Žygis po Šamo Baisūno valdas Asvejos regioniniame parke.

"Tu esi žygio galva, tu ir galvok",- pasakiau aš Pauliui, kai jis manęs teiravosi dėl žygio maršruto, o mintyse sau pridūriau: "O jau iš paskos eiti aš mokėsiu". Garsiai to pasakyti nedrįsau, nes už įžūlumą dar paliktų kur ant užšalusio ežero ledo tiesiogine prasme, ir sudorotų mane tas baisusis Asvejos šamas. Žygio dalyvių skaičius keitėsi kelis kartus, todėl net išvažiavimo rytą nežinojau tiksliai kiek mūsų bus. Dubingiuose dar nebuvau lankiusis dėl sudėtingo jų pasiekimo autobusais, tai iš laimės net iki lubų pašokau kai Paulius pasakė, kad tą dieną mus pasitiks Asvejos regioninio parko lankytojų centro darbuotoja ir palydės- šiaip sekmadienį šis centras nedirba, todėl tokia iniciatyva atėmė iš manęs malonumą paniurzgėti apie neigiamą požiūrį į turizmą Lietuvoje. Žygio rytas man buvo dar ir liūdnas, nes išvakarėse į amžinus saulėgrąžų plotus iškeliavo mano mylimas žiurkėnas Cepelinas.

Į Dubingius atriedėjome labai greitai, tai turėjome progos pakalbėti ir apie kojų apšiltinimo žygiuose subtilybes. Gerai padariau, kad profilaktiškai pleistru apsiklijavau kulnus, nes šiandien teko per sniegą klampoti apie 20 km. Ta proga, kad važiuojame į kunigaikščių Radvilų miestą, tai net naujas vilnones kojines užsimoviau, kad gėdos neapturėčiau.

Kojų apšiltinimo priemonės. Mamos dovana Kalėdoms.

Kūtvėla lankosi Asvejos regioniniame parke.

Asvejos regioninio parko lankytojų centras.

Dubingių landšaftinis draustinis buvo įkurtas 1960 m., o jo pagrindu 1992 m. buvo įkurtas Asvejos regioninis parkas. Asveja yra ilgiausias, trečias pagal gilumą, ir vienas vaizdingiausių Lietuvos ežerų. Pagrindinis urbanistinis Asvejos regioninio parko vienetas yra Dubingių miestelis. Čia, gatvių sankryžoje, netoli bažnyčios, ilguoju fasadu į pagrindinę aikštę jau antras šimtmetis stovi smuklė. Tiesa, smukle nelabai ir pavadinsi, ji labiau atitiko užvažiuojamųjų namų paskirtį. 1842 m. ją keliautojams pastatė grafas Boleslovas Tiškevičius, o šiandien ji yra saugoma kaip architektūros paveldas. Čia dabar yra įsikūręs Asvejos regioninio parko lankytojų centras. Kadangi buvome anksčiau nei tarėmės, nusprendėme kiek pasidairyti aplinkui savarankiškai.

Kada laidosime Lietuvos turizmą?

Kai pernai pasikeitė Turizmo departamento direktorė, tikėjausi pokyčių į gerąją pusę ir Lietuvos turizmo strategijoje. Kurį laiką buvo tylu ramu, bet žmogus užėmė naujas pareigas, reikia duoti laiko kojas sušilti.  Tačiau akivaizdu, kad, paskutinėmis naujienomis remiantis, mūsų Turizmo departamento direktorė užsiima kažkokiu pijaru, tenebūna ant pykčio pasakyta. Štai prasidėjo pasiruošimas kasmetiniams turizmo atlaidams- Adventur turizmo parodai- ir informaciniai portalai mirga marga pasakojimais, kaip Paroda „Adventur“ kvies atrasti pasaulio ir Lietuvos miestus bei miestelius. "Įdomu, išmoninga ir netgi madinga rinktis savaitgalio kelionę po gimtinės miestus, o ne pirkti bilietą į Paryžių ar Barseloną“, – sako vieno iš parodos organizatorių, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vadovė Jurgita Kazlauskienė."- rašo informacinis portalas 15min.

Ilgą laiką negalėjau nieko į tai atsakyti, nes kvatojausi taip, kad lūžo ne mažiau kaip du šonkauliai, o kai atsipeikėjau, ponia Jurgita iš internetų jau viską buvo taip puikiai susumavusi, kad man beliko tik paprašyti jos leidimo ją cituoti. Kūtvėla saugo savo informacinių šaltinių konfidencialumą, todėl asmeninė informacija užtušuota.

Mes džiaugiamės Lietuvos turizmo vystymo pasiekimais.

Aš neišmanau tokio interaktyvaus bausmės būdo, kaip kad siūlo ponia Jurgita iš internetų, bet jeigu jinai tuos vystytojus sumanytų nukryžiuoti, tai aš jai padavinėčiau vinis, tenebūna ant pykčio pasakyta.

Šiuo metu yra pateikiami tik 2015 m. pirmojo pusmečio turizmo statistikos skaičiai. Laisvalaikio, poilsio ir pramogų tikslais Lietuvoje keliavo 332,5 tūkst. vietinių turistų. Autobusais naudojosi 111,9 tūkst. vietinių turistų, o traukiniais naudojosi 18,3 tūkst. turistų. Abiem transporto priemonėms tai yra minuso ženklas, lyginant su 2014 m. pirmu pusmečiu- autobusų kelionių nuosmukis buvo 25,2 proc. traukinių kelionių nuosmukis buvo net 33,2 proc. Atsižvelgiant į tai, kokie nepatogūs yra autobusų ir traukinių grafikai (jeigu jie išvis yra) lankyti turizmo vietoves Lietuvoje, Paryžius ir Barselona iš karto pasidaro mieli širdžiai. O štai automobiliais 2015 m. pirmąjį pusmetį keliauta daugiausiai, juos pasirinko net 1042,9 tūkst. turistų, ir tai yra net 10,2 proc. augimas nuo 2014 m. pirmojo pusmečio. Ekologija tyliai rūko kamputyje.

Turbūt, pasakysite, neapsimoka vystyti turistinius maršrutus lietuviams Lietuvoje, tegul jie geriau važiuoja į Norvegiją silkėms uodegų skusti arba, anot gerai žinomo apžvalgininko A. Užkalnio, į Angliją, čikenams galvų sukinėti, juk mes galime prisikviesti vokiečių ir skandinavų? Neskubėkite! 2015 m. pirmojo pusmečio statistikos duomenimis, vietiniai turistai išleido 54,4 mln eurų. Vidutinės dienos išlaidos siekė 20,4 euro, o vienos kelionės vidutinės išlaidos sudarė apie 45,8 euro, kas sudaro 8,6 proc. augimą lyginant su 2014 m. pirmuoju pusmečiu. Vietinių vienadienių lankytojų skaičius Lietuvoje nuolatos auga, tokių turistų 2015 m. pirmąjį pusmetį buvo net 4873,8 tūkst. ir tai sudarė 2,6 proc. augimą lyginant su 2014 m. pirmuoju pusmečiu. Taigi, rinka yra, vietinis turizmas auga, atsigauna ir tvarkosi mūsų dvarai, miestai ir miesteliai, bet susisiekimas autobusais ir traukiniais tarp turistinių Lietuvos vietų išlieka tragiškas ir brangus. Bet juk svarbiausia, kad keliauti Lietuvoje yra "įdomu, išmoninga ir netgi madinga".

Komentaruose būtų malonu sulaukti pastebėjimų, koks lankytinas/turistinis objektas Lietuvoje Jus domina ir koks susisiekimas (autobusas ar traukinys) Jums būtų reikalingas. Mane asmeniškai domina dabar neegzistuojantis autobusas iš Klaipėdos iki Žemaitijos japoniško sodo.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Aštrivinaitė