Jau kiek laiko prabėgo kelionėje į Kroatiją, o mes-vis dar Slovėnijoje. Bindzinėjame tokiame mažame Pirano miestelyje. Tai toks mažas, istorinis, senovine architektūra garsėjantis miestelis. Tiesą sakant, jis mums visiems pasirodė toks mažytis ir nereikšmingas, kad visiškai be reikalo įtrauktas į mūsų programą. O ir užsibuvome čia ilgiau negu reikia, bet ne savo noru.
|
Piranas, Slovėnija. |
|
Jaučiasi itališka įtaka. |
|
Pirano prieplauka. |
|
Tartini aikštė. |
|
Ankstyvas rytas. |
|
Venecijos laikų reliktas. |
|
Mėgsta jie čia keistą meną. |
|
Turgus yra gerai. |
|
Gatvelių raizgalynė. |
|
Langinių dailumas. |
|
Skoningas papuošalas. |
|
Kai neturi džiovyklos. |
|
Po euro-remonto. |
|
Gatvelės siauros, tik tokia transporto priemonė ir gelbsti. |
|
Figos. |
|
Pirano undinėlė. |
|
Kūtvėla ir Pirano undinėlė. |
Pasivaikščiojome apie 45 min. ir skambina mūsų gidei Liolekas ar tai Bolekas. "Sukaliau autobusą"-, sako. - "Domkratą sulaužiau. Barjerą parkinge sulaužiau". Gauname dar laisvo laiko, nes reikia likviduoti avarijos padarinius. Po valandos paaiškėja, kad niekas nesulaužyta, tik mūsų ereliai (o kai bėda atsitinka, tai gidei skambina- moterie, gelbėk) sugebėjo įstrigti mažame įvažiavime į parkingą. Pagalba tik Liublianoje, šviečiasi ilga muzika. Galiausiai prisiskambino gaisrininkams. Tie atvažiavo, pažiūrėjo, "no problem" pasakė. Kol mūsų autobusas ratavojamas iš nelaisvės nasrų, mes sukame ratus Pirane.
|
Pirano panorama. |
|
Šv. Jurgio bažnyčia Pirane. |
|
Estetiškai sutvarkyta aplinka. |
|
Vienuolyno vidinis kiemelis. |
|
Po renovacijos. |
|
Jau atsidaro ir kavinės. |
|
Įdomiai užaugintas medis. |
Kažkokio didelio streso nebuvo, nes bent jau bado mirtis negrėsė esant tokiam turgui. Būtų buvę žymiai blogiau sukalti autobusą kur nors kalnuose, ar ne? Tik ši avarija pavogė iš mūsų apie 1-1,5 val. laiko iš ir taip įtemptos programos. Žinoma, po vakar dienos urvų pasivaikščioti dar ir Pirane jau būtų buvę fiziškai sunku, bet šiandien va ir susigrūdo visko daug. Užtat buvo laiko apeiti suvenyrų parduotuvėles ir nusipirkau Pirano druskos (dar tuo pačiu urmu užėmėme ir vaistinę, kur man prisireikė Magnio B6 nuo kojų mėšlungio rytais). "Druska yra jūra, kuri negali grįžti į dangų",- sako Pirano druskos pakuotė. Pirano druskos kristalai primena piramides ir šis produktas vis dar išgaunamas tradicinėmis priemonėmis. Pirano druskos kasyklos yra šiauriausios veikiančios druskos kasyklos Viduržemio jūros baseine. Druską pavyko nusipirkti pigiai, o už levandų produkciją tai smarkiai permokėjome lyginant su Kroatijos kainomis.
Kadangi mūsų programoje buvo iškąstas laikas, prie pačių druskos kasyklų nestojome. Jos ir taip matėsi pro autobuso langą, o jų pačių lankyti iš mūsų tarpo niekas taip ir nepanoro. Taigi, viens du trys ir pagaliau kertame Kroatijos sieną. Lankomės Poreče, kuris manęs irgi nesužavėjo. Taip, buvo proga išsikeisti eurus į Kroatijos kunas (t.y. kiaunes) ir suvalgyti porciją ledų, bet tik tiek. Porečas daugiau kaip 500 metų priklausė Venecijai. Mieste yra VI a. bazilika ir vis dar galima atsekti dvi pagrindines romėnų laikų gatves. Bet bendrai paėmus-
nothing to write home about.
