2017 m. lapkričio 3 d., penktadienis

Airijos sostinė Dublinas: pirmoji pažintis su miestu, kur alaus upės teka.

Savaitė Dubline pralėkė nepastebimai. Airijos sostinė turi daug ką parodyti turistams, todėl pavyko tik kartą iš ten iškišti nosį, nes buvau iš anksto nusipirkusi dienos kelionę į Milžinų kelią (Giant's Causeway) Šiaurės Airijoje. Nors Dublinas yra nedidelis ir visiškai apeinamas pėsčiomis, jame tiek daug nemokamų muziejų ir mokamų-deja- alinių, kad turistus net prakaitas išmuša. Skrydis su Ryanair truko 3 val 15 min ir 00:25 vietos laiku (mes Lietuvoje gyvename + 2 val) leidomės Dublino oro uoste. Naktį kas pusvalandį iš ten išvyksta autobusai į miesto centrą (7 eur), dieną kursuoja visuomeninis transportas (2,80 eur). Buvau iš anksto susižiūrėjusi kaip nuvykti iki savo hostelio, nors jų nurodymai buvo kiek netikslūs ir geras penkiolika minučių vidury nakties laužiausi į gretimą supermarketą. Kitą rytą po pusryčių išėjau miesto žiūrėti.

Dublino miestas įsikūrė pilies ir dviejų katedrų kvartaluose, dviejų upių sankirtoje. Upė Poddle (šiandien po žeme) čia įtekėjo į upę Liffey, o jų sankirtoje susiformavo toks juodas ežeras, senąja airių kalba pavadintas Dubh Linn, kitaip- Juodas Tvenkinys. Taigi, iš esmės Dublino miesto pavadinimas ir reiškia Juodas Tvenkinys. Čia  841 m. atplaukę vikingų piratai įkūrė laikiną stovyklą, kurios vietoje išaugo pirmoji pilis, vėliau ėmė kurtis miestas. Olafas tapo pirmuoju Dublino karaliumi 853 m., tačiau jau 902 m. airiai išvijo vikingus ir septyniolika metų gyveno ramiai, kol 919 m. vikingai grįžo ir atsiėmė Dublino kontrolę. Vikingai valdė Dubliną dar du šimtus metų. Jie buvo verslūs žmonės: importavo savo juvelyrinius dirbinius, pardavinėjo airius vergus. Manoma, kad Dublinas buvo vienas didžiausių vergų centrų vikingų imperijoje.

Tačiau 1014 m. Dublino vikingus ir jų sąjungininkus sumušė karalius Brianas Boru prie Klontarfo (Clontarf). Po keturiasdešimties metų Dubliną perėmė airis Leinsteris ir tapo jo valdytoju. Nepaisant suiručių, Dublinas išliko Airijos didžiausiu uostu. Normanai atvyko 1170 m. ir 1171 m. Anglijos karalius Henrikas I prijungė Dubliną prie savo karūnos, tuom atverdamas kelią Bristolio pirkliams-kolonizatoriams. Dublinas tapo Anglijos dalimi ir 1204 m. Anglijos karalius Jonas I (blogietis iš Robino Hudo) liepė pastatyti atitinkamą pilį. Netruko iškilti ir dvi katedros. Kaip dažnai būna viduramžių miestuose, ne kartą Dubliną siaubė gaisrai ir ligų epidemijos. XIV a. maras nustekeno Dubliną ir ekonominė būklė buvo sunki iki pat XVII a., kai miestas vėl pradėjo augti.

Dublino "Aukso amžiumi" vadinamas keturių Jurgių (keturi karaliai tokiu vardu valdė Angliją 1714-1830) laikotarpis, kai buvo pastatyti gražieji pastatai, nutiesti bulvarai, apsodinti skverai. XVIII a. Dubline gyveno ir kūrė garsieji rašytojai ir filosofai, klestėjo teatrai ir muzikinis gyvenimas. Beveik šimtą metų nutykę karai dėl religijos leido plėtotis pramonei ir žemės ūkiui. Dublinas tebebuvo Airijos didžiausias uostas. Miesto gyventojų skaičius augo stipriai, todėl reikėjo tiesti naujas gatves ir statyti naujus namus. Tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba- saujelė protestantų elito kontroliavo absoliučią daugumą ekonomikos, o didžioji dauguma katalikų net neturėjo teisės balsuoti, jų ekonominė padėtis buvo sunki, negaudavo darbo, sunkiai pragyvendavo, jiems buvo pastatytos labdaringos ligoninės. Nenuostabu, kad 1789 m. įvyko pirmasis sukilimas prieš Anglijos karūną.

