2015 m. gruodžio 19 d., šeštadienis

Savaitgalis Lenkijoje: Poznanės ledo skulptūrų festivalis. Antroji diena.

Rytas buvo tamsus ir lietingas. Pirmąją diena tryniausi senamiestyje, kur viskas buvo ranka pasiekiama, o šiandienai teko toliau nuo centro išmėtyti lankytini objektai, todėl dar vakar senojoje rotušės aikštėje esačiame turizmo informacijos centre nusipirkau vienos dienos bilietą viešajam transportui. Jis kainavo 13,60 zlotų, bet pilnai atsipirko (vienkartinis bilietas kainuoja 3,00-4,50 zlotų pagal važiavimo trukmę, perkamas kioskuose arba bilietų automatuose kai kuriose stotelėse, kai kurie tramvajai turi bilietų automatus). Pirmiausia stotyje saugojimo kameroje (8 zlotai) palikau savo kuprinę, kad nereiktų gaišti laiko grįžtant į hostelį, o po dienos turistinės programos galėčiau iš karto eiti į autobusą į Vilnių. Poznanė yra padariusi tai, apie ką aš Vilniuje tik svajoju- autobusų ir traukinių stotys yra po vienu stogu, ir dar didelis prekybos centras ten pastatytas (tualetai mokami). Šis modernus prekybos centro ir stoties kompleksas buvo atidarytas tik 2013 m. Šalia yra viešojo transporto stotelė ir trijų aukštų automobilių stovėjimo aikštelė. Prekybos centre mažus vaikus nemokamai (sic!) vežioja Kalėdinis traukinukas.

P1490098
Sekmadienio rytas Poznanėje.

P1490101
Sekmadienį viešasis transportas važiuoja kas 20 min, o kai kurie tramvajai nevažiuoja iš viso. 
Kadangi būtinoji kelionės programa- ledo skulptūrų festivalis- jau vakar buvo nemažai pavykdyta, šiandien į programą įtraukiau kiek nestandartinių lankytinų objektų. Kai pradėjau dėliotis Poznanės programą nustebau, kiek ten joje visko daug galima pamatyti. Pagal geografinę dabar buvimo lokaciją, protingiausia buvo tramvajumi pavažiuoti iki Vilsono parko ir apsilankyti Palmių name, kuris turėjo atsidaryti už 20 min.


P1490109
Poznanės Palmių namas.
Ši palmiarnia yra didžiausia Lenkijoje, atidaryta dar 1910-1911 m. Iki Antrojo pasaulinio karo spėjusi išaugti tris kartus, palmiarnia buvo sunaikinta karo metais. 1946 m. ji buvo atstatyta, bet buvo labai neprižiūrima, todėl 1978 m. ją uždarė del grėsmės lankytojų sveikatai ir gyvybei. Visiškai nauja palmiarnia buvo atidaryta 1992 m. Lankytojams čia sukurtos devynios klimatinės zonos ir akvariumo erdvė. Viskam apeiti prireiks apie valandos laiko, bet jeigu būsite su vaikais, tai net ir ilgiau. Reikia turėti šį objektą omenyje ir blogo oro atveju. Rūbinės paslaugos kainuoja 1 zlotą.

P1490105
Vilsono parko vaza. 

P1490128
Vešlūs eksponatai.
P1490137
Palmių namo gyventojai.

P1490146
Tarkuotos morkos pusryčiams turi stulbinamų Viagros savybių. 

P1490156
Kaktusų skyrius. 

P1490158
Kūtvėlos mylimiausi augalai žemėje.

P1490163
Kaktusų rojus Poznanėje.

P1490167
Akvariumo skyriuje daug didelių žuvų.
Kodėl mums nepasinaudojus gerąja kaimynų praktika ir jos nepranokus-Vilniuje neatidarius naujo lankytino objekto, kaktusų namo? Būtų originalus traukos centras viso pasaulio kaktusų entuziastams. Patys eksponatai gi nelepūs, dėmesio daug nereikalauja. Be to, būtų kasmet renkama Mis Kaktusas (ir ne apie augalus čia kalba), vyktų nacionalinis kaktusų piešinių konkursas mokyklose (suaugusiems- agavos produkto degustacijos) su pirmos vietos laimėtojo kelione į Meksiką, supermamos galėtų megzti drabužėlius ypač dygliuotiems kaktusams, o metų pabaigoje kasmet Vilniuje suorganizuotumėme tarptautinį kaktusų mylėtojų ir puoselėtojų draugijų suvažiavimą, kurio dalyvius atgabentų čarteriniai reisai. Ir Katedros aikštėje gruodyje puoštumėme ne eglę, o didelį kaktusą. Moterų kanklininkių grupė "Spike Ladies" ne konkurso tvarka atliktų dainą Eurovizijoje pavadinimu "The Way You Spike Me Up Tonight". Su tokia rinkodara aplenktume net ir estus, o mūsų šūkis būtų "Lituania inSPIKEs you!". Klimatas vis tiek šyla, ne laikas bus apie tai galvoti, kai būsime tropikų zona, reikia dabar sukrusti, ir paskelbti kaktusą nacionaliniu augalu.

P1490175
Poznanės architektūra iš dalies artima skandinaviškam stiliui.

P1490176
Poznanė, Lenkija.

P1490182
Memorialinės lentos ant pastato, kuris pastatytas netoli (ant?) buvusių žydų kapinių.
Žydų bendruomenės Poznanėje istorija atsekama iki pat miesto įkūrimo, bet Antrojo pasaulinio karo metais jos likimas buvo toks pats, kaip ir daugelio Vidurio ir Rytų Europos šalių žydų bendruomenių. Senamiestyje esanti Žydowska gatvė mena laikus, kai vienas iš keturių namų joje priklausė žydams. Nemalonumai (gaisrai, pogromai) prasidėjo XVa., bet tai netrukė žydų bendruomenei XVII a. pasiekti 3,000 gyventojų skaičių. 1736 m. teismas pasmerkė sudeginti rabiną Josefą už ritualinę žmogžudystę- šis prietaringas nusikaltimas ne kartą buvo primetamas žydams. Reikalai kiek pagerėjo XIX a. įsitvirtinus Prūsijai. Po 1803 m. gaisro Poznanėje žydams buvo leista kurtis laisvai, nebe miesto valdžios numatytoje teritorijoje. Santykiai tarp vietos žydų ir prūsų (vokiečių) buvo geri, bet vietiniai lenkai juos smerkė, todėl po 1919 m. politinių įvykių daugelis žydų pasitraukė į Vokietiją, vengdami problemų su naujais šalies šeimininkais lenkais. Taip Antrojo pasaulinio karo pradžioje Poznanėje liko, iš visos didelės bendruomenės, tik apie 1500 žydų. 1939 m. miestas buvo prijungtas prie Trečiojo reicho ir buvo numatyta atsikratyti žydų bendruomenės per tris mėnesius . Deportacijos į mirties lagerius prasidėjo 1939 m. gruodį, o kitų metų balandį buvo iškilmingai pažymėtas Dovydo žvaigždės nulupimas nuo paskutinės sinagogos. Tie, kurie išvengė deportacijos į mirties lagerius, buvo paimti kelio tiesimo darbams, bet jų kalinių stovyklą nusprendė sunaikinti 1943 m. (žinoma, su visais kaliniais). Po karo išgyvenę holokaustą žmonės grįžo, bet komunistinė valdžia nebuvo nusiteikusi skatinti žydų kultūros atsigavimą, todėl žydų gyventojų skaičius Poznanėje siekė tik apie 100 asmenų. Naciai taip rūpestingai šlavė nuo žemės paviršiaus žydų kultūros paveldą, kad šiandien Poznanėje ką nors aptikti yra sunku. Senoji sinagoga buvo perdaryta į baseiną ir rebilitacijos centrą Vermachto kariams. 2002 m. ją sugrąžino žydų bendruomenei, bet jos būklė tokia prasta, kad atkurti maldai ar pritaikyti turizmui planų kol kas nėra. Senosios žydų kapinės buvo sunaikintos dar XIX a., o seni antkapiai sunaudoti tiesiant kelius Antrojo pasaulinio karo metais. Memorialinė lenta buvusių kapinių vietoje irgi atsirado tik neseniai. Tarp pastangų atkurti buvusius ryšius tarp kultūrų galima paminėti kasmet vykstantį muzikos festivalį Tzadik Poznan.

