Kūtvėla keliauja į Rygos kalėdinę mugę Ursulijui Lepečkojauskui žmonos ieškoti.

Pasisodino mane ant sofos Ursulijus Lepečkojauskas ir kaip toje liaudies pasakoje pasakė rimtu snukučiu veidu: "Motin, atėjo man metas vesti. Surask man žmoną. Žiūrėk, kad būtų geros veislės, graži, sveika, apvalių formų, ūkiška, su geru kraičiu, rankdarbius mokėtų daryti, kad būtų taupi, dievobaiminga, gerų manierų ir skaniai gamintų". Aš tik rankomis skėstelėjau. "Kurgi, Ursulijau, aš tau tokią žmoną rasiu? Pagailėk manęs, senos moteriškės, nevaikyk už devynių jūrų, devynių kalnų, piršliais pas carą Sultaną." Bet Ursulijus taip užsispyrė, kad teko man, senai moteriškei, pasukti galvą ir prisiminiau, kad šiemet visi labai giria Rygos kalėdinę mugę, ir taip giria, kad reiktų patikrinti, ar nemeluoja, o be to, į muges suvažiuoja įvairių žmonių iš svečių šalių ir tikrai bus piršlių ir piršlienių, kurie žinos gerų nuotakų. Tai kaip ir reikalas buvo išspręstas. Liko tik transporto klausimas, kur galingas roges iki Rygos gauti, trejetų arklių kinkytas kad nuotakos labiau dabotų, ir čia Gintarė pasisiūlė į kompaniją. Nors ne rogėmis sliuogėme iki Rygos, o žaliu automobiliu riedėjome, kuris kelionės pabaigoje tapo nenusakomo purvinumo spalvos, vis tiek kelionė labai pasisekė. Namų saugoti palikau savo naują draugą Kristoforą Mikalojų Radvilą Žiurkėną (kolei mažas-tai Kristupėlis).

Kad Gintarei geriau vairuotųsi, dar blynų ryte iškepiau, ir jau tada- į Rygą! Oras visi keturi metų laikai pasitaikė, kelias nuo Panevėžio iki Rygos tai tikrai nuo caro Sultano laikų, lopas ant lopo, siaurybė ankštybė, laimė kartas nuo karto Satoilas pastatytas. Mūsuose dabar jau tokia mada iš Vakarų atėjusi, kad Statoile tualetas mokamas 0,50 eurocentų, bet gauni čekutį tai sumai apsipirkti. Danų autobusas su moksleiviais tai pilvu pro tuos barjerus šliaužė, o sako Vakarai, Skandinavija- tai aukšta elgesio kultūra. Aukšti, matomai, buvo tik barjerai Statoilo tualete šį kartą.

Ursulijus Lepečkojauskas viltingai žvelgia Latvijos sostinės link.

Rygoje buvome apie pusiaudienį. Pasistatėme automobilį prie Centraltirgus cepelinų angarų. Automobilio stovėjimas Rygoje brangiai mokamas, bet kai mes tokios ekspertės, tai pasistatėme kur buvo vietos. Gintarė sumokėjo 10 eurų su centais nuo 12.20 iki kitos dienos 07.00. Tiek ilgai būti neketinome, bet tos technologijos tai tikrai gyvenimo nepalengvina. Kita vertus, kai keliauja istorikė ir filologė, tai ir technologijos nepadeda. Nusipirkome visuomeninio transporto bilietus (5 eurai/ 24 val.) ir leidomės vykdyti mano sudarytą pažintinę programą.Visų pirma tramvajumi nuriedėjome iki Rotermann kvartalo. Reklama mane subalamūtino.

It is to be a diverse block in the most active part of the large city. Everyday processes will allow you to feel as if you were taking a walk and to breathe freely, because after all, everything will be close to you – your family, your job and your entertainment. You’ll enjoy unhurried meals and nearby restaurants. You will be able to take short walks to enjoy timely exhibitions in the Old City which is right nearby at the end of the street. You’ll be able to meet people and live and work without wasting time on the road. You’ll be able to be together with everything that is important to you.

Prireikė GPS navigacijos (pas Gintarę internetai veikia Baltijos šalyse), kad surastume tą malonumų oazę griūvančio Rygos rajono širdyje.

Rotermann kvartalas Rygoje.

Jeigu jie ir toliau vystys idėją tokiais tempais kaip čia užfiksuota, ta šio kvartalo laukia tokia pat sėkmė ir šlovė kaip Vilniaus nacionalinio stadiono.

Keletas mažiau akis badančių namų Rotermann kvartalo paribyje. 

Kadangi žiūrėti nebuvo į ką, ir nebus dar ilgus metus, nukeliavome iki kito kelionės taško- Radisson Blu viešbutyje esančio panoraminio baro. Planavau pažiūrėti Rygos panoramą nuo "Stalino kumščio", bet nesezono metu ten esanti panoramos aikštelė nedirba. Viešbučio bare buvo pilna turistų, prieš gėrimus pasitiesusių miesto žemėlapius ir vedžiojančių po juos pirštais. Vaizdinga panorama atsiskleidžia netgi iš-pardon- damų kambarėlio. Gurkšnojome gėrimus su fantastiškais Rygos vaizdais ir mėgavomės gyvenimu.

Dramatiški Rygos debesys.

Pagrindiniai Rygos objektai- kaip ant delno.

Matosi parko takelių planas ir lietuvių architektų sukurtas Latvijos nacionalinio meno muziejaus pastatas. 

Ursulijus Lepečkojauskas žvalgosi kur jau ta kalėdinė mugė, kur tos žmonos būriuojasi. 

Ant drąsos galima ir Cosmpolitan siurbtelėti (8, 50 EUR). Jeigu taip ir toliau reikalai klostysis mūsų politinėje padangoje, tai Rygon trauksime kokteilių siurbčioti organizuotomis autobusinėmis kelionėmis. 

Debesys darosi vis dramatiškesni. 

Kita Rygos panoramos pusė-ne tokia patraukli.

Na, kita vertus, nėra idealaus miesto, ar ne?

The ugly side of Riga. 

Muziejaus užpakalinė pusė yra labai daili. 

Galima pažvelgti į parodų salę. 

Art Nouveau architektūra garsina Rygą, 

Dabar taip nebestato. 

Stabtelėjome ant kampo pasitaikiusiame pašte, kur išsiunčiau Rokiškyje gyvenančiam katukui Fricui atviruką. Sekantis sustojimo taškas- Latvijos nacionalinė biblioteka. Vienoje iš kelionių agentūrų mačiau reklamą, kad jie veža ekskursijai į Rygą ir šioje bibliotekoje lankosi Kalėdų žaisliukų parodoje. Norėčiau pamatyti tos agentūros turistų veidus sužinojus, kad paroda žaislų, bet su Kalėdomis jie neturi nieko bendro. Kita vertus, apsilankyti šioje bibliotekoje galima ne tik skaitytojams,- čia turistams rengiamos ekskursijos, galima ir patiems pašmižinėti, leidžia ir fotografuoti. Man labai patiko.

Latvijos nacionalinė biblioteka.

Lubos bibliotekoje.

Kol žmona žurnalą pavartys galima palaukti gamtos globoje.

Laiptai į pažinimą. 

Vaizdas į pažinimą iš viršaus.

Aukštyn laiptais, vedančiais žemyn. 

Knygų siena. Labai gražus dekoras. 

Skaitykime čia su vaizdu į Rygą. 

Taip suderinami pažinimas ir panorama. 

Knygų siena- meninė instaliacija. 

Liko svarbiausia kelionės dalis- ta, dėl kurios mes čia atvažiavome, juk reikėjo Ursulijui Lepečkojauskui žmoną surasti. Kaip internetuose, taip visi meta nuorodas kur tos žmonos parduodamos, o kaip pradėjome praktikoje jų ieškoti, tai tik katinai, moliniai uzbonai, žvakės, gintarai ir panašūs suvenyrai. Jau buvau pametusi viltį ir sakiau, kad reikia traukti Ursulijų Lepečkojauską iš rankinės dugno ir iš karto tik įėjus klausti pardavėjų, ar turi jam atitikmenį. Visgi Gintarė užmatė vienoje vitrinoje tinkamą kandidatę. Visapusiškai apžiūrėjau ir kritiškai įvertinau nuotaką ir atseikėjau už ją nuotakos išpirką kiek jau prašė nesiderėdama (5,80 EUR). Žinoma, brangios tos meškutės iš Vakarų, kad ir nelabai padoriai- vitrinoje- surastos. Bet paskui paaiškėjo, kad tai tik-baisus nesusipratimas, o nuotaka mūsų- ne kas kita, kaip Dzintarė von Livon, baronaitė, kurios protėvių geneologinis medis mena tuos metus, kai vyskupas Adalbertas įkūrė Rygos miestą. Jau kad Ursulijus Lepečkojauskas džiaugiasi, tai nė apsakyti negaliu. Tik vat Dzintarė sakė Lepečkojauskiene vadintis nenori, karjerą mat padariusi, tai dabar bandome šitą klausimą spręsti.

Kai jau nuotaka buvo maiše, bet tik jūs nepagalvokite nieko blogo, ji pati sutiko, tokios jau tos meškinų vedybinės tradicijos, nuėjome į Kalėdinę mugę pasmalsauti. Šiaip Ryga kaip miestas mums didesnio įspūdžio nepaliko, bet kalėdinė mugė patiko. Yra bent trys dalykai, kurių Vilniaus kalėdinei mugei trūksta: veikia Kalėdų senelio namelis, Kalėdų paštas ir karšto maisto kioskeliai (dešrelės, bulvės, kopūstai). Daug suvenyrų, kai atsirenki kas yra kičas, o kas-rankų darbo autentika, tai visai neblogai galima apsipirkti. Žmonių nedaug, bet ir darbo diena buvo.

Rygos eglė.

Juodgalvių namai-Rygos simbolis.

Rygos Kalėdų mugės eglė puošta obuoliais, riestainiais ir gaidžiais. 

Apžiūrėjome mugę, paskanavome mugiškų dalykų, ir jau sukome ienas link savo automobilio. Pakeliui šmaukštelėjome į prekybos centrą žemiškųjų gėrybių, tada tamsiu keliu ( "Tamsu kaip Rygoje" dabar bus naujas kelionių priežodis) su staigiai be perspėjimo persijungiančiais šviesaforais išriedėjome namo, ir dar gerokai prieš vidurnaktį šmurkštelėjau po kaldra. Nieko nėra geriau, kaip išsimiegoti savo lovoje,- tos kelionės su išvykimais nuo Forum Palace trečią ryto yra blogis.

Laiminga pora aptarinėja medaus mėnesio planus. 

Beje, Rygos kalėdinėje prasilenkėme su JAV senatoriaus McCain delegacija. Šiuo metu rašau pasakojimą apie kelionę į Rygą ir žiūrau gyvai iš Valdovų rūmų transliuojamą Andriaus Tapino ir Laisvės TV reportažą: Laisvės TV special: Klobuchar, McCain, Graham live with Andrius Tapinas.

God bless America.

Su meile ir, kaip visada, susvėlusi Jūsų

Kūtvėla Gintaraitė