, bet daugiau epizodiškai, čia noriu sudėti akcentus, ko iš mažo kaimo Brno gali pasimokyti didelis nekaimas Vilnius. Taigis, ko?
- Festivaliai. Brno kas vakarą vyko koks nors nemokamas pasirodymas. Aplink sceną išdygdavo palapinių miestelis su alumi, vynu, sumuštiniais. Katedros aikštėje per šiaip ne taip išspaustą Kalėdų mugę Vilniuje buvo draudžiama (sic!) prekiauti karštu vynu. Kristus, kuris vandenį vynu vertė, ne taip mokino.
- Fontanai. Vilniuje šito gero kaip ir netrūksta, bet naudos žmogui irgi kaip ir nėra. Brno yra normalu karštą dieną į fontaną sumerkti kojas, o keturmetis vaikas nuogutėlis tenais taškosi. Pas mus gi fontanai skirti grožiui, bet ne žmogui.
- Viešasis transportas Brno yra pigus, švarus, dažnas, punktualus ir operatyus. Vilniuje autobusai sustoja taip, kad keleiviai turi šokinėti per prarają tarp durų ir šaligatvio, jau nekalbu apie mamas su vežimėliais ar senus žmones. Jau nekalbu, kad STOP mygtukas Brno yra naudojamas pagal paskirtį, o pas mus- ne. Kodėl? Šunis galima vežtis autobuse, tramvajuje, traukinyje ir, patikėkite manimi, jie ten dažnai taip keliauja.
- Nemokami maišeliai šunų kakučiams. Manau, papildomas komentaras nereikalingas. Juk kažkodėl mokame mokesčius už gyvūnus?
- Žalios erdvės ir suoliukai pačiose netikėčiausiose vietose. Yra kur prisėsti, net jeigu nėra labai į ką žiūrėti. Žmonės tiesiog sėdi sau, žiūro į tramvajus. O šalia koks ledų kioskas verslą daro. nes yra kur atsisėsti ne tik centrinėje miesto zonoje.
- Parduotuvių ir valgymo vietų įvairovė. Vilniaus senamiesčiui labai reikia biudžetinio sektoriaus, tokio hole in the wall, tik ne su tais baisiais kebabais.
- Traukinių stotyje yra specialūs lankstinukai su lankytinomis vietomis Čekijoje, kurias galima pasiekti traukiniais: stotelių pavadinimai, grafikai, etc. Raskite pas mus tokį dalyką.
- Fantastiškas susisiekimas regione. Priemiestiniai autobusai turi elektroninį tablo, kuriame rodomas maršrutas ir skelbiamos stotelės, veikia STOP mygtukas, yra kondicionierius. O jau švaru- ne kiekvienoje mūsų bažnyčioje tokią švarą rasi.
Trumpai tariant, Brno yra miestas žmogui. Vilnius, deja, yra miestas sau.
 |
Vienas iš Brno festivalių. |
Kitame reportaže papasakosiu apie Kromeriz sodus. Visada laukiu komentarų, pasidalinimų, ir kitokių gerbiamo Skaitytojo pakrebždėjimų.
Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų
Kūtvėla Okadajumsatostogosaitė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą