Iš liepsnos gimęs liūtas Lvovas. Kūtvėla keliauja į Karpatus.

Ekskursijos Lvove- atskira tema. Turgaus aikštėje senamiestyje vaikšto žmonės su liemenėmis, ant kurių užrašyta "Ekskursijos", ir gaudo turistus. Tai yra, ne tu ieškai ekskursijos, o ekskursija ieško tavęs, ir randa. Taip aš tiems veikliems agentams ir pasidaviau, nes norėjau bent akies krašteliu pamatyti Karpatus. Tai, kad ekskursija (ir jos pardavimas) vyko tik ukrainietiškai- menka smulkmena. Sutartu laiku aš su termosu ir užkandžiais kuprinėje (oi kaip pravertė tas termosas dar iš namų pasiimtas, "Tatonka" firmos, karštį bene parą laiko išsaugoja). Mūsų buvo šeši turistai į Karpatus, bet kai nuvedė į autobusą, tapome grupe virš trisdešimt. Pasiprašiau savo kaimynės, kad man išverstų esminę informaciją- sustojimo laikai, saugumo įspėjimai, etc. Autobusas buvo su nuolat rasojančiais langais, bet veikė šildymas.

Pirmasis sustojimas- į WC ir kavos. Veikė wi-fi. Ta prasme, kavinėje.

Įvažiavimas į nacionalinį parką žmogui kainuoja 6 (šešias) grivinas. Taip, tokios yra kainos ten dabar. Pirmiausia gidas mus veda prie gyvo vandens. Prieš tai dvi dienas lijo beveik be perstojo, todėl visur dumblas. Moterys nepatenkintos zurgia, kad jų niekas neįspėjo, o gido patarimas prisiminti, kad į kalnus važiuoja, nedaro joms įspūdžio. Iš tiesų dumblo sočiai.

Lieptas per sraunų upelį.

Nedrąsiai vienas po kito einame virš upės.

Altorėlis.

Ursulijus Lepečkojauskas pasakė gidui, kad aš ukrainietiškai nesuprantu. Ale nieko, susibendravome.

Einame prie Mirusio ežero.

Čia jau moterys sustreikavo. Slidu, statu, pavojinga. 

Miręs ežeras kartais paleidžia nuodingas dujas, ir niekas neišgyvena.

Kūtvėla prie Mirusio ežero. 

Miręs ežeras dar taip vadinamas.

Ursulijus Lepečkojauskas džiaugiasi saugiai nulipęs.

Visų šešių metrų aukščio krioklys sulaukia daugybės susižavėjusių turistų. Dar galima nusifotografuoti su laukiniu paukščiu, bet nesu tikra, ar tai etiška.

Krioklys Kamenka, pagal upės pavadinimą. 

Kūtvėla prie krioklio Karpatuose. 

Liaudies menas.

Ursulijus Lepečkojauskas grožisi liaudies menu.

Buvo sustojimas į WC. Dar autobuse gidas kažką pasakojo apie "Karpat tualet". Galvojau, kad bus kaip Šiaurės ašigalyje, dviejų lazdų sistema- vienos laikaisi, kad vėjas nenupūstų, kita nuo baltųjų meškų atsimušinėji. Bet čia buvo baisiai apdergta būdelė ir jokios kitos alternatyvos. Nesu tikra, ar pataikiau, kur reikia...Nu bet gal pereikime prie įdomesnės temos. Mūsų paskutinis šios dienos sustojimas buvo prie Tustan tvirtovės.

Prie muziejaus. Moterys puolė paveiksluotis. 

Tustan tvirtovė.

Kadaise čia buvo Šilko kelio dalis tarp Kinijos ir Portugalijos. Kelias pirkliams buvo apsaugotas medinių įtvirtinimų sistema, o ant uolų iš medžio pastatyta tvirtovė buvo saugus prieglobstis- vien vandens cisterna užėjus priešui aprūpindavo gyventojus vandeniu 250 dienų! Kai pirkliai priartėdavo pakankamai, sargyba šaukdavo "Tu stan!", t.y. "tu sustok" ir nurodydavo, ką daryti toliau- taip ir atsirado vietovės pavadinimas. Vėliau čia ėjo druskos kelias, bet XVI a. jo reikšmė sumenko, nes Karpatų druskos kasyklos buvo išsemtos, o vakariau-aptiktos naujos. Deja, šiandien ir pati tvirtovė neišlikusi, o jos atkūrimas- labai brangus. Mes turėjome ekskursiją po muziejų su vietine gide, mums parodė filmą apie tvirtovę, ir tada autobusu nuvažiavome iki ten, kur ta tvirtovė ir buvo.

Informacinis stendas prie įėjimo į buvusią tvirtovės vietą.

Kylame su muziejaus gide į viršų.

Akmuo.

Kairėje- buvęs įėjimas pėstiesiems, dešiniau jo- įvažiavimas vežimams. Čia buvo ir pakeliamas tiltas.

Ursulijus Lepečkojauskas grožisi akmenimis.

Fotogeniška iki negalėjimo,

Lyja.

Karpatų kalnų apsuptyje.

Medinių baslių tvora saugo, kad koks turistas nenusiristų.

Ursulijus Lepečkojauskas Tustanėje.

Įspūdingi akmenys.

Karpatai man pasirodė gražiai miškais apaugę. 

Kūtvėla lankosi Tustan vietovėje.

Asmenukė akmenų fone.

Įtemptos mokslinės diskusijos horizonte.

Čia kadaise stovėjo unikali tvirtovė.

Grožis nenusakomas.

Gidas juokauja, kad čia Gyvybės ir Mirties vandenys, svarbu nesupainioti. Realiai tai viename daugiau jodo, ir tiek.

Šašlykas, 55 grivinos.

Man patiko verslumas- kai išlipome iš autobuso eiti prie akmenų, prisistatė moteris su užrašine ir vyras su trimis šašlykų vėriniais. Jie greitai priėmė užsakymus pietums ir kol mes vaikščiojome, tol iškepė mūsų šašlykai. Ore pabuvus tai ir apetitas atsirado geras. Kelionė truko 09.00-19.00 val. Labai norėjau kitos kelionės, bet nebuvau įsimetusi maudymuko (taip, spalį): vyno ir sūrio degustacija, o paskui- terminiai baseinai, dvi dienos ir viena nakvynė. Dar nusipirkau naminuką į kolekciją, Kuzma Karpatjevičius bus.

Kadangi buvo mano gimtadienis, palepinau save desertu ir taure vyno vienoje labai elegantiškoje vietoje netoli hostelio.

Happy birthday to me :-)

Šios kelionės metu susigundžiau grįžti čia kitais metais ir patyrinėti Užkarpatės regioną su senosiomis medinėmis bažnyčiomis, laukine gamta, pilimis, nu ir tie vyno rūsiai domina.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų.

Kūtvėla Karpataitė