P1490185
Pirmame aukšte klesti visokie verslai.
P1490193
Oras tą dieną nelepino. Laimei, bent jau prognozuotoji liūtis neištiko.

P1490196
Paminklas 1956 m. birželio įvykiams.

P1490198
Dievas davė laisvę, teisę, ir duoną kasdienę. 
Sekantis sustojimas buvo pasidairyti prie Imperiškosios pilies. Vilhelmas II norėjo Poznanėje sukurti naują, modernų rajoną, o ši pilis buvo to projekto pagrindinis elementas. Oficiali pastato inauguracija įvyko 1910 m., dalyvaujant Vilhelmui II. Architektas Špėras turėjo planų pertvarkyti šį pastatą į rezidenciją Hitleriui (kurio apsilankymas Poznanėje nėra niekur užfiksuotas). Po karo pastatas buvo pakankamai nemažai nukentėjęs, todėl sovietai buvo sumanę savo senu geru įpročiu pervažiuoti per jį su buldozeriu. Laimei, nepavyko. Pastatas paskutinį kartą restauruotas 2012 m. ir pritaikytas kultūros reikmėms (Kūtvėlos vizito Poznanėje metu ten buvo prancūzų impresionistų meno paroda). Ši pilis buvo paskutinė pilis Europoje, pastatyta valdančiam monarchui. Tiesą pasakius, ši pilis įvykdė seną pranašystę, kad Lenkija bus laisva, kai nauja pilis bus pastayta-ir iš tiesų, netrukus po pilies inauguracijos pasikeitė politinis klimatas.  Beje, 1939 m. Poznanės universiteto matematikai čia išgliaudė Enigmos kodą.

P1490203
Imperiškoji pilis, Poznanė.

P1490206
Paminklas Sibiro ir Katynės aukoms. 

P1490211
Vidinis kiemelis leidžia pasigrožėti pilimi.

P1490215
Liūtų fontanas pagal Granados fontano pavyzdį.

P1490221
Neatpažinti/Nepripažinti.
2002 m. Poznanė šventė savo 750-metį, ir šia proga garsi menininkė Magdalena Abakanowicz sukūrė 112 tokių skulptūrų, visos dviejų metrų aukščio. Kelios jų yra prie Imperiškosios pilies, kitos pastatytos Citadelės parke. Autorė iki šiol neatskleidė savo kūrinių reikšmės. Tiesą pasakius, man jos priminė Prahoje matytą paminklą komunizmo aukoms.

P1490224
Imperatoriškoji pilis, Poznanė.

P1490226
Vidinis Imperatoriškosios pilies kiemelis. 
Šiandien uoliai naudojausi tramvajais, kurie visgi pasitaikė atvažiuoti greičiau nei per sekmadienį jiems numatytą 20 min. laukimą, todėl netrukus išlipau prie Citadelės parke esančių karinių kapinių. Turistams čia įdomiausia britų karių amžino poilsio vieta. Čia ilsisi keli britų kariai, kurie dalyvavo masiniame pabėgime iš Stalag Luft 3, apie kurį Holivude buvo sukurtas filmas "The Great Escape". Bėgliai netrukus buvo nacių sučiupti, kai kurie buvo nužudyti (visus nubausti mirtimi visgi pabijota dėl Ženevos konvencijos), o jų pelenai palaidoti vietinėse kapinėse; tik vėliau jų palaikai perkelti į šias kapines Pozanėje. Trims kaliniams pavyko sėkmingai pabėgti. Tarp nužudytųjų buvo ir vienas lietuvis, Romualdas Marcinkus. Gražina Sviderskytė yra parašiusi knygą apie jį "Uragano kapitonas". Atidžiau pasidarę po britų karių kapines, rasite ir Romualdo Marcinkaus antkapį. Kažkur man teko sutikti posakį, kad "Death is the Great Leveler", t.y. kad ir kas bebūtum, po mirties tegausi kelis metrus žemelės (na, nebent būtum Mumtaz Majal, tada gausi ir mauzoliejų). Šiose kapinėse visiems buvo paskirta žemelės-lenkams, rusams, britams...

