Kūtvėlos Kvailionės Kroatijoje: visokie rimti ir nerimti atsitikimai prie Adrijos jūros. Penkta dalis.

Mūsų viešbutis "Hotel Brioni" buvo prie jūros, kiek toliau nuo miesto centro. Jūra-žodis sąlyginis, nes pakrantė pilna aštrių akmenukų, o jūroje neatidžių poilsiautojų tyko jūros ežiai. Pats viešbutis statytas šlovingos Jugoslavijos laikais, wi-fi gaudo tik registratūros zonoje. Maitino (pusryčiai ir vakarienė+ gėrimai vakarienės metu) skaniai ir gausiai. Deja, netoli jo buvęs akvariumas nepriima bankinių kortelių, o grynosios kunos jau buvo pasibaigusios.

Mūsų viešbutis.

Bet negi Kūtvėla jums sėdės ramiai viešbutyje? Jau pirmą poilsiui skirtą dieną išzvimbiau į Pulą (o dalis mūsų grupės išvyko į nacionalinį parką, bet ne visi liko patenkinti tuom, ką gavo už tokią kainą). Netoli viešbučio yra viešojo transporto stotelė, iš kurios 3A autobusu galima nuvažiuoti ik Pulos centro (kainuoja 11 kunų, mokama vairuotojui). Romėnų kolonija Puloje buvo įkurta Julijaus Cezario laikais 46-45 m. pr.m.e. ir suklestėjo imperatorių Augusto ir Antonino Pijaus laikais. Vienas iš žymiausių gyventojų antplūdžio į Pulą buvo rytų gotų laikais 493-538 m. Po to sekė ilgas Bizantijos laikotarpis 538-788 m. Jau VI a. pab. atvyko slavų kilmės gyventojai. Nuo 788 m. Pulą valdė frankai. 1331 m. Pula atiteko Venecijai ir išbuvo jos sudėtyje iki 1797 m., kai Veneciją pakeitė Austrijos-Vengrijos imperija. Šios valdymo laikas buvo trumpas, nes jį sudrumstė Napoleonas, paskyręs Pulą Ilirijos provincijoms. Po Napoleono pralaimėjimo Austrija vėl pareiškė savo teises į Pulą ir valdė ją iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Pula tapo vienu žymiausių Austrijos imperijos uostų. Mieste maišėsi kroatai, italai, vokiečiai. Nors kroatų buvo dauguma, jie politiškai buvo marginalizuojami. 1918 m. po Austrijos imperijos žlugimo Pulą buvo užėmusi Italija ir fašistinis režimas išsilaikė iki 1945 m. Du metus Pulą valdė anglai ir amerikiečiai, kol galiausiai 1947 m. ji prisijungė prie likusios Kroatijos.

Pulos amfiteatras. 

Mieste su dvylika vartų- tiek jų buvo Puloje- romėnų laikais buvo ir amfiteatras. Legenda pasakoja, kad amfiteatrą pastatė fėjos, o regione išmėtyti dideli akmenys tiesiog išslydo joms iš rankų nešant iki Pulos. Tvirčiau ant žemės stovintys tvirtina, kad amfiteatras datuojamas I a., valdant Vespasianui. Kiti dar tvirtina, kad šis amfiteatras, vietinių vadinamas arena, buvo pastatytas ant senesnio, Augusto laikų amfiteatro liekanų, o tai Vespasianą padaryti paskatino viena Pulos gražuolė Antonija. Akmuo statybos buvo gabenamas iš vietinių karjerų ir greičiausiai transportuotas jūra. Šiuo metu Pulos amfiteatras yra šeštas pagal dydį iš visų pasaulio amfiteatrų.

Rytas Pulos amfiteatre. 

Ursulijus Lepečkojauskas Puloje. 

Pulos amfiteatras.

Pulos amfiteatras. 

Trijų tūkstantmečių miestas. 

Dar niekas nedirba. 

Balkonas. 

Augusto šventykla. 

Dėl tam tikrų sumetimų politinis gyvenimas romėnų laikais nuo aukštų kalvų persikėlė žemiau ir dabartinėje Respublikos aikštėje atsirado šventykla ir forumas. Augusto šventykla yra nedidelė, vos 14 m. aukščio ir 8 m. pločio. Ši šventykla buvo pastatyta kažkur II a.pr.m.e.- 14 m., Jėzaus Kristaus vaikystės metais. Manoma, kad netoli buvo dar viena šventykla, greičiausiai skirta miesto globėjui Herakliui. Trečiosios, deivės Dianos, šventyklos liekanos šiandien pastebimos gretimo pastato, datuojamo 1296 m., užpakalinėje sienoje.

Augusto šventykla ir gretimas pastatas su Dianos šventyklos liekanomis. 

Augusto šventykla Puloje.

Ursulijus Lepečkojauskas lankosi Puloje. 

Agripinos namo liekanos.

Imperatoriškosios šeimos moterys dažnai atvykdavo į Pulą. Viena žymiausių lankytojų buvo Antonija Jaunesnioji, Klaudijaus motina ir Kaligulos močiutė. Kita lankytoja, kurios namo liekanas galima pamatyti, buvo Agripina Jaunesnioji, Klaudijaus žmona ir Nerono motina. Agripinos statulos buvo pagarbiai išstatytos viešose miesto vietose kaip imperatorių šeimos kulto objektai.

Ieškau romėnų laikų mozaikų.

Kelias pas mozaikas.

Dirsės istorija.

Dirsė buvo vieno karaliaus žmona ir Antiopės giminaitė. Už blogą elgesį su Antiope, jos sūnūs nuo Dzeuso nubaudė Dirsę atiduodami sutrypti buliui. Šią sceną ir  galima pamatyti Puloje esančiose mozaikinėse grindyse, buvusias tuometinio amfiteatro vadybininko namuose. Dievas Dionisas pasigailėjo Dirsės ir pavertė ją šaltiniu.

"Krikščionė Dirsė", Henryk Siemiradzki, 1897 m. 

Išsiunčiau atviruką Rokiškyje gyvenančiam katukui Fricui. 

Gera pabūti fontano vėsoje. 

"Gailestingumo Madonos" bažnyčia.

Tai yra votyvinė, t.y. pastatyta kaip padėka bažnyčia. Manoma, kad čia 1389 m. buvo pasirodžiusi Mergelė Marija. Augustinų vienuoliai rūpinosi šia bažnyčia iki 1780 m. Paskutinis didelis remontas buvo atliktas 1980 m. Virš pagrindinių durų matoma Marijos figūra savo apsiaustu globia du angeliukus. Manoma, kad šis vaizdelis atsirado regione siaučiant įvairioms nelaimėms.

Gražus namo fasadas. 

Kad Pula buvo ne šiaip koks kaimas rodo ir čia pastatyta Sergejų šeimos triumfo arka- tokius statinius  pagal Romos įstatymą statyti galėjo tik pripažinimą turintys miestai. Ši arka žymi pergalę mūšyje ir atsirado Puloje 29-27 m. pr.m.e.  Šią arką iš savo lėšų pastatė gerbiama našlė Salvia Posthuma savo vyro Lucijaus Sergijaus atminimui. Žinomi vėlesnių laikų menininkai, tokie kaip Mikelandželas, sėmėsi žinių iš šios arkos. Šalia buvę Aukso vartai buvo nugriauti 1826 m. ir Sergejų arka tarnavo kaip vartai į miestą iki 1875 m.

Sergejų arka. 

Sergejų arkos fragmentas. 

Miesto kontrastai. 

Pula, Kroatija. 

Pulos gynybinės dienos fragmentas. 

Pula buvo miestas su dvylika vartų, kurių net septyneri buvo į jūros pusę. 1930 m. italų archeologai ėmėsi renovacijos darbų. Jie nustatė, kad Austrijos- Vengrijos laikais statybininkai naudojo didelius akmenis iš senųjų nekropolių ir šeimų mauzoliejų- šiandien pastabi akis gali juos išskirti buvusios sienos fragmentuose. Ir labai nieko nepasakysi- tokios svarbios sienos priežiūra visada buvo svarbu.

Be galvos. 

Vartai dvyniai.

Porta Gemina -Vartai Dvyniai- datuojami II a, valdant imperatoriui Hadrianui. Šiandien pro šiuos vartus patenkama į Archeologijos muziejų, o kadaise jie vedė į Mažąjį teatrą.

Pulos katedra.

Nuo VI a. Pula buvo vyskupo rezidencija. Paskutinis vyskupas mirė 1802 m. ir nuo to laiko naujas Pulos vyskupas nebuvo skiriamas. 1828 m. Porečo vyskupija rūpinosi ir Pulos dvasiniais reikalais. Pulos katedra yra laikoma vienu seniausių išlikusių bažnyčių visoje Europoje vis dar atliekančių savo funkciją. Šalia katedros buvo Šv. Apaštalo Tomo bažnyčia, bet šiandien ji yra neišlikusi. Šv. Tomas nuo neatmenamų laikų yra Pulos globėjas. Centrinis altorius yra ne kas kitas kaip II a. sarkofagas.

Burekas su sūriu ir špinatais. Tik 7 kunos. 

Bevaikščiodama po Pulos senamiestį aplankiau jau atsidariusius knygynus. Viename nusipirkau gidą apie Pulą, o jau detaliau skaitydama 2013 m. išleistą leidinį radau, kad Sovietų Sąjungos vėliavomis pasipuošę laivai noriai lanko Pulos uostą. Žadu parašyti knygutės redaktoriui laišką. Gal jie ten dar Jugoslavijoje gyvena ar ką? Kaip bebūtų, knygutėje radau labai gražios bažnyčios nuotrauką, ir iškart užsimaniau ją pamatyti. Puloje gauti turistiniai žemėlapiai jos nežymėjo, ir šiaip buvo prastos kokybės. "Jūros Madonos" bažnyčia yra neo-bizantinio stiliaus bažnyčia ir vienas gražiausių visos Kroatijos pastatų. Ši bažnyčia buvo pastatyta atminti jūreivius ir laivus, negrįžusius iš jūros. Fundacinį pamatinį akmenį padėjo Francas Juozapas I 1891 m. Bažnyčios statybos buvo baigtos 1906 m.

Gražioji Pulos bažnyčia. 

Paminklas Motinai Teresei. 

Centrinis įėjimas papuoštas kolonomis su jūreiviškais mazgais. 

Įdomus liūtas saugo šią bažnyčią. 

Bažnyčios centrinis fasadas. Gaila, uždaryta buvo. 

Fasado puošmenos. 

Geriu kavą su vaizdu. 

Kapučino kava. Tik 8 kunos. 

Dar vienas malonus atradimas buvo pranciškonų bažnyčia ir vienuolynas.

Rozetė fasade. 

Sakoma, kad šis pastatas yra gražiausias ir geriausiai išsilaikęs viduramžių laikų paminklas Puloje. Jame susipina romanikos ir gotikos stiliai, nes pastatas statytas XII-XIV a. sandūroje. Bažnyčioje yra išlikęs XV a. medinis altorius. Vienoje iš koplyčių ilsisi Pal. Otono iš Pulos palaikai. Šis bažnyčios ir vienuolyno kompleksas yra dedikuotas Šv. Pranciškui iš Asyžiaus, kuris Puloje trumpam apsistojo grįždamas iš Šventosios Žemės.

Tipinis pietų kraštų vidinis kiemelis. 

Čia ropinėja vėžliai, todėl reikia žiūrėti po kojomis. 

Pulos dangus amfiteatre įdienojus. Skanūs ledai (6 kunos) netolimoje kavinėje. 

Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.

Ši bažnyčia buvo pastatyta 1931 m., o metais vėliau atsirado 45 m. aukščio varpinė, kuri dominuoja Pulos peizaže kartu su amfiteatru. Bažnyčioje kartais vyksta vargonų muzikos koncertai.

Kūtvėla prie Pulos amfiteatro. 

Šv. Nikolajaus cerkvė. 

XVI a. Venecija perleido Šv. Kotrynos bažnyčią , pastatytą 600 m., graikų kolonijai ir jie perstatė ją į Šv. Nikolajaus cerkvę. Cerkvės interjerą puošia įvairios turtingų graikų šeimų padovanotos ikonos.

Airių rašytojas James Joyce gyveno Puloje ir čia mokė anglų kalbos. Pulą jis pavadino "maritime Siberia". 

Fasado puošybos detalė. 

Marijos Formosos bazilikos liekanos.

556 m. Rovenos vyskupo Maksimilijono iniciatyva didelė bazilika buvo pastatyta ant buvusių Minervos šventyklos griuvėsių. Šiandien išlikusi tik laidotuvėms skirta koplyčia.

Pulos uosto kranai sutemus būna iliuminuojami. 

Kaštel ant kalvos. 

Venecijos laikų tvirtovė, čia vadinama Kaštel, buvo pastatyta Venecijos senato nurodymu, o projektą atliko prancūzas Antonie de Ville 1630-1632 m. Tvirtovė turėjo ginti miestą nuo piratų antpuolių. Architektas šioms statyboms medžiagą ėmė iš čia pat esančio senojo teatro. Šiandien čia yra Istrijos istorijos muziejus.

Pulos amfiteatro vaizdas nuo Kaštel kalvos. 

Mažojo teatro liekanos. 

Turistai laisvai šmižinėja po senuosius griuvėsius. 

Senojo teatro liekanos. 

Kūtvėla lankosi Mažajame teatre Puloje. 

Apleista vila. 

Fasado puošmena. 

Langinės padeda gintis nuo saulės. 

Pula man nelabai patiko. Miestas nelabai prižiūrėtas, turimas paveldas apšepęs. Turizmo informacijos centras nelabai ką gali pasiūlyti. Susidaro toks vaizdas, kad tik gulėti prie jūros čia ir galima. Gaila, kad Kroatijos pamačiau tik šią dalį, kuri nėra labai įspūdinga. Jos turistinės įžymybės liko kitame regione. Tačiau važiuojant namo mūsų gidė nusprendė užvežti mus į Opatijos kurortą pasidairyti. Šis kurortas buvo pamėgtas Austrijos-Vengrijos aristokratų, todėl čia netruko atsirasti labai gražių vilų ir viešbučių.

Agava. 

Čia auga palmės.

Nerami jūra. 

Adrijos jūra. 

Pasiruošę priimti atostogautojus. 

Gražūs viešbučiai.

Turėtų būti nepigu.

Bažnytėlė.

Vietinės reikšmės Lurdas. 

Promenada Opatijoje. 

Kai nėra pinigų viešbučiui. 

Opatijos panorama. 

Adrijos jūros kurortas. 

Kūtvėla lankosi Opatijos kurorte. 

Turistai nuo senų laikų mėgdavo pasiplaukioti laiveliais. 

Memorialinė lenta J. Pilsudskiui. 

Persirengimo kabina paplūdimyje. 

Žvaigždžių alėja Opatijoje. 

Grand Hotel Palace. 

Opatijos viešbučiai.

Nakvynė Lenkijoje, paskutinė tos kelionės metu, buvo Katovicuose. Mums dar nusimatė sustojimas Čenstakavoje. Sujudimo įnešė nacionalistiškai nusiteikęs pagėręs vyrukas, kuris agresyviai elgėsi ir netrukus buvo apsaugos tarnybos nukenksmintas. Praminėme jį Kirmėliuku, nes jis labai raitėsi vedinas išsivadavimo siekių.

Mūsų Kirmėliukas. 

Bendrai paėmus, ši kelionė buvo pakankamai intensyvi ir nerekomenduočiau jos vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems judėjimo sutrikimų.

Kelionės išlaidos (apvalinant į didėjimo pusę):

*kelionė: 399 EUR (autobusas, gido paslaugos, viešbučiai su pusryčiais ir Kroatijos viešbutis su pusryčiais ir vakariene)
*lankytinos vietos: 55 EUR
*maistas: 50 EUR
*suvenyrai: 34 EUR
*vietinis transportas: 6 EUR
*kitos išlaidos: 6 EUR

Viso: 550 EUR

Esu įvedusi kelionių agentūrų vertinimo sistemą "Ežys".

1 ežys- žemiau plintuso su rizika numirti.
2 ežiai- pavojaus gyvybei nebuvo, bet vis tiek žemiau plintuso.
3 ežiai- pusė velnio, būna ir blogiau.
4 ežiai- vos keletas trūkumų, kurie neįtakoja bendro kelionės įspūdžio.
5 ežiai- labai super kelionė.

Ši kelionė drąsiai puikuojasi visais keturiais (4) ežiais.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Chorvataitė