1801 m. Airijos parlamentas buvo paleistas ir šalies valdymas perkeltas į Londoną, taip užkertant kelią Airijos savarankiškumui. XIX a. karalienės Viktorijos laikais buvo bandyta pagerinti katalikų airių gyventojų padėtų (jų Dubline buvo 80 proc.) ir įgyvendinti kai kurie įstatymų pakeitimai. Deja, Didysis Airijos badas nusinešė nesuskaičiuojamą kiekį aukų, bet Londonas praktiškai nei piršto nepajudino badaujantiems padėti. Didelė dalis airių pasirinko kelią į emigraciją. Airijos kova dėl nepriklausomybės nuo Anglijos karūnos tęsėsi dar ilgus metus ir tik 1922 m. Airija (be dalies šiaurėje) tapo nepriklausoma valstybe su sostine Dublinu. 1998 m. buvo pasiektas susitarimas dėl Šiaurės Airijos valdymo.

P1590019
Dublino gatvės.
Pirmas miesto vaizdas-labai malonus akiai. Dviaukščiai autobusai (7 dienų bilietas kainuoja 40 eur) kursuoja dažnai ir juose yra nemokamas wi-fi, yra dvi tramvajaus linijos. Daugybė vietų pavalgyti įvairiomis kainomis. Pagrindinėje gatvėje yra bent keturi turizmo informacijos centrai.




P1590022
Oro uosto autobusas.


P1590025
Portalas virš stomatologinio centro.

P1590027
Paminklas rašytojui James Joyce.
P1590030
Nemokama ekskursija už 5 eur.
Nors nesu ekskursijų gerbėja-man patinka pačiai tyrinėti miestą-buvau užsirašiusi į nemokamą ekskursiją po Dubliną ne tiek dėl pasakojimų, kiek dėl orientacijos kas kur yra, kad paskui lengviau rasčiau pati. Nemokama ekskursija nėra nemokama, tą jau žinojau, todėl buvau atidėjusi 5 eur arbatpinigiams. Ekskursijos pradžia buvo lėta, gidas perpasakojo visą Airijos istoriją, mėgdžiojo įvairių regionų akcentus ir aplamai mane suėmė miegas. Laimei, netrukus jis įsibėgėjo ir reikalai pasitaisė.

P1590033
Man labai patiko Dublino tiltai.

P1590034
Daug vandens paukščių.

P1590046
Šis tiltas jungia šiaurinį ir pietinį Dublino rajonus. Gyventojai ten skiriasi savo akcentais ir gerbūviu. Jeigu šeimą kuria žmonės iš abiejų rajonų, Dubline tai laikoma mišria santuoka :-)

P1590049
Vienas iš Trejybės koledžo (Trinity College) pastatų.
Trejybės koledžą 1592 m. įkūrė Elžbieta I Tiudor ir šiandien jis yra seniausias Airijos universitetas. Čia mokėsi Džonatanas Sviftas, Oskaras Vaildas, trys Airijos prezidentai ir keli Nobelio premijos laureatai. Tiesa, šį koledžą geroji karalienė įkūrė anglų (britų) protestantams kolonistams, kuriems buvo atiduodamos airių katalikų žemės Airijoje, patys katalikai airiai čia mokytis negalėjo.

P1590056
Koledžo biblioteka.
XVIII a. pastatyta biblioteka turi apie 200,000 knygų savo Ilgojoje bibliotekoje/galerijoje. Ji taipogi buvo išsirūpinusi teisę gauti visas naujai išleistas knygas Airijoje, todėl sukaupti fondai įspūdingi. Muziejuje galima pamatyti Kellso knygą (The book of Kells), tai labai senas ir vertingas iliustruotas rankraštis. Jis buvo mano planuose, tik numatytas kitai dienai.