P1490229
Paminklas lakūnams.

P1490230
Paminklas 1393-1945 m. mirusiems lenkų raiteliams.

P1490232
Paminklas lenkų didvyriams.

P1490235
Paminklas rusų kariams.

P1490240
Paminklas britų kariams.

P1490241
Known Unto God- nežinomas britų lakūnas, 1939-1945 m. 

P1490245
Citadelės parko kapinės.

P1490249
Citadelė sparko kapines sauganti amunicija.
Iki Septintojo forto šios kelionės metu nepavyko nuvykti, nes jis gerokai toliau nuo centro. Jame nacių metais mirė, įvairiais skaičiavimais, 4,500-20,000 žmonių, dauguma jų buvo lenkai. Gyvenimo sąlygos buvo labai prastos, moterų kamerose vanduo pastoviai tvyrojo kelių lygyje. Bendrai paėmus, besidomintiems karo tematika Poznanėje tikrai yra ką veikti. Man pasisekė, kad ta pačia tramvajaus linija galėjau tęsti kelionę iki Ostrow Tumski- Katedros salos. Čia, pasak a.a. Jono Pauliaus II, prasidėjo Lenkija. Legenda pasakoja, kad trys broliai Lechas, Čechas ir Rusas išsiskyrė ir iškeliavo kas sau, įkurdami Lenkiją, Čekiją ir Rusiją. Po daugelio nesimatymo metų jie ėmė ir susitiko Poznanėje-"Poznac" lenkų kalba reiškia "susitikti". Dar IX a. saloje pastatyta pilis tik patvirtino Piastų dinastiją to meto Lenkijoje. Mieško I čia tapo pirmuoju Lenkijos krikščionimi valdovu (nors karūnuotas buvo tik jo sūnus) ir čia įsikūrė pirmoji vyskupija dar 968 m. Priminimui, Lietuvos krikštas prie Mindaugo įvyko 1251 m.*, pakartotinai-prie Jogailos 1387 m.

P1490311
Mergelės Marijos bažnyčia (kairėje) stovi ant senosios čekų karalaitės Dobravkos įkurtos koplyčios vietos. Poznanės katedra (toliau dešinėje) stovi pirmosios Piastų pilies vietoje. 

P1490264
Poznanės katedra.
Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra išsiskiria savo architektūra. Pirmoji katedra čia atsirado 968 m. ir buvo pirmoji katedra visoje Lenkijoje. Katedros negailėjo istorijos vėjai, o Antrojo pasaulinio karo metais  net 65 proc. jos buvo sugriauti. Šiandien maldininkus ir turistus priima restauruotas jos pastatas. Auksinė koplyčia buvo sukurta kaip mauzoliejus pirmiesiems Lenkijos karaliams, todėl čia sarkofaguose ilsisi Mieško I ir Boleslovas Narsusis. Centrinis altorius datuojamas XIV-XV a. ir vaizduoja Mergelę Mariją su Kūdikiu ir net keturiolika švento gyvenimo moterų.

P1490306
Šiame name gyveno katedros choro nariai. Jie kasdien kelis kartus per dieną turėjo giedoti katedroje.
Čia buvo ir butai dvasininkams. 

P1490304
XV a. bažnyčia dabar uždaryta tvarkymo darbams. 

P1490303
Auksinė koplyčia apšviečiama įmetus 5 zlotų/1 euro monetą į tam skirtą aparatą.

P1490301
Rozetė grindyse su Mieško I ir Boleslovo Narsiojo vardais. 

P1490295
Auksinės koplyčios interjeras.

P1490290
Lubose pavaizduoti visi Lenkijos šventieji ir palaimintieji.

P1490283
Poznanės katedra iš apsidės pusės.
P1490257
Modelis netoli katedros.

P1490267
Poznanės katedroje saugomos a.a. Jono Pauliaus II relikvijos. Sakoma, kad šiame relikvijoriuje saugomi keli lašai jo kraujo. Kokiu būdu gautos šios relikvijos, kol kas negaliu pasakyti. 

Sekantys du lankytini objektai mane pritrenkė ir sužavėjo. Čia žmonės tikrai moka lygioje vietoje užkurti zlotų paėmimo mašiną. Tiesa, muziejai retai kada būna pelningi, net Versalis buvo priverstas atidaryti viešbutį, todėl šių objektų pelningumo klausimo nesiimu svarstyti, bet pati idėja man tikrai padarė įspūdį. Pirmiausia nuskubėjau prie trumpiausiai sekmadienį dirbančio Genius Loci archeologinio muziejaus, kuris šiandien irgi pasitaikė nemokamas.
P1490272
Genius Loci archeologijos muziejus.
Poznanės valdovas Mieško I miestą apsupo tokia gynybine siena, kad priešams ne kartą atšipo ir dantys, ir visi kiti įrankiai. Vėlesni miesto šeimininkai statė naujas sienas, bet sumaniai naudojo senosios sienos elementus. Genius Loci archeologijos muziejuje lankytojams rodomas trumpas 3D filmukas apie Poznanės miesto sienos statybas, o paskui galima pamatyti ir kur dalis jos realiai buvo. Viename kambaryje yra stiklinės grindys virš išlikusių arkinio mūro sienos fragmentų, o kitame kambaryje galima nusileisti 5 metrus žemyn iki pat medinių buvusios sienos pamatų. Visą informaciją teikia audiogidas. Gynybinė siena pirmiausia atsirado saugoti Piastų pilį ir prie jos buvusį ir ją aptarnavusį amatininkų miestelį, bet vėliau Piastai persikėlė į kitą pilį, o buvusi salos piliavietė buvo atiduota bažnyčiai, taigi Poznanės katedra ir stovi buvusioje Piastų piliavietėje. Štai mane aplankė dar viena vizija- sukurti panašaus pobūdžio ekspoziciją mūsų renovuojamoje Bastėjoje. Juk ją irgi statė kaip Vilniaus miesto sienos dalį! Vietoje to, kad turėtumėme ką nors labai sakralaus su daug akmens ir keramikos po stiklu, statistais muziejuose tapusiais šarvais ant sienų, ir nieko liečiamo, mes galėtumėme pasakoti apie mūsų Vilniaus miesto sieną, jos vartus, miesto planus rodyti, maketus leisti čiupinėti...Nemažai medžiagos apie šią temą galima rasti monumentaliame Vlado Drėmos veikale "Dingęs Vilnius".

Kitas lygioje, bet labai tinkamoje, vietoje pastatytas muziejus yra Porta Poznania (dar vadinamas Brama Poznania, Pažinimo Vartais).

P1490280
Pažinimo Vartai. Vaizdas nuo Jordano tilto.
Šiame muziejuje (jis buvo vienintelis, kuriame man Poznanėje teko šį savaitgalį mokėti už apsilankymą) lankytojai gauna audiogidą, kuris veda juos per visus muziejaus aukštus. Audiogidas labai protingas ir pats žino, kada įeinate į kitą salę, ir tada pradeda pasakojimą su nurodymais ("Eikite iki stendo A", "Pažiūrėkite filmą", "Lipkite laiptais aukštyn"), o jo ekrane matosi, į ką reikia žiūrėti. Muziejuje nėra nei vieno iškasto archeologinio eksponato-viskas labai moderniška ekranų ir plakatų pagalba. Pažinimo Vartai atskleidžia Poznanės istoriją nuo pirmųjų dienų iki vėliausių laikų. Informacija pateikiama glaustai, be didelių demagogijų. Man buvo įdomu išgirsti, kad pirkliams Lenkijos valdovai nemokamai suteikdavo nakvynę ir maistą, taipogi garantuodavo saugią kelionę per savo žemes,- tai tikrai pritraukdavo pirklius, bet savo prekes parduoti jie galėjo tik tam tikruose miestuose. Atskira salė paskirta Mieško I krikštui ir jo žmonai, čekų karalaitei Dobravkai, kuri čia atitekėjo už pagonio pati būdama krikščionė ir, manoma, fundavo pirmąją koplyčią čia, Ostrow Trumski, kur dabar stovi Mergelės Marijos bažnyčia. Išdidintas Auksinės koplyčios stendas leidžia lankytojams (audiogidas netgi liepia) užeiti į vidų. Į vidų užeiti ir išgirsti apie Mieško I krikštą galima ir Vandens kambaryje. Labai moderniškai, šiuolaikinėmis priemonėmis, neprisirišant prie jokio archeologinio ekponato po stiklu, pateikiama viso miesto istorija. Mūsų Vilniui irgi reikia tokio muziejaus!

P1490277
Pažinimo Vartai iš Ostrow Tumski pusės. 
P1490276
Tiltas Pažinimo Vartuose. 
Buvo jau gerokai po pusiaudienio, todėl džiaugiausi įgyvendinusi visą Poznanei skirtą pažintinę programą. Turintys daugiau laiko gali susiplanuoti dienos išvyką į Gniezną, pirmąją Lenkijos sostinę, nes greitieji traukiniai atstumą tarp Poznanės ir Gniezno įveikia per 35 min. Aš nusprendžiau dorai pavalgyti, kad naktinės kelionės namo autobusu metu pilvas maršų negrotų. Buvau pastebėjusi reklamą "Chlopskie jadlo", kuris man pasirodė panašus į mūsų "Čili kaimą", kur už prieinamą kainą galima gauti sotaus vietinio maisto. Artimiausias toks taškas buvo netoli Imperatoriškosios pilies.

P1490318
Moteris ant liūto prie teatro pastato. 
Stanislavo Moniuškos vardo teatras buvo atidarytas 1910 m. Sakoma, kad jame siūlomos lenkų ir vokiečių tautų kultūrinės programos pritraukia gerbėjus iš viso pasaulio. Netoli teatro ir yra mano minėtoji maitinimo įstaiga.

P1490324
Karštas vynas ir trys kepti koldūnai, viso 26 zlotai (apie 6 EUR). 
Patys koldūnai tai man labai patiko, pirmą kartą ragavau tokius. Sriubos atsisakiau, nes jos kaina buvo net didesnė nei karšto vyno :-) Tačiau lankytojai buvo daugumoje vietiniai žmonės, tėvai su vaikais, senjorai, todėl manau, kad kainos ir kokybės santykis čia patiems lenkams yra priimtinas.

P1490330
Poznanė, Lenkija.

P1490331
Poznanės tramvajus.

P1490332
Raudonųjų žibintų skersgatvis kviečia į restoraną.

P1490335
Šito namo stoge langai atrodo kaip akys.

P1490336
Poznanė, Lenkija.

P1490340
Poznanė, Lenkija.

P1490347
Poznanės Račinskio vardo biblioteka- sakoma, architektūra paremta Luvro architektūra.
P1490348
Laisvės aikštė.
Vilhelmo, Napoleono, ir galiausiai Laisvės aikštė paskutinį kartą buvo tvarkoma futbolo čempionato proga 2012 m. Aikštę supa daug įdomių pastatų, jų tarpe ir Nacionalinis muziejus bei Račinskio vardo biblioteka.

P1490351
Daug Poznanės gatvių turi aiškinamąsias lenteles. Man patiko ši idėja. 

P1490356
Senosios rotušės aikštės maketas. 
Kadangi pagrindinis mano kelionės į Poznanę tikslas buvo apsilankyti ledo skulptūrų festivalyje, tai dabar nuėjau pažiūrėti, kaip menininkams sekasi išlaisvinti savo fantazijos žvėriukus, nes šiandien jie kūrė laisva tema. Teko apgailestauti, kad laimėtojas bus renkamas 18.00 val, ir tik tada skulptūros bus apšviestos, o mano autobusas į Vilnių buvo 18.35 val. Čia kaltinu organizatorius, laiku nepateikusius informacijos anglų kalba.

P1490361
Menininkams reikalingos ir kopėčios.

P1490363
Vyksta kūrybinis procesas.

P1490364
Pluša mišrios komandos.

P1490370
Įrodymas, kad Kūtvėla buvo Poznanėje.

P1490371
Ledo rankos įsukimo operacija.

P1490379
Žiūrovai pulkuojasi prie barjero. 

P1490382
Kol kas dar sunku suprasti, kokią formą menininkai nori išlaisvinti iš ledo luito.

P1490386
Panašu į jūros arkliukus.

P1490388
Pitonas ir triušis-mano favoritas.

P1490394
Rimtas pretendentas į prizininkus.

P1490395
Menininkas grožisi savo kūriniu.

P1490406
Sutemus įsižiebia apšvietimai.

P1490408
Poznanės senoji rotušė sutemus.

P1490422
Kūrybinis procesas vyksta ir lempų apšvietime.

P1490423
Žiūrovai pulkuojasi vis tankiau.

P1490424
Ledo ranka tvirtai prikniedyta.

P1490428
Pitonas ir triušis iš ledo.
Netrukus apsukau garbės ratą aplink visą aikštę ir patraukiau stoties link. Neužilgo jau sėdėjau Simple Express autobuse į Vilnių. Kelionė nelabai prailgo, nes autobusas buvo nepilnas, todėl buvo galima pamiegoti susirangius and dviejų sėdimų vietų. Dar ir "Juros periodo parką" pažiūrėjau. Tačiau nuovargis visgi buvo nemažas, todėl grįžusi namo visą pirmadienį (savo darbe laisvadienį) pramiegojau.

Koks bendras kelionės įspūdis? Žinoma, gruodis tai ne liepa, kai čiurlena fontanai ir žydi rožės, todėl galbūt miestas man neatsiskleidė visu savo grožiu. Poznanei rekomenduočiau paskirti laiko, jeigu jinai pasitaikys pakeliui, bet specialiai dėl jos važiuoti turbūt neverta. Iš muziejų labiausiai išskirčiau Genius Loci bei Pažinimo Vartus. Turizmo informacijos centre (Stary Rynek, netoli senosios rotušės) galima nusipirkti viešojo transporto bilietus ir gauti nemokamos turistinės medžiagos apie miestą. Tačiau tos karnavalinės fejerijos, kokią sugeba sukurti Jelgavos miestelio ledo skulptūrų festivaliui skirtas renginys, čia nebuvo.

Išlaidų suvestinė:
  • akcijinis Simple Express autobuso bilietas į abi puses: 27 EUR
  • vienvietis kambarys hostelyje su pusryčiais, 1 naktis: 23 EUR
  • Viešasis transportas, 24 val. bilietas: 13,60 zlotų
  • Maistas (įskaitant mugės medaunykus ir karštą vyną): 100 zlotų
  • Lankytinos vietos: 15 zlotų (dauguma buvo mano apsilankymo dienomis nemokamos)
  • Saugojimo kamera bagažui: 8 zlotai, rūbinės paslaugos Palmių name 1 zlotas
Viso: 82 EUR. Šią sumą galima susimažinti apsinakvojant dorm tipo kambaryje, kaina nakvynės krenta per pusę, bet tada yra rizika, kad kas nors knarks arba čežins celofaniniais maišeliais per visą naktį.

Ar teko patiems lankytis Poznanėje? O gal lankėtės kokiame ledo skulptūrų festivalyje?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Ledaunykaitė

* Rašytiniuose šaltiniuose minimas Mindaugo, jo šeimos ir dvaro krikštas, apie šalies krikštą žinių nėra, bet faktas, kad 1253 m. Mindaugas gavo karūną iš Popiežiaus parodo, kad ši detalė nebuvo kliūtis.


Komentarų nėra: