2013 m. liepos 29 d., pirmadienis

Augustavo kanalai-Suprašlis-Bialystokas.

Mano planuojamų kelionių sąraše Bialystokas (Balstogė) jau seniai įrašytas. Pasirinkau vienos dienos kelionę su kelionių agentūra iš Lietuvos norėdama apsidairyti, ar verta atvažiuoti ilgesniam laikui. Išvykimas buvo numatytas 6.15 nuo Spaudos rūmų. Maloniai nustebino faktas, kad šeštadienį 5.14 ryto jau buvo pirmas troleibusas. Bet žinote tą posakį, Karma is a bitch ? Autobusas pasitaikė tas pats grabas ant ratų, su kuriuo važiavome į Provansą, net su tomis pačiomis problemomis- kondicionieriaus nušokimas nuo proto, gale įkaitęs variklis, cypiantis katinas, o šį komplektą dar papildė pikti vairuotojai. Nesu dar buvusi kelionėje, kur vairuotojai būtų buvę patenkinti savo darbu. Gidė buvo lenkakalbė,- tokią, kokią reikia siųsti į Lenkiją, nes kitaip nesusikalbėsi,- bet valstybinės kalbos nemokėjimas buvo akivaizdus: žiaurus trumpųjų balsių ilginimas, žodžio kirčiavimas ne tame skiemenyje, žodyno skurdumas tiesiog badė ausis, o ekskursiją pradėjome nuo to, kad Lizdeikia išpranašavo Gediminui, jog garsas apie Vilnių "eis į visas keturias puses". *Facepalm*


P1230597
Kūtvėla prie laivuko, Augustavo kanalai. 

Augustavo kanalais pasiplaukioti jau buvau seniai sugalvojusi. Diena pasitaikė saulėta, autobusas pasicypaudamas gabeno 50 turistų, 1 gidę, 2 vairuotojus ir 1 cypiantį katiną kažkur stabdžių kaladėlėse. Šita kelionė šiemet rengta tik viena (bent jau toje kelionių agentūroje, kur aš ją pirkau), todėl, galima sakyti, buvo anšlagas. Moterys visos džiaugėsi būsimu pasiplaukiojimu. Neseniai buvome Kaune, kur plaukėme į Kulautuvą laivuku, todėl buvo įdomu sulyginti. Patys kanalai dabar yra kandidatai į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. O atsirado jie iš paprasto taupumo. XIX a. Prūsija įvedė didelius tranzitinius mokesčius jos žeme gabenamiems grūdams. Rusijos imperija ir jai po ATR padalijimo atitekusios Lenkijos žemės sumanė išvengti šio drakoniško tarifo (avižoms jis pakilo trylika kartų) ir sujungti Nemuno ir Vyslos baseinus bei gabenti viską vandeniu. 1825 m. prasidėjo kanalo statybos. Sukilimai sutrukdė pabaigti darbus, todėl Ventos-Dubysos kanalas liko nebaigtas. Vėliau Lenkijai atsijungus nuo Rusijos ir prasidėjus geležinkelių erai, laivybos reikšmė smuko. Šiuo metu kanalus dalijasi Lenkija ir Baltarusija. Atvažiavome kažkodėl 45 minutėmis anksčiau iki išplaukimo laiko, todėl trainiojomės kaip katės benamės aplinkui. Galbūt gidė norėjo turėti laiko rezervą, nes Lenkijos keliai nėra turisto svajonė, greitis ribojamas vietomis iki 60 km/h.

P1230615
Augustavo uostas. 

P1230600
Jono Pauliaus II pėdomis. 
P1230618
Pulkas gulbių. 
Mes plaukėme tuo pat laivuku, kuriuo 1999 m. savo piligriminės kelionės po Lenkiją metu plaukė Jonas Paulius II. Jeigu norite taip pat juo plaukti, ieškokite bilietų į "Serwy". Laivas yra dviaukštis, veikia nedidelis bariukas (kava, arbata, šaltas alus, ledai, sultys) ir suvenyrų kioskelis (atvirukai, raktų pakabukai, magnetukai ant šaldytuvo, karoliai). Viso plaukimo metu skambėjo puikiai parinkta muzika, įrašai lenkų ir lietuvių kalba pasakojo apie praplaukiamas vietoves. Iš pradžių muzika buvo lenkiška, ir lenkiškas laivelio kontingentas vienbalsiai traukė priedainį, kur atpažinau tik vieną žodį "Augustow". Paskui sekė "What a Wonderful World" ir kita pasaulio klasika. Both thumbs up. Deja, palyginimas ne mūsų naudai- reisas Kaunas-Kulautuva nublanksta dėl savo nušiurusių pakrančių ir neverslumo. Mūsų plaukimas užtruko 1 val. 20 min. Vienas įgulos narys pastoviai dežuravo po denį pirmyn ir atgal. Jau toks dailus uniformuotas aukštas tvirtas....net seilė nutįso. Na, bet reikia pasistengti pasakojimui sukaupti mintis apie dvasinius dalykus.

P1230626
Dešinė kanalo pusė sutvarkyta žmonėms, nuostabūs svyrantys gluosniai. Kairė pusė palikta laukinė-paukščiams perėti. 
P1230627
Plaukimo akimirka. 

P1230634
Kūtvėla pozuoja. Vyrukas su binokliu tąsėsi visą kelionę -arba prisiekęs ornitologas, arba tikėjosi praplaukti kokiu pliažu, kur moterys saulei ežiukus rodo.  

P1230640
Pakrantės nusėtos palapinėmis, žmonės maudosi, baidarėmis plaukia. Pakrantėse matėme ir poilsiaviečių. 

P1230646
Horizonte-burė. 
Didelė atrakcija buvo praplaukimas vienu iš šliuzų Przewiez.

P1230660
Artėjame prie šliuzo. 

P1230665
Vienas vyrukas iš laivuko įgulos iššoko ant kranto ir uždarė galinius vartus (koks tvirtas vyras!) . Veiksmą nuo tilto stebėjo smalsi publika. Kiti vartai buvo uždaryti priekyje ir paleistas vanduo, kol jo lygis pakėlė laivuką iki priplaukto ežero vandens lygio. 

P1230666
Uždaromi kanalo šliuzo vartai. 
Plaukimo pabaigoje išsilaipinant skambėjo mėgstamiausia a.a. Jono Pauliaus II daina "Barka". Viskas šioje kelionėje iki smulkmenų apgalvota.

Išlipome vietovėje, vadinamoje Studzieniczna, kur mūsų jau laukė mūsų autobusas. Informacija ant informacinio bukleto teigia, kad šis reisas vykdomas liepos ir rugpjūčio mėnesiais, 10.00 ir 13.00 val. Pilna plaukimo trukmė yra 2 val. 40 min. (po 1 val. 20 min. į kiekvieną pusę) bei 20 min. paliekama koplyčios lankymui, todėl viso gaunasi pilnos trys valandos. Tokios kelionės kaina žmogui yra 40 zlotų. Daugiau informacijos lenkų kalba: http://zeglugaaugustowska.pl/ Kadangi mūsų laukia autobusas, galėjome pasivaikščioti ilgiau. Matėme garsių medžių- Jono Pauliaus II palaimintos gilės išaugintą ąžuoliuką bei Benedikto XVI palaimintą spygliuotį. O čia nuotraukoje matote Vytauto ąžuolo apimtį.

P1230679
Gamtos paminklas ir Kūtvėla. 

P1230691
Paminklas Jonui Pauliui II ten, kur jis išlipo į krantą. Autorius Czesław Dźwigaj.

P1230692
Rožančiai. 

P1230695
Koplyčia. 
Lenkijoje yra keletas vietų, kur buvo apsireiškusi Švč. Mergelė Marija. Štai vienam tokiam atvejui paminėti ir pastatyta ši koplyčia. Čia savo kelionės metu 1999 m. lankėsi Jonas Paulius II. Yra ir šaltinis, kurio vanduo, teigiama, yra stebuklingas.

P1230687
Eilutė prie stebuklingo vandens. 

P1230683
Gulbės. 