P1590058
Belangis pastatas- buvęs Airijos parlamentas, po 1801 m. atitekęs bankui. Kadangi buvo mokestis už langus, net bankas negalėjo jo sau leisti ir langus užmūrijo. Taip atsirado posakis "Daylight robbery".
Buvome maždaug įpusėję mūsų trijų valandų ekskursiją, kai užsukome į Temple Bar rajoną. Čia buvo numatyta 15 min pertrauka suvaikščioti pas nykštukus ir išgerti kavos. Šis rajonas garsėja savo alinėmis (barais), nors ten akcentas ne tiek ant alaus, kiek ant maisto ir gyvos muzikos vakarais. Tai-labai turistinis rajonas, todėl ir kainos didesnės, bet žmonių tai neatbaido. Netgi, sakyčiau, priešingai. Temple Bar rajono pavadinimas kildinamas nuo gatvės pavadinimo, o gatvę taip pavadino, manoma, sero Viljamo Templo garbei. Jis buvo žinomas žmogus XVII a. ir turėjo šiame rajone rūmus. Kiti sako, kad šis pavadinimas nubeždžioniautas iš Temple rajono Londone.

P1590068
Temple Bar rajonas Dubline.

P1590076
Ikoniškasis rajono baras. 
Temple Bar rajonas įsikūręs netoli Dublino pilies. Ši pilis buvo Anglijos karūnos įtvirtinimas Airijoje daugiau kaip 700 metų. Per visus tuos metus pilis nebuvo nei karto paimta priešų, nors jie stengėsi ne kartą. Keli karaliai-Ričardas II, Jokūbas II, Oliveris Kromvelis- yra čia gyvenę. Istorikai sutinka, kad pilis stovi buvusioje pirmojoje vikingų gyvenvietėje prie Liffey upės. Kaip jau minėjau, Anglijos karalius Jonas I įsakė pastatyti pilį, kuri gintų miestą nuo priešų, būtų administracijos centras, saugotų iždą ir atliktų kitas reikšmingas funkcijas. Trisdešimt metų užtruko pilies statybos, galiausiai ją apsupo vandens grioviu. Pagrindinis pastatas datuojamas Henriko III valdymo laikais (m.1270). Šiandien iš tos pilies praktiškai nieko neliko, nes gana apleistą pastatą 1684 m. sunaikino gaisras. Mūsų laikus pasiekusi pilis pastatyta XVIII-XIX a.pr. Čia dabar yra muziejus ir kartais, iškilmių progomis, renkasi Airijos parlamentas, vyksta renginiai.

Elžbietos II valstybinis vizitas Dubline 2011 m. buvo jaudinantis įvykis. Be kitų vietų, karalienė lankėsi Dublino pilyje, padėjo gėlių prie paminklų kovotojams už Airijos nepriklausomybę bei žuvusiems Pirmajame pasauliniame kare. Tai buvo pirmasis Britanijos monarcho vizitas nepriklausomos Airijos teritorijoje nuo 1911 m., kai čia lankėsi Elžbietos II senelis Jurgis V, tik tada visa Airijos sala priklausė Jungtinei Karalystei. Susitikimą su Airijos Prezidente, ponia Mary Patricia McAleese Elžbieta II pradėjo senąja airių (gėlų) kalba pasakydama "A Uachtaráin, agus a chairde"- t.y. "Prezidente ir draugai". Šoko ištikta ponia McAleese net tris kartus pasakė "wow", o 172 asmenų auditorija sureagavo plojimais. Tai galima pamatyti šiame Youtube video.

P1590088
Dublino pilies koplyčia.

P1590094
Vienas iš pilies pastatų.

P1590095
Įėjimas į valstybinius apartamentus.

P1590101
Vartų fragmentas.

P1590104
Koplyčios durų fragmentas.

P1590106
Pilies sodai.

P1590107
Dublino pilies sodai. Po šia veja- Juodasis Tvenkinys, davęs miestui vardą. 

P1590109
Biblioteka ir muziejus.
Dublino pilies kieme yra Chesterio Beatty biblioteka. Šioje bibliotekoje-muziejuje galima pamatyti islamiškų iliustruotų knygų (keletą Koranų), senųjų Azijos raštų ir tapybos darbų, Biblijos papirusų kolekcijas. Manoma, kad vertybės apima laikotarpį nuo 2700 m. pr.m.e. iki mūsų dienų. Šią vertingą kolekciją padovanojo visuomenei seras Alfredas Chesteris Beatty, didelis meno mėgėjas, atsikėlęs į Airiją 1950 m. ir praleidęs daug laiko Dubline iki savo mirties 1968 m. Jis gimė Niujorke 1875 m., tapo kalnakasybos inžinieriumi ir su laiku atidarė savo konsultacinę imonę. Po žmonos mirties išvyko į Londoną, ten atidarė naują konsultacinę įmonę, įsigijo namus ir vėl vedė. Aistringas kolekcionierius nuo vaikystės, jis rado galimybę turtinti savo kolekcijas 1914 m., kai apsilankė Egipte, 1917 m. Azijoje. Už paramą Sąjungininkams Antrojo pasaulinio karo metais gavo titulą. Seras Beatty persikėlė į Airiją ir 1954 m. įkūrė biblioteką savo kolekcijoms, 1957 m. jis tapo Airijos garbės piliečiu. Po jo mirties vertybes perėmė fondas visuomenės naudai. Šiandien su šiomis vertybėmis nemokamai galima susipažinti jo vardo bibliotekoje Dublino pilies soduose.

P1590111
Dublino pilis.

P1590114
Arka.
Ekskursiją pabaigėme prie Šv. Patriko katedros. Dublino antroji katedra yra didžiausia bažnyčia visoje Airijoje. Ji pastatyta 1191 m. tuometinėje buvusioje saloje, ankstesnės keltų bažnyčios su šuliniu vietoje. Dėl vietovės drėgmės teko atsisakyti laidojimo kriptų ir per visą katedros istoriją jai grėsė potvyniai. Katedra pastatyta ankstyvuoju angliškos gotikos stiliumi, vėliausiai pristatyta koplyčia Mergelei Marijai (angliškai- Lady Chapel) 1270 m. Bokštas ir nava atkurti po gaisro 1360 m., bokšto smaigalys sukurtas 1769 m. Po Reformacijos katedra perėjo protestantams, bet buvo taip apleista, kad 1850 m., kad net sugriuvo iki pusės, todėl 1860-1865 m. vyko didelės apimties tvarkybos darbai, juos finansiškai parėmė seras Benjaminas Lee Guinnessas iš garsiosios aludarių šeimos. Šie darbai išgelbėjo katedrą, bet viduramžių akmens interjeras buvo sunaikintas.

P1590118
Šv. Patriko katedra.

P1590123
Spalis, o vis dar žydi rožės.

P1590129
Katedra iš arčiau.

P1590139
Centrinė nava.

P1590142
Grindų plytelės.

P1590145
Vitražas.

P1590148
Liūdnos aktualijos. 

P1590149
Džonatanas Sviftas palaidotas Šv. Patriko katedroje.

P1590153
Boyle šeimos antkapinis paminklas.

P1590166
Kareiviai nemiršta, jie išnyksta.

P1590171
Koplyčia buvo atiduota hugenotams 1666-1816 m. 

P1590173
Memorialinis varpas.

P1590174
Dvasininko antkapis.

P1590175
Gražus antkapis.
Katedra dirbo, nors pagal mano turimą informaciją dabar turėjo būti pietų pertrauka porai valandų. Lankymas mokamas, bet užtat yra galimybė pasinaudoti tualetu ir įsigyti suvenyrų. Lėšos už bilietus ir pajamos už suvenyrus skiriamos šios bažnyčios išlaikymui. Airijos globėjas Šv. Patrikas gimė 390 m. romėnų užimtoje Britanijos dalyje, būdamas šešiolikos metų buvo pagrobtas airių piratų ir parduotas į vergiją gyvulių ganyti. Po šešių metų jam pavyko pabėgti į dabartinę Prancūziją, kur studijavo teologiją ir tapo kunigu. Popiežius pasiuntė jį į Airiją misionieriauti ir Šv. Patrikas tapo Airijos vyskupu. Jam misionieriaujant, žmonės niekaip negalėjo suprasti Švč. Trejybės, todėl jis panaudojo trilapį dobilą kaip pavyzdį-todėl dobilas laikomas Airijos simboliu. Dar sakoma, kad Šv. Patrikas iš Airijos išvijo visas gyvates. Tiesą sakant, yra daug skirtingų legendų apie šį šventąjį, bet dabar nenoriu labai išplėsti pasakojimo.

