Open House Vilnius 2016: penkiasdešimt architektūros atspalvių.

Savaitgalis pasitaikė lietingas, o šiaurės Lietuvoje iškrito sniegas, bet net ir tokių gamtinių kataklizmų akivaizdoje barokinis Vilnius atvėrė duris į net virš keturiasdešimt išskirtinių pastatų, todėl vilniečiams tikrai pritrūko trečios rankos: vienoje laikėme renginio žemėlapį, kitoje- lietsargį, todėl norintiems išlaikyti dar ir kavos puodelį teko laviruoti tarp paklydimo ir sušlapimo. Renginys buvo toks populiarus, kad registracijos į ekskursijas užsipildė beregint ir nemažai žmonių liko it musę kandę irgi graudinosi Feisbuke renginio organizatoriams į paskyrą. Laimei, man pavyko gauti norimus laikus į Seimą, Vyriausybę ir Arkangelo Mykolo bažnyčios ir bernardinių vienuolyno ansamblį. Į kai kuriuos kitus pastatus buvo galima patekti ir be registracijos, bet gyvoje eilėje kartais reikdavo palaukti 30-45 minutes (Kūtvėlą pasiekusiais gandais tikint, kartais reikdavo laukti ir 2 val.). Vienur labai protingai tokios grupės buvo formuojamos su spalvotais lipdukais, o kitur reikėjo fiziškai stovėti eilėje, jeigu nenorėjai prarasti vietą.

LR Seimo rūmai.

Pirmoji mano ekskursija buvo Seime. Pastatas buvo pastatytas 1980 m. pagal brolių Nasvyčių projektą. Šis pastatas turėjo būti skirtas Lietuvos SSR Aukščiausiajai Tarybai. Tuo metu architektų stažuotės Skandinavijoje buvo galimos praktiškai tiktai Suomijoje, kur fonduose buvo galima pavartyti iš kapitalistinių Vakarų atkeliavusius gliancinius architektūrai skirtus žurnalus. Nors Seimo pastatas atrodo pakankamai šiuolaikiškai, gidės pasakojimo metu man pavyko pastebėti sutapimų su Senovės Romos architektūros idėjomis (kurios savo ruožtu remiasi Senovės Graikija).

Seimo rūmų vidinis kiemelis.

Gražina (skultporė D. Matulaitė, 2000 m.) ir Kūtvėla.

Vidinis kiemelis lankytojams neprieinamas. 

Žinoma, šio pastato projektavimo metu turbūt niekam nė netoptelėjo galvon, kad galutinis rezultatas yra neapginamas nuo minios puolimo, nes iš esmės pulti ir nebuvo ką- čia susirenkantys "deputatai" nevykdė demokratinės politikos, o labiau priminė spektaklio statistus. Tačiau Sausio 13-sios įvykiai privertė uždėti papildomas apsaugas ateičiai, ir todėl vidinis kiemelis buvo uždarytas, o 2009 m. riaušės prie Seimo tik patvirtino šių apsaugų reikalingumą. Todėl, mielieji demokratiškieji Kūtvėlos skaitytojai, artimiausiais dešimtmečiais šeimų piknikas prie Seimo neplanuojamas.

Seimo rūmuose dominuoja šviesūs tonai. Grindyse tikslingai atsispindi lempų šviesa. 

Kesoninės lubos- ne tik Renesanso menėse.

Sausio 13-sios įvykiams atminti-kulkos žymė. 

Netikėtas piramidės motyvas. Šiame kabinete priimami garbingi svečiai. 

Kovo 11-sios salė.

Kas žino, gal kada nors ir Kūtvėla čia balsuos?

Kūtvėla lankosi Seime. 

Pereiname į kitą Seimo rūmų korpusą. Iš koridoriaus matosi po stiklu esančios Sausio įvykių barikados ir Znamenskaja cerkvė Žvėryne.

Naujoji posėdžių salė. Iš balkono žurnalistai ir aktyvūs piliečiai gali stebėti posėdžius. 

Amfiteatro principu paremtas išplanavimas.

K. Morkūno sukurtas vitražas "Žalgirio mūšis", 2011 m. Vitražui panaudotos lietuviškos medžiagos. 

Ekskursija man labai patiko. Į ekskursiją Seime galima nueiti ir ne renginių metu. Mūsų grupės gidė buvo labai šauni, daug pamatėme ir sužinojome.

Kita ekskursiją, į kurią irgi reikėjo registruotis, buvo Bažnytinio paveldo muziejuje buvusiame Arkangelo Mykolo bažnyčios ir bernardinių vienuolyno komplekse. XVII a. šį vienuolyną fundavo LDK kancleris Leonas Sapiega kaip savo šeimos mauzoliejų. Bernardinėms fundatorius garantavo visapusišką išlaikymą mainais už tris darbus: melstis už karalių, melstis už valstybę, ir melstis už Sapiegų šeimą. Ansamblio negailėjo karai ir gaisrai, okupacinės valdžios ne kartą keitė jo paskirtį- sovietiniais metais čia buvo architektūros muziejus, butai. Šiandien čia veikia bažnytinio paveldo muziejus ir čia yra eksponuojamas Katedros lobynas. Čia Kristina Sabaliauskaitė į vienuoles atidavė Uršulę Norvaišaitę iš Milkantų. Mane labiausiai viliojo galimybė pamatyti paprastai turistams nerodomas patalpas.

Arkangelo Mykolo bažnyčia.

Kolonos bažnytinėms ceremonijoms buvo vienodo aukščio ir su perdanga nuo kritulių.

Šv. Kotrynos bažnyčios skulptūros.

Marmurinis antkapis bažnyčioje. Leliva (pusmėnulis su žvaigžde) puošė su musulmonais kovojusių didikų herbus.

Dar netyrinėta skliautų tapyba.

Valgomojo skliautai.

Valgomojo lubose Sapiegų herbas primindavo vienuolėms kieno dėka duoną valgo.

Vidinis kiemelis-labai nedidelis.

Valavičių rūmų rūsyje klausomės apie tai, kaip plyta tampa plyta ir kodėl reikia vienuolynus statyti iš "geležinių plytų".

Beje, patalpas rimtiems žmonėms čia išnuomotų, nes laikytis gi kažkaip reikia. Dabar Rudaminoje yra, jeigu neklystu, dvylika seserų, kurios čia apsilanko kaip viešnios. Bažnytinio paveldo muziejus kuruoja ir ekskursijas į Katedros požemius.

Sekmadienį, kai lijo ne prasčiau už šeštadienį, buvau užsiregistravusi į ekskursiją LR Vyriausybėje. Čia 1977 m. buvo pastatyti LKP Centro Komiteto rūmai. Kai architektui Čekanauskui funkcionieriai papriekaištavo, kad projektas labai kuklus ir nederamas tokiai prakilniai institucijai, architektas atsakė, kad "pastatas turi būti toks kuklus, koks buvo Leninas". Funkcionieriai kritikai žagtelėjo ir užsičiaupė, nes tais laikais Leniną kritikuoti nebuvo gera mintis. Žinote, čia yra antras pagal gerumą mano girdėtas architekto atsakymas kritikams. Pirmasis buvo Gaudi, kuris priekaištaujantiems, kad jo projektuojama Sagrada Familia bus statoma neįmanomai ilgai, atsakė taip: "Mano klientas neskuba".

Vyriausybės rūmai lietui merkiant.

Centrinis įėjimas.

Vytis.

Kūtvėla laukia ekskursijos pradžios.

Centrinis vestibiulis.

Originalūs sietynai Žaliojoje salėje.

Lietuviško ąžuolo turėklai puošia centrinius laiptus.

Posėdžių salė.

Kesono principo lubos atrodo kaip ateivių erdvėlaiviai.

Erdvėlaivis-šviestuvas.

Renginių salės lubos labai įdomios. Dėl griežtų apsaugos reikalavimų dabar renginių čia mažai.

Mūsų grupė klausosi gidės.

Įdomus langų palubėje principas.

Kolonos-nestandartinio dydžio. Kiekvieną plytą reikėjo patrumpinti apie 40 cm.

Kino salė skirta iš Vakarų atvežtiems filmams žiūrėti, o tų filmų paprastiems žmonėms nerodydavo. Gal ir kokakolą gėrė?

Kavinė-valgykla.

Šviestuvas.

Viskas, ką matote nuotraukose, originalai. Tuo metu šiam pastatui įrengti buvo negailima lėšų ir viskas buvo daroma iš geriausių medžiagų. Niekur nematyti nė žymės jokio nusidėvėjimo. Nuostabu! Labai patiko man ir šita ekskursija.

Nors ir lijo, nusprendžiau skinti pakeliui esančias ekskursijas kol Neris patvins ir nuėjau (tiksliau, nuvažiavau autobusu) iki Swedbank centrinės būstinės, kurio apatinis pastato aukštas yra pritaikytas ir paprastiems žmonėms. Daug metalo ir pilkos spalvos. Kai pribėgau prie ekskursijų stalo, net pritūpiau iš laimės, nes artimiausia ekskursija vėlavo pradėti apie 10 min., bet dar buvo vietų. Kai mūsų grupė pajudėjo paskui gidę, kitai ekskursijai jau nusidriekė gyva eilė.

Swedbank centrinė būstinė Vilniuje.

Sakurų sodelis.

Auditorija.

Čia yra ir nedidelis muziejus. Lankymas atviras.

Baltos kolonos remia pastatą, juodos kolonos slepia inžinerinius dalykus.

Kaip ir sakiau, daug metalo ir pilkos spalvos.

Ir stiklo daug.

Kodėl gi čia neįrengus apžvalgos aikštelės turistams?

Vilnius lietingą sekmadienį. Žmonių beveik nėra. Matyt, dar iš Mišių negrįžę.

Kai gražu, tai gražu.

Aukštai :-( Kūtvėla su aukščiu nedraugauja.

Matosi kitas mano šios dienos tikslas- K29.

K29 yra "Konstitucijos pr. 29" adresas.

Patogūs krėslai.

Terasa ir sakurų sodelis.

Šviestuvas atkartoja stalo kontūrus.

Koks biuras be augalų? Čia kaip namai be katino.

Iš poilsio kambario atsiveria Šanchajaus panorama.

PC "Panorama".

Mėgstu, kai žmonės su jumoru.

Jaukus kampelis atsikvėpti.

Ekskursijos pabaiga.

Foje šiuo metu eksponuojamos nuotraukos iš "Misija Sibiras" ekspedicijos. Mane nustebino ši ekskursija, nes iki šiol maniau, kad čia tik bankas ir daugiau nieko, bet čia yra ir šis tas daugiau: kavinė-restoranas, nedidelė laukimo zona, rūbinė, WC, bevielis internetas, ir-žinoma- sakurų sodelis. Kadangi lijo, šiemet norintys nusifotografuoti su sakuromis dėl gražesnės šakelės nesipešė. Pernai tai juokavome, kad banke reiktų numerėlius dalinti.

Dar per šalta mūsų sakuroms.

Ružavai balti žiedai.

Vilniaus sakuros lietuje.

Swedbank centrinė būstinė Vilniuje. "Ambraso architektų biuras", 2009 m.

Paskutinis šios dienos aplankytas pastatas buvo K29. Jo atriumas, kaip paaiškino mūsų charizmatiškasis gidas, suderintas su Swedbank atriumu, kuris savo ruožtu ašimi žvelgia į Žaliąjį tiltą- tai yra senasis pirklių kelias. Šis pastatas, galima sakyti, iškilo mano akyse.

K29. Architektai Aleksandras Gvildys, Antanas Gvildys, Steen Enrico Andersen; Konstruktoriai - Virmantas Juocevičius, „ASD Project”.

Krioklys. Deja, tik įsivaizduojamas.

Artimiausia ekskursija buvo tik už 45 min. Buvo formuojamos gyvos eilės ir reikėjo laukti. Vyresnio amžiaus žmonėms ir tėvams su vaikais tai buvo iššūkis, nelengvai ir aš atstovėjau. Iš tiesų galima buvo eiles organizuoti spalvotų lipdukų pagalba, kad ne eilėje 45 min. žmonės stovėtų, o bent pavalgyti nueitų. Arba tada jau išankstinę registraciją skelbti. Situacija man priminė šitą genialų sprendimo būdą 2013 m. išrastą Tailande:

Pinterest: Lidia G (Oh So Posh Photography)

Tekantis vanduo.

Mūsų ekskursija prasideda.

Eilė kaip prie deficito sovietmečiu :-)

Kūtvėla lankosi K29.

O eilė vis ilgėja...

Virtuvės erdvė.

Kukliai, bet su skoniu.

Kažkur tokioje sienoje gudriai paslėptas specialus liftas, jeigu tektų greitukei su neštuvais ką nors išgabenti.

Aukščiau tiktai lietus.

Svarstau apie tokį komplektą savo reikmėms. Ką manote?

Visose mano aplankytose ir aprašytose vietose labai pasisekė su gidais. Buvo ir daug informacijos iš architektūros pusės, ir vaizdų iš realaus gyvenimo. Dėl tokio renginio tikrai verta skėtį sušlapinti.

Realūs renginio trūkumai:
- nepatyrę gidai. Nesakysiu kur, bet išėjau vos gidei pasakius penkis sakinius. Tiksliau, užsikirtus atmintinai iškaltame tekste ir pradėjus šiurenti atsispausdintais lapais. Taip taip, žinau, nemokamas renginys, savanoriai.
-eilės. Nuo 30 min. iki 2 val. Reiktų kažkaip vis dėlto tuos srautus valdyti.
-lankymo laikas. Kai kurie pastatai buvo atviri vos porą valandų. Kokia prasmė?

Ne į temą-1, bet "Radharanė" nebeturi plovo govardano. Tai kaip reikės toliau gyventi?
Ne į temą-2, bet koks biurų pastatas tikrai galėtų leisti turistams pakilti iki viršaus ir pasigrožėti Vilniaus panorama. 

Patarimai lankytojams:
-renginio programą iš anksto susiraskite ir susiplanuokite logistiką. Spausdintoje knygelėje yra labai protingai nurodytos ir artimiausios viešojo transporto stotelės.
-nepravėpsokite registracijos į norimas ekskursijas, nes jos žaibiškai užsipildo.
-palikite laiko rezervą nuvykti iš vienos vietos į kitą, nes kur nors kas nors vėluos arba užtruks.

Prašymai organizatoriams:
-srautų valdymas.
-mobilioji aplikacija su "real time" situacija eilių klausimu ir galimybe rezervuoti ekskursijas.

Renginio organizatorius Open House Vilnius: istorijas pasakojantys pastatai. Grotžymė socialiniuose tinkluose: #openhousevilnius 2016 m. renginio statistikos duomenimis, 44 pastatai sulaukė 19,500 vizitų per 445 valandas, iš viso buvo pravesta 800 ekskursijų, renginio metu dirbo 300 savanorių.

Ar buvote Open House Vilnius 2016 renginiuose? Ką aplankėte? Kas patiko, kas nelabai?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Architektūraitė