P1230701
Imk savo kryžių ir eik paskui mane. 
Škaplierių Dievo Motinos bažnyčia yra žinoma dėl savo unikalaus gyvūnų ragais puošto interjero.

P1230702
Sietynas. 
P1230703
Briedžio ragas. 
P1230707
Koplyčios altoriaus paveikslas. Foto nuo plakato. 
Toliau važiavome į Suprašlį. Ten dabar veikiantis vyrų stačiatikių vienuolynas, todėl jame, ir gretimame ikonų muziejuje, lankymas tada, kada galima, todėl praradome nemažai laiko, kol įėjome į objektus. Suprašlio Lavra šiandien priklauso Autokefalinei ortodoksų bendruomenei Lenkijoje ir yra vienas iš Lenkijoje veikiančių stačiatikių vyrų vienuolynų. XVI a. vienuolyną fundavo Aleksandras Chodkevičius. Čia buvo atgabenta Smolensko Dievo Motinos ikona, vėliau tapusi žinoma kaip Suprašalio Dievo Motinos ikona. XVII a. Bresto unija atnešė naujų vėjų į vienuolyno gyvenimą ir čia apsigyveno bazilijonai. XVII a. pab. vienuolyne buvo atidaryta spaustuvė, kur dienos šviesą išvydo apie 350 knygų rusėnų, lenkų ir lotynų kalba. Po trečiojo ATR padalijimo vienuolynas perėjo Prūsijos žinion, o po Tilžės taikos 1807 m. perėjo Rusijai. Per Antrąjį pasaulinį karą vienuolynas stipriai nukentėjo, negailėjo jo ir sovietų valdža-čia veikė žemės ūkio institutas. Atėjus nepriklausomybei, vienuolynas atiduotas mano jau paminėtai stačiatikių bendruomenei, kuri pradėjo atstatomuosius darbus. Originalios Suprašlio Dievo Motinos ikonos likimas po šiai dienai nežinomas.

P1230708
Suprašlio Lavra. 

P1230712
Petunijų fone. 

P1230716
Suprašlio Lavros kompleksas. 

P1230717
Cerkvės detalė. 

P1230719
Cerkvė Suprašlio Lavroje.
Tai, ką matote nuotraukose, yra pilnai atstatyta, nes cerkvę atsitraukdami vokiečių kariai išsprogdino iki pamatų. Dabar jinai atstatyta remiantis ikonografine medžiaga, o vidaus interjerui dovanas duoda įvairūs rėmėjai. Mums ekskursiją rusų kalba vedęs gidas pasakojo, kad cerkvės vidus buvęs ištapytas ikonomis. Komplekse vyravo gotiška-bizantiška stilistika, o ikonas tapę meistrai iš Serbijos. Atstatymo darbai vyksta po truputį, labai puikus dovanotas sietynas. Fotografuoti viduje negalima, nes vyksta atstatymo darbai, ir jie nenori rodyti kaip ten viskas yra tol, kol nebus pilnai sutvarkyta.Tikrai verta apsilankyti, tačiau tai yra veikiantis vienuolynas, todėl reikia laikytis nustatytų lankymo valandų. Greta yra ikonų muziejus, kur galima pamatyti išlikusius ikonų fragmentus bei pamatyti per kelis šimtus senųjų ikonų ir išgirsti apie jų tapybos ypatumus. Visi ikonų muziejaus eksponatai buvo jam perduoti, kai kontrabanda bandytas išgabenti ikonas surasdavo ir konfiskuodavo pasienyje; keletas eksponatų buvo tiesiog sukapoti dalimis išgabenimui. Vienoje salėje ant lubų ištapytas toks mirties angelas, kad net kojas pakirto, išėjau šlubuodama. Maždaug toks:

Museum of Icons in Supraśl - 06
Šaltinis: http://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Museum_of_Icons_in_Supra%C5%9Bl (c) Jolanta Dyr
Gretimais yra kavinaitė, kur greitesnės moterys gavo sriubos ir balandėlių, bei turizmo informacinis centras. Tikrai verta apsilankyti ir pasiklausyti lenkarusiško gido (kalbėsitės kaip lietuvis su žemaičiu).

Galiausiai pasiekėme Bialystoką. Čia senais laikais gyveno prūsų ir jotvingių gentys. XIII-XIV a. šias žemes turėjo LDK, o prieš tai prūsus ir jotvingius sėkmingai išnaikino Kryžiuočiai. Liublino unijos metu šios žemės buvo priskirtos Lenkijai. Po trečiojo ATR padalijimo žemės atiteko Prūsijai. Po Tilžės taikos žemės perėjo Rusijai, po Antrojo pasaulinio karo vokiečiai atidavė miestą sovietams, o dabar jis jau nepriklausomos Lenkijos dalis. Visos šios istorinės ir tautinės peripetijos paliko savo žymes krašto istorijoje. O mes lankomės garsiųjų Branickių rūmų parke.

P1230727
Įėjimas prie rūmų.
P1230732
Einame į parką. 


P1230736
Prancūziškasis parkas. 
Izabela Elžbieta Branicka, mergautine pavarde Poniatovska, buvo ATR karaliaus Stanislavo Augusto sesuo. Ištekėjo jinai visai jaunutė už daugiau nei perpus vyresnio vyro. Brolio atėjimas į sostą suteikė seseriai tam tikrų galimybių remti moksla ir meną, jos rūpesčiu atidaryta Bialystoko akušerijos mokykla.

Izabela Poniatovska. Šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/Izabella_Poniatowska (c) BurgererSF. Vroclavo nacionalinis muziejus.  
XVIII a. pirmojoje pusėje pastatyti Branickių rūmai tapo žinomi kaip "Palenkės Versalis". Rūmuose lankėsi Augustas II, Augustas III, Stanislovas Augustas Poniatovskis, imperatorius Juozapas II, caras Pavelas I, Liudvikas XVIII. Rūmuose buvo teatras, statomos operos, baletas. Izabela Elžbieta buvo trečioji savo vyro sutuoktinė, ir po jo mirties pagal testamentą paveldėjo rūmus. Vėliau jie ėjo nuo šeimininko pas šeimininką. Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinta 70% rūmų. Šiandien jie yra atstatyti, čia įsikūrė Medicinos universitetas.

P1230739
Parke daug statulų, imituojančių senovės dievus. 

P1230740
Gerai tas aparatas pats fotografuoja. 

P1230741
Raštai iš augalų. 

P1230743
Deivės veidas. 

P1230749
Tokias mačiau Wilanow rūmų parke Varšuvoje. 

P1230750
Vaizdas į rūmus. 
P1230753
Apelsinai. Tikri (čiupinėjome). 

P1230756
Gražu ir tiek. 
P1230757
Balstogės bažnyčia. 
Nusprendžiau sugrįžti į Balstogę dar kartą. Ramiai paskirsiu porą dienų apžiūrėti miestui bei apylinkėms (žydų paveldas, Zamenhofas, etnografinis kaimas, Tykocinas, pakartoti Suprašlį), bet reiktų važiuoti tada, kada Branickių rūmų sodas žydi. Miestas iš Vilniaus pasiekiamas traukiniu ir autobusu, yra nebrangus hostelis ir nemažai viešbučių. Pakeliui namo sustojome prekybos centre, kur įsigijome lauktuvėms lenkiškų saldainių ir 95% spirito. Pažįstamas lenkas pamatė butelaičio nuotrauką ir šiukštu užginė gerti. Sakė, tik pyragams kepti tinkamas. Kadangi kelionės tikslas buvo apsišpiegavoti ar verta atvažiuoti ilgesniam laikui, tai šis tikslas buvo pasiektas, nors kelionės agentūros darbas tai kaip to studento, kuriam vienos nakties iki egzamino pritrūko.

Su meile ir kaip visada susivėlusi Jūsų,

Kūtvėla Palenkaitė

2 komentarai:

Renata rašė...

Man pernai teko malonumas plaukti Augustavo kanalu. Plaukčiau ir dar, visai patiko. Labai geras būdas atsiriboti nuo kasdienybės, pailsinti smegenis... Gavom ir laivelį pavairuoti... :D Žodžiu, smagumas...

Ele Pranaityte rašė...

@Renata: ir aš noriu laivelį pavairuoti!!!!!