|
Porečas, Kroatija. |
|
Bažnyčia Poreče. |
|
Einame į baziliką. |
|
Čia daug kavinių. |
|
Pagrindinis Porečo vaizdas: ilga siaura gatvė su aukštais pastatais. Daug parduotuvių su kainomis iš oro. |
|
Venecijos architektūros įtaka. |
|
Arbatos, prieskonių ir šokolado parduotuvė. |
|
Bazilika Poreče. |
Šią baziliką už papildomą mokestį mes, kas norėjome, lankėme mūsų gidės patarti. Bazilika mena Justiniano laikus ir yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše, tuom pritraukdama nemažai turistų tiek iš užsienio, tiek ir iš pačios Kroatijos. Bazilikos statyba datuojama VI a., varpinė atsirado XVI a.
|
Bazilika Poreče. |
|
Mozaikos, kurios garsina šią baziliką. |
|
Mozaikos. |
|
Kūtvėla grožisi Porečo bazilikos mozaikomis. |
|
Porečo bazilikos mozaikos. |
|
Porečo bazilika. |
Iš tiesų, arba Porečo turistiniam potencialui atsiskleisti reikia duoti daugiau laiko, arba jį irgi galima braukti iš turistinės programos, nes, be senųjų mozaikų, pati bazilika nepalieka didesnio įspūdžio, o mozaikų nemažai keliautojų jau ir taip būna matę. Man po Monreale (Sicilijoje) bazilikos visos kitos bazilikos nublanksta ir susitraukia.
|
Monreale bazilika Sicilijoje. Iš kelionės archyvo. |
|
Neveikiantis fontanas Poreče. |
|
Na, bent jau su batais. |
|
Magnolija. Trys minutės iki liūties. |
Netoliese mūsų laukė Makaliaus dovanota degustacija, kurios nekantriai laukėme. Mūsų gidė Daiva buvo trumpam dingusi ieškodama to ūkio, tai ne juokais sunerimome, bene degustuoja jau ten be mūsų, bet tada ji grįžo ir pasakė, kad šeimininkė yra, bet dar muzikantų laukia. Mes tai nepasididžiavome ir sugužėjome vidun ir be muzikantų-labai nekantru buvo padegustuoti Kroatijos vynus.Be to, kiekvienas lietuvis pats sau geriausias gydytojas, mokytojas, teisininkas ir muzikantas.
|
Vyno rūsys mena 1910 m. |
|
Užkanda prie degustacijos. |
|
Išdykę gėrimai. |
|
Aliejaus degustacija. |
|
Muzikantas su armonika groja, mes sau degustuojam. |
Vienas mūsų kolektyvo narys gimtadienį šventė, tai žinoma tokiuose reikaluose
pravadyrius Kūtvėla kaipmat "Ilgiausių metų" sudainavimą paorganizavo. Balso neturiu, bet svarbu-idėja. Ir gera degustacija :-)
|
Limos kanalas. |
|
Kūtvėla prie Limos kanalo. |
|
Levandų maišeliai. |
Prie Limos kanalo-fiordo irgi sustojome, nes čia prekeiviai siūlo padegustuoti ir nusipirkti įvairių gėrimų, sūrių, aliejaus. Yra levandų produkcijos. Kainos kaip kas ką perka. O man, lygumų žiurkei, asmeniškai šita vieta pažįstama iš vaikystės knygų, nes čia iš nelaisvės pabėgęs į krantą išplaukė Žiulio Verno grafas Matijas Šandoras. Ir prieglobsčio jis ieškojo netolimame Rovinjos miestelyje.
|
Rovinja. Žvejo Andrea Ferato miestas. |
"Priešaky jie pamatė kuklų žvejo namelį. Langai buvo apšviesti, o durys praviros. Jeigu Matijas Šandoras ir Ištvanas Batoras neras čia prieglaudos, jei jų neįsileis- jie žuvę! Prašyti, kad juos priimtų, reiškia rizikuoti galva, tačiau kitos išeities jie neturėjo.
Draugai pribėgo namelį ir sustojo prie durų.
Kažkoks žmogus , laivo žibintui šviečiant, taisė tinklus.
-Drauguži,- paklausė grafas Šandoras,- gal pasakytumėt, koks čia miestas?
-Rovinja.
-O kas šio namo šeimininkas?
-Žvejys Andrea Feratas.
-Ar nesutiktų Andrea Feratas priglausti mus šiai nakčiai?
Andrea Feratas pažiūrėjo į nepažįstamuosius, priėjo prie durų ir pamatė, kaip už miesto sienos išjojo policininkų būrys. Aišku, jis iš karto suvokė, kokie žmonės atėjo prašyti prieglaudos, ir suprato, kad dar minutė-ir jie žuvę...
-Įeikite,- tarė jis.
Tačiau bėgliai neskubėjo peržengti slenksčio.
-Drauguži,- pasakė grafas Šandoras,- tas, kas išduos iš Pizino bokšto pabėgusius kalinius, gaus penkis tūstančius florinų!
-Žinau.
-O kas juos paslėps, eis į katorgą!
-Žinau.
-Jūs galit mus išduoti, jei norit...
-Aš jau sakiau-įeikite, ir kuo greičiau,- atsakė žvejas.
Ir Andrea Feratas užrakino duris tą akimirką, kai prie namų priartėjo žandarų būrys."
Žiulis Vernas "Matijas Šandoras", 7 skyrius.
|
Mūsų kolektyvas trepsi Rovinjoje. |
|
Šv. Eufemijos statula- vėjarodis iš tolo matomas turistams. |
|
Man šiek tiek primena Cefalu miestelį Sicilijoje. |
|
Populiarus suvenyras. |
|
Einame į baziliką. |
|
Senovės atgarsiai. |
|
Rovinjos namai. |
|
Romantika. |
|
Gėlės visada pagerina reikalus. |
|
Rovinja, Kroatija. |
|
Šv. Eufemijos bazilika, Rovinja. |
|
Šv. Eufemijos kankinystė. |
Diokletiano laikais buvo nukankinta daug krikščionių. Jų tarpe buvo ir iš patricijų šeimos kilusi jauna mergina Eufemija. Vos penkiolikos metų sulaukusi ji buvo suimta, kankinta ant rato, bet neatsižadėjo savo tikėjimo ir buvo atiduota liūtams, kurie ją nužudė, nors kūno ir nesuėdė. Apie jos gyvenimą iki kankinystės beveik nieko nežinoma, tik jos mirties data- 304 m. kovo 16-ji. Jos gimtojo miesto krikščionys išsaugojo jos relikvijas iki 620 m., kai miestą užėmė persai. Jos sarkofagas buvo išgabentas į Konstantinopolį, ir ten pagarbiai saugomas. 800 m. atėjo ikonoklastai (kovotojai prieš stabus) ir tokios relikvijos buvo naikinamos. Tolimesnis sarkofago kelias iki Rovinjos nežinomas. Manoma, kad akmeninis sarkofagas buvo ikonoklastų išmestas į jūrą, bet Dievo ranka jį atplukdė iki Rovinjos krantų. Žmonės, kad ir kaip stengėsi, nesugebėjo jo ištraukti ir nugabenti iki jau buvusios Šv. Jurgio bažnyčios. Sakoma, kad pačios Šv. Eufemijos nurodymu sarkofagą ten nugabeno mažas berniukas su dviem karvėmis. Šaltinis:
Legenda apie Šv. Eufemiją.
|
Rovinja nuo Šv. Eufemijos bazilikos bokšto. |
|
Rovinjos panorama. |
|
Ursulijus Lepečkojauskas grožisi Rovinjos panorama. |
|
Aukštai reikėjo lipti. |
|
"Bulkos yra? O jeigu paieškosime?" |
|
Suvenyrų pasirinkimas. |
|
Kaip ūkyje pritaikyti dviratį. |
|
Gražus akcentas. |
|
Restoranų trūkumas nenusimato. |
|
Žiulis Vernas čia vaikščiojo. |
|
Po euro-remonto. |
|
Eklektiškas Rovinjos grožis. |
|
Pabraidžiau ir aš. |
|
Pakeliui į viešbutį- tradicinis kroatų sandėliukas. |
|
Kroatiškas kralikas. |
Kas turi daugiau laiko, gali pasinaudoti kelionių blogerių patarimais ir skaniai Rovinjoje pavalgyti:
Must eats in Rovinj, Croatia. O mes pavakare jau buvome Puloje, kur turėjome ir apsistoti pailsėti prie jūros. Pulos centre papildomai sustojome ir norintys nuėjo su mūsų gide iki Pulos amfiteatro, o aš tai jau buvau labai pavargusi ir pasilikau kavos atsigerti, ramiai pasėdėti. Juk buvau prieš kelionę nusprendusi Pulai skirti vieną iš dviejų poilsio dienų prie jūros, todėl dabar relaksavausi prie kavos puodelio ir svarsčiau, kokia bus vakarienė. Mūsų viešbutis buvo užsakytas ne tik su pusryčiais, bet ir su vakariene, kurios metu įskaičiuoti ir gėrimai, kas leido mums sėdėti prie vietinio vyno taurės visas tris valandas (bet, turiu pastebėti, kad šaldyti raudoną vyną tai kaip šieną ravėti). O kur dar su džiuvėsėliais apkepti kalafiorai!
Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų
Kūtvėla Nuotykaitė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą