2019 m. vasario 21 d., ketvirtadienis

Trumpa išvyka į Briuselį. Antroji diena.

Lietus ir vėjas visiškai nemotyvavo kišti laukan nosį, bet ką padarysi-reikia. Džiaugiausi, kad neišsidūriau su tais +7'C orų prognozėje ir vilkėjau storą žieminę striukę. Antrąją dieną Briuselyje pradėjau anksti nuvažiuodama prie vieno iš miesto simbolių-Atomo. Jis dar nedirbo, bet aš ir neplanavau jo lankyti, nes jis neįėjo į Brussels Card, bilietas nepigus (15 eurų), o atsiliepimai labai įvairūs. Tiesa, dabar su Atomo bilietu, jeigu neklystu, galima aplankyti ir netoliese esanti Dizaino muziejų.

P1690020
Atomas.
Šis Atomas buvo pastatytas Pasaulinei Expo parodai 1958 m. ir šiai dienai yra, sakoma, lankomiausias turistinis objektas Briuselyje. Aš drįsčiau su šiuo teiginiu ginčytis, nes Briuselio centrinė aikštė neabejotinai turi daugiai turistinių privalumų-ji lankoma nemokamai, yra senamiesčio centre, ten pat vietoje galima prisėsti paragauti belgiško alaus...Pagrindinis Atomo traukos objektas yra galimybė pamatyti Briuselio panoramą, o geru oru net ir Antverpeno miestą. Panoramai aš buvau susiplanavusi kitą pakylą, todėl širdis atsisakant Atomo nesopėjo. Atomas buvo sukonstruotas konkrečiai 1958 m. parodai ir paskui turėjo būti išmontuotas, bet kažkaip sugebėjo užkabinti belgų vaizduotę ir štai, prašom, tebestovi iki šiol. Jame rengiamos įvairios parodos socialinėmis ir visuomeninėmis temomis.




P1690023
Briuselio Atomas.

P1690032
Ursulijus Lepečkojauskas kiek išsigando to Atomo...

P1690027
Nemokamas WC visoms žinomoms lytims.

P1690028
Kultūringas reikalas kultūringoje vietoje kultūringiems vyrams.
Prie Atomo yra įrengti nemokami viešieji tualetai. Netoliese baigiasi viena metro linija, yra kelių tramvajų paskutinės stotelės, keletas muziejų, didelis parkingas, todėl tokie patogumai labai reikalingi. Briuselyje nesudėtinga rasti WC, bet jie būna mokami (0.50 eur).

P1690035
Briuselis, Belgija.


P1690036
Briuselis, Belgija.

P1690042
Paminklas Godefroid de Boillon, 1848 m. Tai-pirmasis Jeruzalės karalius. Skulptūra vaizduoja jį išvykstantį į Kryžiaus žygį su šūkiu "Taip nori Dievas!". Jis gimė apie 1060 m. vienoje iš db. Belgijos vietovių Valonijos regione.
P1690043
Pirmasis Jeruzalės karalius.

P1690041
Tramvajus.

P1690044
Coudenbergo rūmai.
Prie Coudenbero rūmų atvykau likus šiek tiek laiko iki jų atsidarymo. Kadaise čia buvo viena gražiausių valdoviškų rezidencijų Europoje. Pilis pradėta statyti XII a., o XIII a. buvo svarbus administracinis ir reprezentacinis centras. Kai Brabanto kunigaikštystė perėjo Burgundijos kunigaikštystei, miestas sumanė pritraukti turtingiausius -ir išlaidžiausius- to meto kilmingus regiono jaunuolius į Briuselį, tuo tikslu XV a. buvo pastatyta banketinė salė Aula Magna. Karolis V asmeniškai rūpinosi šios rezidencijos perstatymais ir puošyba. Rezidenciją puošė prabangūs gobelenai, ant stalų žėravo aukso ir sidabro indai, buvo sukaupta turtinga biblioteka ir porceliano kolekcija, interjerus puošė Ticiano ir Rubenso darbai. Rezidencijos sodu žavėjosi ne vienas didikas ar žymus keliautojas. Ir štai 1731 m. gruodžio 3 d,. naktį Nyderlandų gubernatorės pareigas ėjusi Marija Elžbieta Austrė iš nuovargio krenta patalan...neužgesinusi žvakių. Sargyba ir subėgusi miesto kariuomenė galuojasi varganais jiems prieinamais gaisro gesinimo būdais, bet...protokolas jiems draudžia įžengi į privačius Marijos Elžbietos, imperatoraus Karolio VI sesers, apartamentus ir pasiekti gaisro židinį. Vienas įžūlus grenadierius visgi įsilaužia į jos apartamentus ir išgelbėja Mariją Elžbietą, tačiau pakilęs vėjas ir suledėję vandens šaltiniai sulėtina gaisro gesinimą. Po gaisro atliktos apklausos ataskaitos rodo, kad tyrėjai nedrįso tiesiogiai apkaltinti kambarinės ir gubernatorės favoritės, bet visgi nustatė ją buvus kaltą dėl gaisro. Popieriuose buvo surašyta, kad gaisras, neva, kilo po privačiais Marijos Elžbietos apartamentais buvusioje virtuvėje. Kad ir ką sakė popieriai, pusės nuostabios rezidencijos nebebuvo. Rūmai persikėlė kitur, o griuvėsiai, praminti Padegėlių rūmais, riogsojo apleisti keturiasdešimt metų. Tačiau 1770 m. atsirado pinigų ir politinės valios pertvarkyti visą rūmams priklausiusį kvartalą, todėl senieji pastatai, įskaitant ir Padegėlių rūmus, buvo sulyginti su žeme ir suformuota nauja aikštė, aplink kurią pastatyti neoklasicizmo stiliaus pastatai. Naujai buvo suformuotas parkas, o senasis dingo be žymės po miesto gatvėmis. Šiandien galima apsilankyti Coudenbergo rūmų požemiuose ir pamatyti senųjų rūmų architektūros fragmentus.

Šiuose rūmuose 1556 m. Šventosios Romos imperatorius Karolis V atsisakė savo sosto brolio Ferdinando naudai. Naujojo imperatoriaus Ferdinando I dukterys Elžbieta ir Kotryna Habsburgaitės buvo mūsų valdovo Žygimanto Augusto žmonos.

P1690048
Coudenbergo rūmai.

P1690050
Coudenbergo rūmai.

P1690053
Coudenbergo rūmai.

20190209_094810
Coudenbergo rūmai. Kūtvėla išbando selfystiką.
20190209_094952
Rūstus pedagoginis žvilgsnis. 

P1690055
Coudenbergo rūmų požemiai.

P1690066
Coudenbergo rūmų požemiai.
Tokį ankstų lietingą rytą buvau vienintelė lankytoja, todėl po rūsius prietemoje šmirinėjau niekeno netrukdoma. Jausmas nelabai jaukus, daug visokių užkaborių, nelygus pagrindas po kojomis... Tik dabar, jau grįžusi po kelionės ir berinkdama informaciją pasakojimui, aš pradedu suprasti, koks svarbus miestas buvo Briuselis XV-XVIII a. Čia buvo vykdoma Centrinės ir Pietų Europos politika, pasirašinėjamos svarbios sutartys, vyko monarchų abdikacijos... Ekspozicijoje yra rodomi ir archeologinių kasinėjimų metu rasti radiniai, pabrėžiantys rezidencijos prabangą.

P1690069
Kokliai.

P1690070
Kokliai.

P1690071
Stiklo taurė. Jau XVI a. Briuselyje imta gaminti stiklą Venecijos pavyzdžiu.
Netoli Coudenbergo rūmų yra Dailės muziejus, susidedantis iš kelių didelių ekspozicijų. Mane intrigavo konkrečiai senųjų meistrų (taip vadinami dailininkai, kūrę iki 1800 m.) darbai. Iki muziejaus atidarymo buvo likę dar penkiolika minučių, bet nekantraujantys lankytojai jau laikė apgulę duris. Mane tuo metu labiausiai domino klausimas, ar muziejuje yra-o, siaube, kokia erezija-kavinė, kur galėčiau išgerti puodelį karštos arbatos. Tai va, čia jie turi ne tik karštos arbatos, bet ir karštos sriubos, visokių salotų, net prancūziško vyno. Pati senųjų meistrų kolekcija man nepadarė įspūdžio, negalima šios ekspozicijos lyginti su mano matytomis Madrido, Dublino, Londono kolekcijomis, bet vienas kitas įdomesnis darbas mane patraukė.

P1690076
Muziejaus kviesliai.


P1690082
Gustaf Wappers, paveikslas Belgijos revoliucijos tematika, 1830-1831 m.

P1690085
Fontano fragmentas. 

P1690089
Kai nebuvo Feisbukų.

P1690093
Šeimyninė idilė. 

P1690095
Marijos Magdalenos ekstazė.

P1690099
Briuselio dailės muziejus.

P1690101
Religinis menas.

P1690103
Jėzus ir Šv. Marta.
Jėzaus pasekėjų tarpe buvo Marija, Marta (kitur-Morta) ir Lozorius-vienos šeimos nariai. Čia minima Marija nebuvo Jėzaus motina, ji buvo Marija iš Betanijos, patepusi Jėzaus galvą ir kojas kvapniaisiais aliejais. Martą pirmą kartą Biblija mini betriūsiančią prie puodų ir besišvarinančią namuose, kad nebūtų gėda priimti Jėzų ir jo svečius. Marta sukritikavo seserį, kuri prisėdo prie Jėzaus jo pasiklausyti ir nepadėjo Martai tvarkytis. Jėzus apgynė Mariją pasakydamas, kad kartais atidėti visus darbus į šalį ir tiesiog pasiklausyti Dievo žodžio yra reikšmingiau, nei švarūs namai ir laiku patiekta vakarienė. Tai jeigu čia ne motyvacija mesti tvarkytis, tai aš jau nebežinau.

Evangelija pagal Luką: "Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė Jį į savo namus. Ji turėjo seserį, vardu Marija. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi Jo žodžių. O Morta rūpinosi visokiu patarnavimu ir stabtelėjusi pasiskundė: “Viešpatie, Tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Pasakyk jai, kad man padėtų”. Tačiau Viešpats atsakė: “Morta, Morta, tu rūpiniesi ir nerimauji dėl daugelio dalykų, o tereikia vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta”.

P1690107
Adomas ir Ieva. Lukas Kranachas Vyresnysis.

P1690113
Dievo Motinos abrozdas.

P1690116
Šeimos diptichas. 

P1690118
Mergelė tarp Mergelių. Mergelė Marija ir šventos moterys su savo kankinystės instrumentais. Nežinomas dailininkas iš Briugės, 1480-1510 m.