Šv. Stiveno (St Stephen's Green) parkas yra žalia oazė miesto centre. Dramatiškuose 1916 m. sukilimo įvykiuose parko gyvūnai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje, kai dėl parko varžėsi sukilėliai ir anglai. Visgi, buvo daromos paliaubos, kad du kartus per dieną parko prižiūrėtojas galėtų palesinti antis. 

P1590180
Jaukus namelis.

P1590185
Grafienė Constance Markievicz, sukilimo metu turėjusi majorės laipsnį. Ji tapo pirmąja moterimi Airijoje išrinkta į politikes, nors tuo metu buvo įkalinta.
Grafienė taip susižavėjo pasipriešinimu anglams (britams), kad nesiteikdavo atsistoti giedant "Dieve, saugok karalių". Grafienė sunkiai pelnė darbininkų klasės pasitikėjimą dėl savo buržuazinės kilmės. Moterims ji patarė: "Renkitės trumpus sijonus, aukitės tvirtus batus, palikite papuošalus banke ir nusipirkite revolverį". Ji pati taip apsiginkluodavo, kad ją nesunkiai buvo galima palaikyti ginklų reklamos agente. Deja, 1916 m. sukilimas buvo numalšintas, daug airių sukilėlių buvo nubausti mirties bausme, bet grafienei skyrė įkalinimą iki gyvos galvos (moterims bausmės buvo švelnesnės). Tačiau sukilėlių bausmė taip paveikė viešąją nuomonę, kad po kelerių metų grafienę ir kelis jos bendražygius teko paleisti iš kalėjimo. Tačiau taip jau susiklostė politika, kad į kalėjimą grafienė grįždavo ir iš jo išeidavo gana reguliariai. Vieno tokio įkalinimo metu ji ir buvo išrinkta į politikes, į Airijos parlamentą, kuris tuo metu svarstė atsiskirti nuo Didžiosios Britanijos, ir grafienė buvo vienintelė moteris politikė pasaulyje. Žinoma, toks parlamentas netrukus buvo išvaikytas, grafienei teko slapstytis. Niekaip nepavykstant iškovoti nepriklausomybės, grafienė pasitraukė iš aktyvios kovos ir užsiėmė mechanika (automobiliais). Ji mirė 1927 m. nuo apendicito koplikacijų būdama 56-erių metų.

Jai ir jos seseriai Evai poetas Viljamas Butleris Yeats sukūrė eilėraštį "In Memory of Eva Gore-Booth and Con Markievicz".

The light of evening, Lissadell,
Great windows open to the south,
Two girls in silk kimonos, both
Beautiful, one a gazelle.
But a raving autumn shears
Blossom from the summer's wreath;
The older is condemned to death,
Pardoned, drags out lonely years
Conspiring among the ignorant.
I know not what the younger dreams –
Some vague Utopia – and she seems,
When withered old and skeleton-gaunt,
An image of such politics.
Many a time I think to seek
One or the other out and speak
Of that old Georgian mansion, mix
Pictures of the mind, recall
That table and the talk of youth,
Two girls in silk kimonos, both
Beautiful, one a gazelle.

Dear shadows, now you know it all,
All the folly of a fight
With a common wrong or right.
The innocent and the beautiful
Have no enemy but time;
Arise and bid me strike a match
And strike another till time catch;
Should the conflagration climb,
Run till all the sages know.
We the great gazebo built,
They convicted us of guilt;
Bid me strike a match and blow.

P1590188
Trijų moirų fontanas skirtas padėkoti airiams už jų pagalbą vokiečių vaikams Antrojo pasaulinio karo metais.
P1590196
Didžiojo airių bado aukoms atminti.
Pirma diena Dubline tikrai nenuvylė. Vakare peržiūrėjau kitos dienos planus, susižiūrėjau reikalingus autobusų numerius ir gana anksti nuėjau miegoti-tiesa, Lietuvos laiku +2 val. jau buvo netgi pakankamai vėlu eiti miegoti.

Laukite tęsinio.

Jūsų Kūtvėla

Komentarų nėra: