Kūtvėla keliauja į Augustavą su Lietuvos Geležinkeliais, kurie, anksčiau ar vėliau, namo parveža.

Vėsiems orams nenoriai traukiantis iš Lietuvos, Kūtvėlos gerbėjai patarė jai pirmiausia apsilankyti Lietuvos jūrų muziejuje Smiltynėje, o kelionę į Augustavą atidėti šiltesniam sezonui. Tai buvo idealiausias variantas išbandyti naująjį traukinių maršrutą iš Lietuvos į Lenkiją ir padėti paukščiuką prie dar vienos kelionių krypties. Iš tokių įdomesnių turistinių krypčių, traukiniai Lenkijos pusėje stoja Suvalkuose  prieš Augustavą ir Balstogėje po jo.  Lietuvos Geležinkelių tinklalapis kol kas atsisako bendradarbiauti tradiciniu būdu, todėl bilietus Vilnius-Kaunas-Augustavas-Kaunas-Vilnius teko pirkti atskirai. Kadangi sulaukiau nemažai klausimų dėl šios kelionės detalių, tai iš karto čia pasakysiu, kad pati kelionė traukiniais kainavo 26,20 eur.+ bankinio pavedimo mokesčiai, bendrai traukinyje laiką praleidau taip: Vilnius-Kaunas-Augustavas 3 h 59 min +28 min tarp persėdimų ir Augustavas-Kaunas-Vilnius 4 h 38 min +8 min tarp persėdimų; buvo traukinių vėlavimų. Grįžimas namo paskutinėje kelionės atkarpoje buvo ilgesnis, nes vykau paskutiniu traukiniu Kaunas-Vilnius ir jis stojo visose tarpinėse stotelėse. Ar ši kelionė buvo verta tokių laiko ir finansinių sąnaudų? Ne.

Kelionės pradžia.

Traukinys iš Vilniaus į Kauną išvyko punktualiai 07:30 val ir atvyko šiek tiek vėluodamas apie 08:50 val. Čia manau verta paminėti, kad net Lietuvos Geležinkelių tinklalapyje skelbiama, jog dėl karščio ir kelio darbų traukiniai gali vėluoti, todėl reikia pasilikti saugų laiko tarpą tarp persėdimų. Moderniškasis Vilnius-Kaunas traukinys turi elektros rozetes, nemokamą wi-fi, galima įsigyti karštų gėrimų, yra tualetas, o ir vietos kojoms yra tikrai daug. Lenkijos traukinys Kaunas-Balstogė per Suvalkus ir Augustavą iš išvardintų dalykų gali pasigirti tik tualetu. Kol traukinys riedėjo į Kauną, turėjau galimybę papusryčiauti. Žinojau, kad lenkiškasis traukinys bus nepritikytas ilgoms kelionėms, todėl buvau susikrovusi krepšelį maisto atsargų.

Pusryčiai traukinyje.

Persėdimas Kaune.

Lenkijos traukinys.

Lenkijos traukinys buvo beveik tuščias, nemažai keleivių iš Kauno išlipo Kazlų Rūdoje, Marijampolėje, vos vienas kitas pakrutėjo Šeštokuose. Nepastebimai kirtome Lietuvos-Lenkijos sieną ir kiek ilgiau sustojome Trakiškiuose, kur lietuvių ir lenkų įgulos pasikeitė traukiniais, o lenkų pasieniečiai patikrino mūsų traukinio keleivių pasus. Jeigu lietuviškieji traukiniai pajuda vos tik spėji įlipti, tai lenkiškasis traukinys stotelėse stovėdavo 3-4 minutes ir tai mane šiek tiek nervavo, bet, kita vertus, tame gali būti ir privalumų, juk bilietų kontrolierius galėdavo parūkyti. Suvalkuose įlipo labai daug žmonių ir čia patyriau nedidelį šoką, nes traukinys ėmė riedėti atgal! Tačiau nerimavau be reikalo, nes jis netrukus pakeitė atšaką ir pasuko Augustavo link. Atvykome vėluodami apie penkias minutes. Mano 2013 metų reportažas iš Augustavo, Supraslės ir Balstogės yra visų laikų populiariausias įrašas, bet tos kelionės metu Augustavo nematėme, nes tik plaukėme jo kanalais, todėl šį kartą planavau pasidairyti po patį miestuką. Saugus laikas tarp traukinių buvo 4,5 val., todėl didelės programos nesusidariau. Pirmas dalykas dabar buvo miesto autobusu nuvažiuoti iki Žygimanto Augusto turgaus aikštės ir ten užeiti į turizmo informacijos centrą.

Augustavo traukinių stotis miesto svečius ir vietinius gyventojus pasitinka neregėtu Lenkijoje neūkiškumu- užkaltomis durimis, išdaužytais langų stiklais, biotualetu. Nėra jokių paslaugų-informacijos, turistams skirtų brošiūrų, bilietų kasų, kavinės...Kai traukinys atvyksta, iš kažin kur išdygsta taksistai, siūlantys pavežėti iki miestelio centro. Norintys sutaupyti kelis zlotus renkasi miesto autobusą, bet jį šioje dykroje dar reikia susirasti.

Augustavo traukinių stotis.

Augustavo tremtiniams atminti.

"Gentle nature, brave soul", sako Gūglė Transleitas. 

Išėjimas į miestą yra per tiltą virš bėgių.

Augustavo traukinių stoties spindenys ir skurdas.

Man labai pasisekė, nes TripAdvisor portale Augustavo skyrelyje "budėjo" vienas narys, o informacijos apie Augustavo visuomeninį transportą anglų kalba nėra. Jis nurodė lenkišką puslapį su autobuso Nr.2 grafikais. Autobuso stotelė matosi jau perėjus tiltą, joje yra elektroninis grafikas ir sugedęs bilietų automatas. Kadangi buvo sekmadienis, tai autobusai važinėjo kas valandą, todėl man labai pasisekė ateiti vos kelios minutės iki autobuso išvykimo. Bilietus galima įsigyti bilietų automatuose stotelėse arba bilietų automatuose pačiuose autobusuose, o vairuotojai bilietų neparduoda. Pilna bilieto kaina 2,60 PLN, turėkite monetomis smulkiai. Stoties rajonas tikrai labai nušiuręs ir čia nemažai asocialių asmenų, kurių autobuso vairuotojas nė vidun leisti nenorėjo.

Tipiška Augustavo autobuso stotelė.

Dabartinis Augustavas 1496 m. buvo pirmą kartą paminėtas kaip Mostki. Augustavą 1557 m. gegužės 17 d. įkūrė Žygimantas Augustas ir 1561 m. suteikė jam Magdeburgo teises. Pasakojama, kad karalius pasiklydo medžioklėje ir prieglobstį rado neturtingo žvejo trobelėje. Žygimantas Augustas esą įkūrė miestelį šiam savo nuotykiui atminti. Kita legenda sako, kad miestelis buvo įkurtas atminti Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės susitikimui. Nei viena versija nebus tikra, nes karaliai po vieną nemedžioja ir pasiklysta tiktai legendose, o su Barbora Radvilaite Žygimantas Augustas susitiko tikrai ne Augustave, o jai našlaujant tėvo rūmuose Vilniuje.

Magdeburgo teisės Augustavui suteikė teisę du kartus per metus rengti muges, o turgūs galėjo rinktis du kartus per savaitę. Miestas buvo ant svarbių kelių kryžkelės ir iš čia į Gdanską buvo plukdoma mediena.  Iki Liublino unijos Augustavas buvo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet po šios unijos siena tarp naujai perdalintų žemių ėjo netoliese tekėjusia upe ir Augustavas perėjo Lenkijai. Miestą ne kartą niokojo maras ir grobikiški karai, tai trukdė miestui augti ir vystytis. Po Abiejų Tautų Padalijimo Augustavas atiteko Prūsijai. XIX a. iškastas Augustavo kanalas labai paskatino laivybos pramonę. Antrojo pasaulinio karo metais Augustavo žydai buvo išvežti į Treblinkos ir Aušvico mirties stovyklas. 1945 m. liepą Raudonoji Armija, NKVD, Augustavo milicija ir lenkų komunistai surengė "Augustavo gaudynes", kurios laikomos didžiausiu komunistinio režimo nusikaltimu Lenkijoje po Antrojo pasaulinio karo. Šios operacijos metu buvo šukuojamas Augustavas ir jo apylinkės, suimami visi įtartini asmenys. Iš viso buvo suimta apie 2,000 asmenų, iš jų 600 buvo išvežti nenustatyta kryptimi ir jų mirties aplinkybės ir palaidojimo vieta po šiai dienai neišaiškinti. Šiandien Augustave vystomas rekreacinis turizmas, bet šituom miestelio privalumai ir baigiasi.

Žygimanto Augusto turgaus aikštėje šiandien yra parkas, o viename iš jį supančių pastatų yra turizmo infromacijos centras. Šiandien buvo sekmadienis, todėl nedirbo nei bankas, nei paštas, nei vaistinė, bet užtat dirbo turizmo informacijos centras ir visos bažnyčios. Turizmo informacijos centre nusipirkau atvirukų, tik išsiųsti juos reikės iš Lietuvos, nes, kaip jau minėjau, paštas tą dieną nedirbo. Dar gavau šiokios tokios informacinės medžiagos apie miestelį, nors ją turėjau vos ne Inkviziciniais metodais išsireikalauti iš nustebusios turizmo informacijos centro darbuotojos. Man susidarė toks vaizdas, kad visas Augustavo turizmas paremtas kambarių nuoma turistams ir pasiplaukiojimais kanalu, nes neparuoštas joks normalus pažintinis-turistinis maršrutas po miestelį.

Pirmas įspūdis-labai neigiamas. Miestelis nešvarus, netvarkingas, neprižiūrėtas, nušiuręs. Tai nustebino labai nemaloniai ir nenuteikė jokioms turistiniams žygdarbiams. Suvalkai buvo tiesiog išlaižyti, jeigu lygintume su Augustavu. Štai vienas pavyzdys-1812 m. Žygimanto Augusto turgaus aikštės name Nr.28 buvo apsistojęs Napoleonas Bonapartas. Jis ten praleido vieną naktį, bet turbūt labai knarkė ar kitaip nusidėjo, nes nuo Napoleono namo stogo net čerpės byra. 

Napoleono namas Augustave. 

Augustave, kaip ir Suvalkuose, daug tokių paminklinių akmenų. Tik nemanau, kad dėl to verta belstis tokį atstumą.

Žygimanto Augusto turgaus aikštė.

Šachmatų lenta.

Geltonos rožės.

Miesto fontanas.

Žuvusiems už tėvynę.

Žygimanto Augusto kolona. 

Žygimanto Augusto kolona pastatyta 2007 m. minint Augustavo 450-ties metų įkūrimo jubiliejų. Sakoma, kad tai yra antroji tokia kolona Lenkijoje. Nors niekur neminima, kur yra pirmoji, spėju, kad kalba eina apie Žygimanto Vazos koloną Varšuvoje.

Žygimantas Augustas.

Augustavo herbas su Žygimanto Augusto inicialais.

Ruošiamės renginiui.

Augustave šiandien gyvena apie 30,000 gyventojų. Pats miestelis neišvaizdus, namai daugiausia dviejų aukštų medinukai arba mūrinukai.

Nuosavas namas Augustave.

Tipiška Augustavo gatvė.

Kambarių nuoma.

Nedidelė prieplauka.

Nelabai tvarkingas kiemas.

Turgaus paviljonas.

Geriamo vandens pompa.

Senasis gatvės brukas.

Didingi bažnyčios bokštai.

Ledų kioskas.

Bažnyčia saulėje.

Neoromantinio stiliaus mažoji Švč. Jėzaus širdies bazilika pastatyta 1905-1911 m. Bažnyčioje yra trys navos, penki ąžuolo altoriai, centriniame jų yra Čenstakavos Dievo Motinos paveikslas. Sakoma, šioje bažnyčioje saugomos šv. Faustinos Kovalskos relikvijos, bet vyko pamaldos, todėl nuodugniai apžiūrėti bažnyčios nepavyko. Ši bažnyčia buvo sugriauta Antrojo pasaulinio karo metais ir ją atstatė 1945-1947 m., o 2001 m. jau suteiktas mažosios bazilikos titulas. Kunigas kvietė susirinkusius į piligriminę kelionę į Vilnių, Aušros vartus, o šią žinią transliavo su garsiakalbiais ant nugaros vaikštantys po šventorių jaunuoliai.

Bažnyčia iš apsidės pusės.

Mažoji Švč. Jėzaus širdies bazilika. Fragmentas.

Lurdas bažnyčios kieme.

Paminklas Lechui Kačinskiui.

Vitražai mažojoje bazilikoje.

"Esu pripildytas Šv. Dvasios". 

Gatvė priešais mažąją baziliką sutvarkyta gražiai, ryškiai išsiskiria iš kitų miestelio gatvių.

Gražios gatvės trinkelės.

Stalino teroro aukoms atminti.

Kino teatras.

Bilietų automatas Augustave. Kalba tik lenkiškai.

Iš Augustavo turistai atvažiuoja į Vilnių ir Trakus. 

Prokuratūros pastatas.

Tokius daugiabučius mačiau ir Suvalkuose.

Bankas.

Miesto įkūrimo amuo.

Medaliai ant akmens. 

Augustavo valdžios namas.

Primena kalėjimą :-)

Miesto turistinis žemėlapis. 

Senoji pašto stotis.

Senąją pašto stotį ir gretimą parką 1829 m. suprojektavo architektas H. Marconi. Čia buvo galima pakeisti nuvargusius pašto karietos arklius ar pernakvoti. Dabar čia veikia muzikos mokykla.

Dar vienas paminklinis akmuo.

Augustavo kanalas.

Gersnės apsaugos Lenkijoje nei Dievo Motina nė su žiburiu nerasite.

Paminklinis akmuo Augustavo kanalui.

Medaliai akmenyje.

Trumpa Augustavo kanalo istorija būtų tokia. Prūsija kontroliavo tuometinių Lenkijos ir Lietuvos pakrantes ir ėmė didelius tranzito mokesčius, todėl Rusijos imperija, kuriai po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų atiteko Lietuva, ir Rusijos įtakoje buvusi Lenkija nusprendė Nemuno ir Vyslos baseinus sujungti kanalais ir prekybai naudoti Latvijos uostus (Venstspilį). Didžioji dalis projekto įgyvendinta 1839 m., dėl sukilimų ir dėl Prūsijos atšaukų muitų liko neįgyvendinta nedidelė projekto dalis. Vėliau Lenkija išsivadavo iš Rusijos imperijos įtakos ir ėmė plėtoti geležinkelių tinklą, todėl kanalo reikšmė sumenko. Šiandien Augustavo kanalai priklauso Lenkijai ir Baltarusijai. Bendras kanalo ilgis 101.20 km ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą siūloma įtraukti visą kanalą. Turizmui Augustavo kanalai pradėti eksploatuoti dar nuo 1920 m.

Augustavo kanalas.

NKVD teroro aukoms atminti.

Vandens bokštas.

Eklektikos stiliaus pastatas iš maždaug 1903 m. Po sovietinės krašto okupacijos čia įsikūrė NKVD.

Augustavo kanalų muziejus.

Savaitgaliais muziejus lankytojų nelaukia.

Turistai gali ir apsišluoti.

Kažkoks bunkeris.

Augustave nemažai užpaminklintų vietų.

Gražiai sutvarkyta krantinė.

Augustavo prieplauka.

Necko ežeras.

Augustavo stumbras.

Amžinai alkanos gulbės.

Augustavo kanalų personalas.

Žuvies rūkykla ar kažkokia panaši pramonė.

Parplaukia laimingi turistai.

Įamžintas vienas garbingiausių Augustavo kanalo turistų- a.a. Jonas Paulius II. 

Vieta Jūsų reklamai.

"No vacancy".

"Dėmesio. Geras šuo kanda". 

Nuorodos į svarbias miestelio vietas. 

Trumpam užsukau į Augustavo kapines. Turistinėje informacijoje minima, kad šiose kapinėse yra vertingų antkapių iš maždaug 1800 m., jie yra netoli 1820 m. Truškovskių šeimos pastatytos koplyčios. Tiesą sakant, koplyčia tokia nauja ir blizganti, kad į jokius 1820 m. toli gražu nepanašu.

Fundatorių atminimui.

Senų kapų priežiūra rūpinasi kažkokia įstaiga.

Tradicinis obeliskas sovietų karių kapinėse.

Kolorado ir čia užtenka. 

Laimei, čia jau buvo pats laikas baigti imituoti turistinę pažintį su Augustavu, nes buvo labai nepalankus miesto autobuso grafikas nuo Augustavo kanalų į Augustavo traukinių stotį: 16:11 val ir 17:11 val., o traukinys turėjo išvykti 17:20 val. Atsigaivinau porcija ledų ir puodeliu kavos, tada nedidelėje maisto prekių parduotuvėje nusipirkau maisto kelionei (duonos, sūrio, pomidorą, vandens) ir sulaukiau 16.11 val reiso. Traukinių stotyje buvau apie 16.30 val., todėl traukino laukiau nejaukiai: iš vienos pusės vėpsojo taksistai, iš kitos- antisocialūs asmenys, burbantys "tursty kurwa" po nosimi. Netrukus ėmė rinktis kiti keleiviai, tačiau per garsiakalbį pranešė, kad traukinys vėluos atvykti apie 15 minučių. Supratau, kad man turbūt vėl teks nakvoti Kaune, nes persėsti į Vilniaus traukinį jau nespėsiu-tarpas tarp abiejų traukinių paliktas labai neprotingas, vos aštuonios minutės, nebent išbandysiu patikimą traukinių stabdymo metodą "Ana Karenina".

Traukinys atvyko iš Balstogės, išlipo daug keleivių, todėl buvo galima patogiai įsitaisyti nepatogiajame lenkiškajame traukinyje. Lenkijos bilietų kontrolieriai man paliko labai nemalonų įspūdį: nemandagūs, pasipūtę, tokie pasaulio bambos su uniforma. Visiška priešingybė buvo Lietuvos Geležinkelių personalas: mandagūs, malonūs, paslaugūs. Kai Trakiškėse įlipo Lietuvos įgula, iš karto nukurnėjau pas bilietų kontrolierę ir verksmingai išdėsčiau reikalą. Pasirodo, nerimavau be reikalo, nes traukinys kompensavo vėlavimą ir bendras atsilikimas nuo grafiko buvo vos keturios minutės! Traukinyje atsirado dar keli žmonės, kuriems reikėjo persėsti Kaune į Vilnių, o grupinė nelaimė visada suartina. Blogiausiu atveju būtų užlaikytas Vilniaus traukinys. To neprireikė, nes į Kauną atvykome labai punktualiai ir laiko persėsti tikrai užteko. Kokia atgaiva buvo pakrauti beveik numirusį telefoną ir nusipirkti karšto gėrimo! Tik spėjau pasiimti savo kavą ir...traukinyje dingo elektra. Laimei, netrukus ji atsirado ir pajudėjome į Vilnių. Kadangi tai buvo paskutinis traukinys Kaunas-Vilnius (susisiekimas tarp abiejų miestų yra tiesiog gėda), tai jis stojo visose tarpinėse stotelėse. Vilniuje jau buvo po 23.00 val., todėl miesto susisiekimas irgi buvo ribotas-šiuo klausimu Vilnius yra gūdus baudžiavos laikų kaimas.

Bendrai šios kelionės išlaidas sutalpinau į 35.00 eur: apie 26.00 eur teko traukinių bilietams, o visa kita-maistui kelionės metu ir atvirukams. Kaip vienos dienos avantiūrai gal ir ne per brangiai. Norintiems išmėginti šią kelionę patiems patarčiau išlipti Suvalkuose, kurie yra tikrai dailus miestelis, arba Balstogėje, kurioje verta pernakvoti, nes turistiniam pažinimui tarp traukinių grafikų joje tenka vos dvi valandos.

Na, kaip ten sakoma, bet ir gudriausia višta kartais uodegą išsidilgina.

Su meile ir kaip visada susivėlusi Jūsų,

Kūtvėla Nepavykusikelionaitė