P1690122
Dailės kūrinys homofobijos aukoms pagerbti.
Vienas iš įdomesnių muziejų buvo, tik nesijuokite, Kanalizacijos muziejus. Gaila, kad informacija pateikiama tik prancūzų ir olandų kalbomis, nes šis industrinis paveldas tikrai gali sudominti. Čia galima savo akimis pamatyti Senos upę. Briuselio kanalizacijos tinklai apraizgė daugiau nei 350 km. Kanalizacijos muziejus savo tinklalapyje siūlo vaikams atsisiųsti anglišką užduočių knygelę, kurią galima pildyti apžiūrinėjant ekspoziciją. Briuselis išaugo prie vandens, kuris suko malūnus, dažė audinius, varė alų, taipogi šalino atliekas. Senos upė tekėjo palei gyvenamuosius namus, todėl į ją gyventojai pylė visokias šiukšles ir atliekas, netgi tuštino naktinių puodų turinį. Galima sakyti, viduramžių Briuselis turėjo atviro tipo kanalizaciją. Lyg to būtų maža, potvynių metu upės vandens lygis labai pakildavo. Briuselio meras Jules Anspach XIX a. ėmėsi ekstremalių priemonių suvaldyti dvokiančius upės vandenis ir liepė įvesti uždengto tipo kanalizaciją, kuri Seną paslėptų po žeme. Centrinio Briuselio požeminė kanlizacijos sistema apėmė 6,2 km. Prabėgo šeši dešimtmečiai, bet kai kurie Briuselio rajonai visgi kentėjo nuo potvynių ir todėl buvo nuspręsta nukreipti Senos upę kita vaga. Beje, įdomus faktas- tas apvalus kanalizacijos įėjimo dangtis, kurį galima pamatyti labai daug kur, Briuselyje sveria 90 kg. Kanalizacijoje klesti gyvybė, šiuo metu vienam Briuselio gyventojui tenka daugiau kaip dvi žiurkės. Viena žiurkė gali atsivesti iki dvidešimties žiurkiukų vienu metu. Žiurkės gali būti naudingos kanalizacijos sistemai, nes jos minta ten patekusiomis maisto atliekomis, bet kanalizacijos darbininkai jas visgi naikina, nes žiurkės daro žalą infrastruktūrai-sugeba pragraužti vamzdžius. Briuselyje yra du vandens valymo įrenginiai. Žemės planetos vanduo nėra nenormuotas šaltinis, todėl turime jį naudoti atsakingai!

P1690127
Ką visą dieną veikia kanalizacininkai?

P1690126
Atkurtas kanalizacijos kampelis. 

P1690129
Pasidaryk kanalizaciją pats.

P1690131
Kanalizacijos gyventojas.

P1690130
Ko tik nerasi nuleidęs vandenį...

P1690137
Robotas kanalizacijai tyrinėti.

P1690139
Potvarkis dėl Briuselio kanalizacijos.

P1690142
Briuselio kanalizacijos muziejus.

P1690145
Senos upė.

P1690154
Briuselis, Belgija.

P1690157
Briuselio šokoladas.
Be aviečių alaus, vaflių su braškėmis ir bulvyčių fri, Briuselis dar garsėja savo šokoladu. Kai dabartinės Belgijos teritorija buvo valdoma Ispanijos valdovų, XVII a. kolonizuojant Amerikos žemyną į Europą atkeliavo daug turtų, jų tarpe ir kakavos pupelės. Karštas šokoladas buvo didelė prabanga, o būti pakviestam puodeliui karšto šokolado pas valdovą buvo didelė laimė. Ciuricho meras buvo pakviestas į Briuselio rotušę ir pavaišintas šiuo gardumynu 1697 m. Jam šis gėrimas taip patiko, kad paprašė recepto ir pristatė šią naujovę Ciuriche-šiandien Šveicarija savo šokoladu varžosi su Belgija. Šokoladas sukėlė galvos skausmą ir Romos katalikų bažnyčiai-karštas šokoladas buvo maistas ar gėrimas? Jeigu maistas, jo reiktų vengti pasninko metu, jeigu gėrimas-jį galima gerti. Galiausiai buvo liturgiškai nuspręsta, kad šokoladas yra gėrimas. Didelį postūmį Belgijai davė Kongo kolonizacija Afrikoje, nes ten aptikta kakvos pupelių plantacijų. Realiai tik 1912 m. Belgijoje buvo sugalvotas būdas kaip iš šokolado suformuoti saldainius, iki tol šokoladas buvo vartojamas arba karšto gėrimo forma, arba perkamas sulydytas į didelę šokolado plytą. Belgai yra laikomi pasauliniais šokolado suvartojimo lyderiais.

Mergelės Marijos ant Smėlio kalvos bažnyčia (taip į lietuvių kalbą verčiasi "Notre-Dame du Sablon") laikoma gražiausia gotikine bažnyčia Belgijoje. Ji buvo pastatyta dar 1304 m. (kitur-1400 m.) funduojant lankininkams (šauliams iš lanko, arbaleto). Šiandien ši bažnyčia neturi jokio turto, negauna jokių subsidijų, visos išlaikymo kaštų (šildymas, elektra, apsauga, muzika...) sąskaitos apmokamos iš aukų, jas iškračius iš neperpilniausių aukų dėžučių. Perstatyta vėlyvojo gotikos stiliumi, bažnyčia nukentėjo religinių karų metais, Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metais, XIX a. buvo restauruota. Viduramžiais miestiečių ramybę garantavo ginkluoti sargybos būriai, šiuo atveju-lankininkai. Apie 1300 m. lankininkus vienijanti organizacija įsigijo nedidelį žemės plotelį ant smėlio kalvos užmiestyje ir pastatė koplyčią Mergelei Marijai. Pamaldi moteris pastebėjo, kad Marijos skulptūra Antverpene negauna pakankamo tikinčiųjų dėmesio, todėl 1348 m. pergabeno ją į Briuselį. Sakoma, kad plukdant laivu šią skulptūrą vėjas burės buvo suskleistos, o laivą varė nematoma jėga. Statulą patikėjo lankininkams, kurie pažadėjo pastatyti didelę bažnyčią, kad tilptų visi planuojami piligrimai. Deja, šiandien tikintieji savo prašymus adresuoja nebe originaliai Marijos skulptūrai-ši buvo sunaikinta XVI a. religinių karų metu. Manoma, kad jos kopiją užsakė jėzuitų ordino palaikytoja erch-hercogaitė Izabelė Austrė, Pilypo II duktė. Religinių karų metais Briuselio katalikų bažnyčias puldinėjo ir naikino kalvinistų pakraipos protestantai. Protestantų tikėjimas Briuselyje buvo oficialiai pripažintas tik prie Napoleono. Tik 1831 m., susikūrus nepriklausomai Belgijai, konstitucija garantavo tikėjimo laisvę.  Bažnyčioje yra saugomos atsiskyrėlės, benediktinių abatės Šv. Vivinos relikvijos. Be kitų gražių dalykų, bažnyčioje galima pasigrožėti vitražais, freskomis, mediniais liturginės paskirties baldais.

P1690161
Smėlio kalvos bažnyčia.

P1690163
Fasado fragmentas.

P1690168
Arkiniai langai.

P1690169
Centrinis portalas.

P1690172
Centrinė nava.

P1690174
Gražieji vitražai.

P1690178
Pal. Karolio Austro relikvijos. Jis buvo paskutinis Austrijos-Vengrijos imperatorius.

P1690179
Rūstūs buvo laikai.

P1690180
Rozetė.

P1690181
Malonėmis garsėjanti Marijos skulptūra.

P1690183
Gražieji vitražai.

P1690185
Interjero fragmentas.

P1690186
Sienų tapyba.

P1690187
Akys raibsta nuo tokio grožio.

P1690190
Spalvoti vitražai.

P1690191
Gotikinė elegancija. Dauguma bažnyčios vitražų sukurti XIX-XX a.

P1690194
Mergelės Marijos ant Smėlio kalvos bažnyčia.

P1690197
Vienas iš Briuselio skverų.

P1690199
Briuselio kilmingieji, kunigaikščio Albos metais už ereziją nukirsdinti Briuselio centrinėje aikštėje. Nepaisant to, vieno iš šių kunigaikščių dukterėčia tapo Prancūzijos karaliene, Henriko III žmona.
Jeigu būsite Briuselyje šiltuoju sezonu, visą dieną galima praleisti Lakeno rajone. Čia yra bažnyčia-karališkasis mauzoliejus, istorinės kapinės, didelis parkas, kinų ir japonų stiliaus statiniai, karališkoji rezidencija...Didžioji dauguma šių objektų lankomi tik šiltuoju sezonu, kai karališkoji šeima nereziduoja savo apartamentuose Lakeno rūmuose.

P1690202
Lakeno bažnyčia.
Lakeno rajonas oficialiai tapo Briuselio dalimi 1921 m. Karaliai pamėgo šį rajoną apie 1780 m., ir čia įkūrė savo vasaros rezidenciją. Belgijos karaliai čia pasistatė rezidenciją Schoonenberg, t.y. gražusis kalnas. Rūmai istorijos eigoje buvo niokojami, atkūrinėjami, perstatomi. Vėliau Belgijos karalius Leopoldas II perleido karališkus turtus savo šaliai, bet Lakeno rezidencija iki šiol tebėra privati karališkosios šeimos nuosavybė. Lakeno rajone bažnyčia buvo pastatyta jau XI a. Pirmoji nepriklausomos Belgijos karalienė Luiza Marija Orleanietė mirė 1850 m. Pagerbti velionei. buvo nuspręsta pastatyti karališką koplyčią-mauzoliejų, kur bus laidojami Belgijos monarchai ir jų šeimos nariai. Karalienės prospektas Avenue de la Reine buvo suprojektuotas naujajam rajonui. Naujos bažnyčios statybai buvo surengtas konkursas, jo laimėtojai įsipareigojo suprojektuoti pastatą talpinantį bent 2,000 žmonių ir kad senoji bažnyčia nebūtų liečiama kol naujoji bus statoma, naujojoje bažnyčioje turėjo būti karalienei skirta koplyčia ir karališkasis mauzoliejus, o senosios kapinės privalėjo būti išsaugotos. Pamatinis akmuo buvo padėtas 1854 m., pamaldoms atverta 1872 m., pastatas užbaigtas statyti 1908 m., puošyba dalinai užbaigta 1920 m. Dalinai, nes net ir šiandien interjere pastebimos trūkstamos detalės, neišbaigtumas. Puošyba niekada taip ir nebus užbaigta, nes darbai buvo sustabdyti labai ilgam laikui, trapus akmuo nuo amžiaus nesustiprėjo ir negrįžtama žala gali būti padaryta, jeigu darbai bus tęsiami. Lakeno parkas apima 186 ha, todėl padus gali reikėti pasikaustyti. Vienas iš Lakeno parke esančių objektų mane sudomino savo pavadinimu, tai-Sobieskių parkas. Taip, parkas parke. Belgijos karalius Leopoldas II buvo aistringas sodininkas, Sobieskio parkas buvo rūmų vaismedžių sodas, jis nuo 1960 m. atviras visuomenei.

P1690203
Lakeno bažnyčia.

P1690209
Tramvajaus stotelė.

P1690212
Dviračių punktas vienoje metro stotyje.

20190209_175320
Ruošiamės Valentinui.

20190209_180445
Žvilgsnis į naktinę apšviestą rotušę.

20190209_180706
Kūtvėla grožisi naktiniu Briuselio apšvietimu. 

20190210_120341
Kaip netapti Grace Kelly Briuselyje. 

P1690218
Briuselio centrinė traukinių stotis.
Briuselio centrinėje traukinių stotyje esančiame "Starbucks" išgėriau kavos ir pasukau hostelio link. Šį vakarą turėjau susipakuoti daiktus, nes rytoj laukė kelionė namo. Tiesa, iki skrydžio buvo geras pusdienis laisvo laiko, todėl Briuselio taip lengvai paleisti neketinau.

Bus daugiau.

Jūsų Kūtvėla


Komentarų nėra: