Pigių skrydžių dėka lietuviams atsiveria naujos kelionių kryptys. Gerai žinomų biudžetinių oro linijų lėktuvai skraidina mus ne tik į turistų traukos taškus Londoną, Paryžių ar Romą, bet ir į emigrantams svarbius miestus, kuriems ir priskirčiau Brėmeną. Sekmadienį vakare RyanAir lėktuvas iš Vilniaus į Brėmeną buvo pilnas. Prioritetinių keleivių eilė buvo tris kartus didesnė už neprioritetinių, nors, kaip Kūtvėla mėgsta sakyti, išskrisime vis viena visi kartu. Buvo keletas keleivių, kurie be prioriteto bandė praeiti kartu su prioritetiniais keleiviais, bet buvo kaipmat nukenksminti ir nusiųsti į eilės galą. Vienam šaunuoliui toks žioplumas kainavo 50 EUR, nes jo bagažas neatitiko išmatavimų. Žinoma, jis tuoj sukėlė skandalą, ėmė rėkti, kad jis jau atskrido su tokiu bagažu, ir man jau atrodė, kad viskas baigsis antrankiais ir gumine lazda, bet galiausiai jis į lėktuvą įlipo tuščias ir taikiai nuteiktas. Man Brėmenas nelabai patiko ir specialiai čia keliauti nepatariu (nebent keliauti būtų pigiau, negu nekeliauti, juk ir taip gyvenime būna), bet pakeliui sustoti ir pusdienį kojas pramankštinti šis miestas visai tinka.
|
Va tokio siaurumo čia gatvelės.
|
Dvi valandos skrydžio ir leidžiamės Brėmeno oro uoste. Vokietijoje laikas yra viena valanda anksčiau už mus, todėl mano draugė iš Kijevo Irina ir aš džiaugiamės, kad visa valanda pajaunėjome. Brėmeno oro uostas yra labai nedidelis, apimtimi panašus į Vilniaus oro uostą, o RyanAir terminalas primena prastai uždengtą angarą, bet kai skrydis į abi puses siekia 35 EUR, tai skųstis nėra ko. Tamsu ir lynoja-pats blogiausias metas atvykti į nepažįstamą vietą. Ieškome tramvajaus iki miesto centro. Tramvajų rasti nėra labai gudru-randi bėgius ir eini jais iki stotelės. Prie stotelės stovi bilietų automatas. Pasirenkame meniu anglų kalba ir nusiperkame bilietus (2.80 EUR). Angliškai užkalbinu tramvajaus laukiančią merginą, ji kiek išsigąsta, bet man pavyksta laužyta anglų-vokiečių kalba išsiaiškinti, kaip pasižymėti tramvajaus bilietą. Savaitgalio vakarais tramvajus kursuoja retokai, bet stotelė dengta nuo kritulių, yra suoliukas, tai laukiame. Vis įkyriau ima lyti. Tylu, ramu, jokių benamių ar dvokiančių asocialų-čia sakau tiems, kas bijo keliauti savarankiškai.
Tramvajai Brėmene yra moderniški ir patogūs. Juose netgi yra bilietų automatai, priimantys ir bankines korteles. Internete rašoma, kad iš tokio automato nupirktas bilietas jau būna pažymėtas. Centrinę geležinkelio stotį tramvajuje paskelbia ne tik vokiškai, bet ir angliškai-manau, Vilniuje taip irgi reiktų daryti centriniuose turistiniuose taškuose. Sekame navigacija telefone ir už maždaug dešimties minučių prieiname savo hostelį. Nakvynė Brėmene gana brangi, bet dviems asmenims susimetus gaunasi labai geras variantas, nes už lovos bendrabučio tipo kambaryje su keliomis moteriškėmis kainą mes gauname dvivietį kambarį su patogumais, bet be pusryčių ir dar sumokame kelis eurus turisto mokesčių. Mūsų kambarys šeštame aukšte, todėl gyvename tyliai. Viskas tvarkinga ir patogu, tikrai
Deutsch gemacht. Rekomenduoju- "A&O Bremen Central Station Hostel", užsakinėjau platformoje Agoda.
Miegojau prastokai, nes pirma naktis naujoje vietoje man visada sunki. Keliamės anksti, nes nekantraujame pradėti dairytis po Brėmeną. Šiandien pirmadienis, todėl nedirba muziejai, bet mūsų laukia garsusis Brėmeno senamiestis. Švediško stalo tipo pusryčiai hostelyje papildomai kainuoja 7 EUR žmogui, todėl mes įjungiame biudžetinį režimą ir einame į centrinę geležinkelio stotį, kur ieškosime pigesnio maisto. Mano draugė Irina spyriojasi, kad ten nieko nerasime, bet jai ši kelionė bus kultūrinis šokas, nes, pasak jos, Kijeve viskas atsidaro tik po aštuntos-devintos valandos ryto. Centrinėje geležinkelio stotyje Brėmene kepyklėlės ir užkandinės atsidaro - o šventoji Agota!- nuo šeštos valandos ryto, tai mano sukeleivė kovoja su kultūriniu šoku, o aš tuo metu kemšu dar šiltus kruasanus. Pradeda švisti, bet miestą gaubia didelis rūkas. Kiek paklystame, bet galiausiai paimame teisingą kryptį senamiesčio link.
Brėmenas man paliko tvarkingo ir patogaus, sotaus
biurgeriško miesto įspūdį. Miesto infrastruktūra sukurta žmogui naudotis-efektyvus visuomeninis transportas, visą miestą apraizgę dviračių takai, parkai su suoliukais (tik gaila, kad viskas po lietaus šlapia), tvarkingi šaligatviai. Tikras vokiškas
ordnungas. Man tai netgi savotiškai patinka, nes žinau, kad nebus itališko
bardako, kur visi laksto kaip voverės be galvos.
|
Dviračių eismas Brėmene. |
|
Malūnas skendi rūke. |
|
Vienas iš Brėmeno parkų. |
|
Paminklas parke. |
|
Vietos senolis. |
Turbūt verta čia tarti kelis žodžius apie miesto istoriją. Pirmasis rašytinis Brėmeno paminėjimas istoriniuose šaltiniuose buvo 782 m., kai vietinės gentys sukilo prieš Karolį Didįjį, nors yra legenda apie vyriškį, kuris paklydo pelkėje, o į sausumą jį išvedė ir išgelbėjo ne tai višta, ne tai antis, ir jis toje saugioje sausumoje įkūrė miestą. Arkivyskupija persikėlė į Bremeną 787 m., kai vikingai nusiaubė Hamburgą. Miestas gavo teisę rengti turgų, kaldinti monetas ir rinkti mokesčius 965 m. Jau netrukus Brėmenas pradėjo vykdyti prekybą ir laivybą su Anglija, Prancūzija ir Ispanija. Dėka aktyvaus misionierių darbo, Brėmenas išgarsėjo kaip Šiaurės Roma. Miestas tapo oficialiu Hanzos sąjungos nariu 1358 m., prasidėjo miesto klestėjimo laikotarpis. Brėmenas priėmė reformaciją 1522 m., o 1530 m. įstojo į protestantišką miestų lygą. Pirmasis Europoje žmogaus sukurtas uostas atsirado būtent Brėmene 1619-1622 m. Laisvuoju imperijos miestu Brėmenas paskelbtas 1646 m. Amerikos revoliucija atvėrė Brėmeno pirkliams rinkas naujame kontinente. Miesto fortifikacijos 1803 m. buvo pertvarkytos į parkus. Laisvuoju ir savarankišku Hanzos miestu Brėmenas paskelbtas 1806 m. Po trumpos Napoleono epochos Brėmenas tapo didžiausiu Vokietijos emigrantų uostu, šiam reiškiniui netgi įkurtas atskiras muziejus. Miestas augo, todėl meras 1827 m. iš Hamburgo nupirko žemių ir ten imtas plėtoti naujas uostas, iš jo 1847 m. pirmasis garo laivas išplaukė į Šiaurės Ameriką. Antrojo pasaulinio karo metais Brėmenas buvo sugriautas labai stipriai, apie 62% miesto buvo sunaikinta. Miesto savarankiškumas buvo atkurtas 1947 m. Po karo Brėmenas buvo atstatytas, sėkmingai vystė pramonę, laivybą. Brėmenas yra 10-11 miestas pagal gyventojų skaičių visoje Vokietijoje.
Brėmeno senamiestis yra nuviliančiai mažas. Po karo atstatytame mieste dominuoja šiuolaikiški pastatai, o išlikusi autentiška architektūra niekuom neišsiskiria iš tipiškų vieno ar kito architektūrinio periodo statinių Europoje. Kaip ir sakiau, pusdieniui pasivaikščioti galima, bet specialiai dėl Brėmeno keliauti, mano nuomone, neverta.
|
Kiauliaganys. |
|
Kūtvėla lankosi Brėmene. |
|
Šiuolaikiniai statiniai užgožia senąją architektūrą. |
|
Centrinė Brėmeno aikštė. |
|
Brėmeno miesto muzikantai. Brolių Grimų pasakos motyvais paremta skulptūra, 1953 m. |
|
Kūtvėla lankosi Brėmene. |
|
UrsulijusLepečkojauskas domisi muzikanto karjeros galimybėmis Brėmene. |
Pats senamiestis dar miega, nedirba nei kavinės, nei bažnyčios, užtat pasirengimas Kalėdų mugei vyksta pilnu tempu. Dar savaitė ir būtume galėję grožėtis Kalėdiniu miesteliu. Turistų kol kas mažai, visi dar miega, tik dvi moteriškės ir pliušinis meškiukas baladojasi po siauras senamiesčio gatveles.
|
Brėmeno rotušės arkada. |
|
Šv. Petro katedra. |
|
Rolando skulptūra. |
Brėmeno istorinė rotušė ir Rolando skulptūra 2004 m. įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Rolando skulptūra yra laikoma įspūdingiausia tokių skulptūrų tarpe Vokietijoje. Brėmeno Rolandas stovi su kalaviju rankoje veidu į Brėmeno katedrą kaip miesto laisvės gynėjas nuo arkivyskupo, kuris siekė perimti miesto valdymą. Tai nėra originalusis Brėmeno Rolandas, nes medinę skulptūrą blogojo arkivyskupo tarnai sudegino 1366 m. Atkurtam akmeniniam Rolandui ant skydo miesto taryba užrašė priminimą, kad Karolis Didysis davė miestui teises. Toks miestas buvo pavaldus tik savo imperatoriui, kad ir kaip su degtukais žaidė nedorasis arkivyskupas. Per visą laisvojo Brėmeno istoriją miestas buvo netekęs savivaldos tik prie Napoleono ir Hitlerio. Šiandien sakoma, kad Brėmenas bus laisvas tol, kol stovės jo Rolandas. Šis prietaras buvo toks gajus, kad Antrojo pasaulinio karo metais miesto taryba liepė apmūryti Rolandą siena, o tarpą tarp skulptūros ir sienos užpilti smėliu-taip skulptūra išgyveno miesto bombordavimą. Ant Rolando galima pamatyti keistą portretą. Legenda pasakoja, kad taip buvo įamžintas luošys, atidavęs gyvybę už Bremeno plėtrą. Neva, seniai seniai, dalis dabartinio Brėmeno priklausė vienai grafienei, į ją kreipėsi miesto taryba prašydama žemių miesto pievoms. Grafienė pasirodė negodi ir leido imti tiek žemės, kiek vienas vyras nueis per dieną. Tačiau grafienės sūnėnas, kuris tikėjosi paveldėti jos žemes, įkalbėjo tetą pakeisti vyrą luošiu. Logiška-kad daug nenueitų. Luošys ėmė ir pavarė, nueidamas 130 hektarų, nuo ko čia pat ir mirė. Iki XV a. miesto taryba rinkosi nuomojamose patalpose, bet 1410 m. buvo pastatyta miesto rotušė. Kai šalimais išdygo puošnus miesto pirklių pastatas, rotušė buvo perstatyta ir dabartinis jos vaizdas datuojamas 1616 m.
|
Rolandas saugo Brėmeną. |
|
Brėmeno rotušė naktį. |
Brėmenas istoriškai buvo prekybos miestas. Upė Weser, laikoma ilgiausia upe Vokietijos teritorijoje, t.y. tekanti tik po Vokietijos teritoriją, nuo XIII a. plukdė prekinius laivus su alumi ir tekstile, iš jos ištrauktos žuvys ir jūros gėrybės čia pat gulė ant prekystalių, per Brėmeną nuo XVII a. buvo eksportuojamas Bordo vynas. Amerikos kontinente buvo puiki rinka Senojo kontinento prekėms, tuo pačiu per Brėmeną į Europą atkeliavo kava, tabakas, kakava, citrusai, prieskoniai, todėl netrukus regione ėmė augti kavos apdirbimo įmonės, cigarų fabrikėliai, šokolado gamybos įmonės...Tokiu būdu išaugo Brėmeno pirklių klasė. Pirkliai nesutarė su miesto taryba ir kaip tokį nepaklusnumo gestą pasistatė savo pirklių namus netoli rotušės. Pirmasis pirklių pastatas datuojamas 1537-1538 m., apie 1600 m. pastatas renovuotas, durys naujai įstatytos XIX a.
|
Brėmeno pirklių namas. |
|
Brėmeno pirklių namo fasado detalė. |
Neriame į siaurą gatvelę su nuoroda į turizmo informacijos centrą. Man reikia išsiųsti atvirukus draugams ir noriu įsigyti iliustruotą knygelę apie Brėmeną (6.50 EUR). Man patinka, kad turizmo informacijos centre parduoda ir pašto ženklus, nereikia ieškoti artimiausio pašto. Tiesa, vietos turizmo centrai (jų šios kelionės metu aplankėme du) nėra labai sąžiningi. Tuoj paaiškinsiu. Turėjau klausimą dėl visuomeninio transporto bilietų galiojimo laiko, bet užuot atsakę į konkretų klausimą abiejuose centruose ėmė piršti dviem eurais brangesnę miesto kortelę, kur, neva, prie transporto dar yra nuolaidų lankytinoms vietoms. Tą kortelę jau buvau namie išstudijavus ir, mūsų atveju, ten nieko naudingo nebuvo, bet turizmo informacijos centro darbuotojai labai agresyviai ją piršo ir nenorėjo duoti informacijos apie paprastą visuomeninio transporto bilietą. Apmadu, kai Google tau padeda labiau, negu turizmo informacijos centras.
Turizmo informacijos centras senamiestyje yra Bottcherstrasse. Kadaise čia buvo kubilių kvartalas. Kubilų ir kitokios taros labai reikėjo Brėmeno laivams, gabenusiems gėlą vandenį, alų, vyną, romą, sūdytą mėsą, žuvį. Kvartalas neteko savo judrumo XVI a., nes upė ėmė terštis ir uostas buvo perkeltas kitur. Kavos pirklys ir meno mecenatas Roselijus nupirko čia namus 1902 m. ir šimto metrų ilgio gatvėje sukūrė kultūros centrą. Čia yra keli muziejai, galerijos, suvenyrų parduotuvės. Esant galimybei, galima stebėti, kaip dirba juvelyras, stiklapūtys ar lėlininkas.
|
Brėmeno senamiestis. |
|
"Šviesos nešėjas". |
|
Brėmene daug tokių nemokamų brošiūrėlių. |
|
Namas su varpeliais iš Meiseno porceliano. |
|
Brėmenas, Vokietija. |
|
Brėmeno pasididžiavimas. |
Jau atidaroma Brėmeno katedra. Joje esantis apžvalgos bokštas žiemos sezonui uždarytas (turizmo informacijos centre mums "užmiršo" tai paminėti), bet katedros muziejus buvo nemokamas. Seniausia Šv. Petro katedros dalis datuojama XI a., yra dvi išlikusios to laikotarpio kriptos. Apie 1500 m. bažnyčia perstatyta vėlyvosios gotikos stiliumi, bet netrukus įvesta reformacija sustabdė visokeriopą architektūrinę ir dailės veiklą. Tik 1888 m. buvo vykdomi rimti restauravimo darbai, bet ir tai tik dėl byrančių bokštų keliamos grėsmės. Dėmesio verta sakykla, datuojama 1638 m. Katedros vidus man paliko sumaišytus jausmus, ten viskas protestantiškai nuoga ir nejauku.
|
Brėmeno katedra. |
|
Centrinė nava. |
|
Skliautų tapyba. |
|
Katedros muziejaus sienų tapybos fragmentas. |
|
Gelbėjamės nuo senmergystės. |
Yra toks prietaras, kad Brėmene netekėjusiai merginai reikia ateiti į Šv. Petro katedrą ir nušveisti iki blizgesio durų rankeną. Uoliai šveičiau, tikiuosi greito rezultato!
|
Biblijos sodas ir Šv. Jokūbas. |
Netikėtas ir mielas atradimas buvo Biblijos sodas netoli katedros. Gal ir nebūtume jo radę, jei ne karšto vyno kvapas, sklindantis iš kiemelio gilumos. Čia auginami Biblijoje minimi augalai. Žinoma, lapkričio mėnesį tenka tikėti nemokamu bukletu, kurį čia pat galima pasiimti. Sezono metu sodelyje auginama obelis (nu čia viskas logiška), usnis (kai po išvarymo iš Rojaus pirmiesiems žmonėms teko kovoti su piktžolėmis), figa (jos lapeliais pirmieji žmonės dengėsi gėdą), lelija (Marijos simbolis), alyvmedis (jo aliejus plačiai naudojamas ne tik Biblijos istorijose) ir dar visas sąrašas augmenijos.
|
Istorijos fragmentas. |
|
Kanalizacijos dangtis. |
|
Tada ir dabar. |
Brėmenas žinomas dėl savo Šniūro kvartalo, kuris, nors ir labai mielas, iš tiesų yra labai mažytis. Čia senais laikais ant kalvų, kad apsisaugoti nuo potvynio, savo namukus statėsi žvejai ir jūreiviai. Vėliau čia ėmė keltis amatininkai ir pirkliai. Palei krantinę namus turėję gyventojai už mokestį galėjo įsirengti nuleidžiamus tualetus, bet jūreiviai reikalavo, kad jie nebūtų naudojami laivams įplaukiant ar išplaukiant. Nu, kad denio neapdergtų. Upės vaga buvo valoma kas šešiasdešimt metų, nes labai greitai užsinešdavo. Jau XVI-XVII a. Šniūro kvartalas ėmė traukti turtingesnių klasių akį, tačiau jau XIX a. šie gyventojai išsikraustė į erdvesnius priemiesčius, o į jų buvusius prabangius namus atsikėlė amatininkai, darbininkai, parduotuvių savininkai. Bremėno miesto taryba 1959 m.nusprendė sutvarkyti istorinį Šniūro rajoną. Jie leido namų viduje daryti kas patinka, bet išorė buvo sutvarkyta pagal senąsias tradicijas. Šiandien Šniūro kvartalas užima vos 2,2 hektaro ir čia telpa apie 100 tokių namukų. Čia yra galerijos, kavinukės, tavernos, antikvariatai...
|
Vartų fragmentas. |
|
Fachverko stilius. |
|
Va tokio siaurumo čia gatvelės. |
|
Labai tapybiškas kiemelis. |
|
Ruošiamės Kalėdoms. |
|
Kalėdinių dekoracijų parduotuvė. |
Šniūro kvartalas labai mažas ir siauras, vokiečių turistų grupė vos tilpo. Per dvi dienas matėme keletą pavienių turistų, bet daug organizuotų vokiškai kalbančių senjorų grupių su gidais.
|
Atminties plytelė Bremene. |
|
Viertel kvartalas nesužavėjo. |
|
Gatvės menas Viertel kvartale. |
|
Gatvės menas Viertel kvartale. |
|
Vaikštome po prieplauką. |
|
Brėmenas, Vokietija. |
Atlikome inspekciją nedideliame prekybos centre ir labai nebrangiai apsipirkome. Vakaras hostelyje praėjo tyliai ramiai gurkšnojant vokišką vyną ir užkandžiaujant. Vietinis alus įspūdžio nepadarė, bet vynas man patiko. Mano sukeleivė nedrįso ragauti mano nusipirkto mėsos asorti, nes, pasak jos, Ukrainoje mėsos nėra, nes gamintojai ten prideda visokio šlamšto ir nuodija žmones. Faktas, kad mes ne Ukrainoje, o Vokietijoje, jos neįtikino. Šituom noriu patvirtinti, kad po vokiškos mėsos esu sveika, gyva ir gerai nusiteikusi.
Kita diena buvo skirta muziejams. Kiek ilgiau pamiegojome, ramiai papusryčiavome. Pirmasis šios dienos muziejus buvo prie centrinės geležinkelių stoties, vos 10 min. pėstute nuo mūsų hostelio.
|
Centrinė Brėmeno geležinkelio stotis. |
|
Berlyno sienos fragmentas ir Etnografinis muziejus. |
|
Kūtvėla lankosi Brėmene. |
|
Kai per ilgai sėdi internetuose... |
Etnografinis muziejus dar vadinamas Užjūrio muziejumi (
Ubersee). Čia galima pamatyti visokių įdomybių iš viso pasaulio. Panašiame muziejuje lankiausi Kelne, man ten patiko labiau, Brėmeno muziejus ne toks didelis ir turtingas kaip Kelno, bet porą valandų praslampinėti galima.
|
Natūraliai auginami egzotiniai augalai. |
|
Maistingos kirmėlės. |
|
Mėlynojo banginio širdies maketas. |
|
Molinė armija. |
|
Gyvūnų iškamšos rodomos jiems būdingoje aplinkoje. |
|
Afrikos moterų papuošalai,skiriantys netekėjusią moterį nuo ištekėjusios. Praktiška. |
|
Karnavalo kostiumai. |
|
Šiaurės Amerikos indėnų buitis. |
|
Mirties kultas. |
|
Skaistybė JAV. |
|
Skaistybės žiedas berniukas, JAV. |
Brėmene nemažai elgetų ir benamių. Jie įsikuria prie parduotuvių slenksčių ir prašo išmaldos. Internete radau kelių metų senumo straipsnį šia tema. Ten rašoma, kad benamystė Vokietijoje per kelis pastaruosius metus stipriai išaugo, o kai kuriuose miestuose netgi įvestos baudos iki 40 EUR už "atsisakymą palikti vietą". Tačiau daviau kelias monetas žmogui, lipdžiusiam iš smėlio.
|
Brėmenas, Vokietija. |
|
Ten, kur sena jungiasi su nauja. |
Antrasis šios dienos aplankytas muziejus buvo Meno muziejus (
Kunsthalle). Mane sudomino tuo metu surengta paroda apie ikonas. Šiai parodai buvo išskirtas visas muziejus, šešiasdešimt eksponatų išdėstyti šešiasdešimtyje salių. Parodos tema skirta nagrinėti dvasingumui ir adoracijai ir atsakyti į klausimą, kas yra ikona. Bilietas į šią parodą buvo labai brangus, bet paroda man patiko.
|
Bremeno meno muziejus. |
|
"Ecce Homo", Philipp Veit, 1821 m. |
|
"Mandilionas", anonimas, XVI a. |
|
"Nefertitė", privati kolekcija. |
|
"Balionas šuo", Jeff Koons, 1994-2000 m. |
Buvo metas pietų pertraukai. Mes kaip tik buvome netoli Šniūro kvartalo, o čia yra keletas užeigų, vadinamų
knaipėmis, tokių kaip aludės ar tavernos. Čia galima sočiai pavalgyti, tik atsidaro jos apie pietus. Mums pasisekė, nes buvo darbo diena ir knaipėse buvo siūlomi dienos pietūs. Tiesa, tokių kainų, kaip Lietuvoje, kur dienos pietus gali suvalgyti už 4-5 eurus, čia nėra. Paragavome tradicinių Brėmeno dešrelių (11 EUR). Na, ką aš galiu pasakyti, man vokiška kulinarija įspūdžio nedaro-sotus, naminis maistas, jokių stebuklų ar egzotikos.
|
Brėmeno dešrelės. |
|
Brėmeno senamiestis. |
|
Pasirodė saulytė. |
|
Gražus namo fasadas. |
Beklaidžiodamos aptikome (bendru sutarimu) kraupią bažnyčią. Šv.Stepono bažnyčia yra toliausiai į šiaurės vakarus nutolusi miesto bažnyčia. Tik 1300 m.šis rajonas tapo Brėmeno dalimi ir buvo apsuptas gynybine miesto siena. Parapija buvo įkurta 1139 m., bet po reformacijos ši bažnyčia atiteko protestantams, vietinė bendruomenė buvo kalvinistai. Parapijiečiai buvo neturtingi amatininkai ir žvejai. Bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo karų ir gaisrų, dabartinė bažnyčia pastatyta 1890 m. Antrojo pasaulinio karo metais kvartalas buvo subombarduotas, liko stovėti tik apgriauta bažnyčia. Po karo kvartalas atsikūrė, bažnyčia buvo suremontuota, dabar čia vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. Tačiau kažkodėl šią vietą gaubianti atmosfera mane išgąsdino...
|
Senos kapinės prie bažnyčios. |
|
Senovinis antkapis. |
|
Šv. Stepono bažnyčia. |
Mano draugė Irina norėjo pamatyti Mokslo centrą (
Universum). Jis buvo toli nuo senamiesčio, todėl grįžome į centrinę geležinkelio stotį ir ten netoliese esančiame visuomeninio transporto centre įsigijome bilietą dienai dviems asmenims. Toks bilietas baigia galioti trečią valandą ryto kitą dieną nežiūrint kada jis buvo pažymėtas, todėl, rimtai kalbant, tai ne joks dienos bilietas.
|
Banginio formos Mokslo centras. |
Šio muziejaus lankymas nebuvo įtrauktas į mano Brėmeno planus, bet mums reikėjo kažkur prastumti laiką, kol kitas suplanuotas muziejus pradės savo vakarinį nemokamą lankymą. Mokslo muziejuje buvo kavinė, todėl nusipirkau kavos ir įsitaisiau laukti. Norėdama pasitikrinti kavinės darbo laiką užėjau į Mokslo muziejaus tinklalapį ir net nutirpau- bilieto kaina 16.00 EUR, bet likus pusantros valandos iki uždarymo ši suma nukrenta iki 5.00 EUR. Buvo likęs pusvalandis laukti iki šios nuolaidos. Tai negi galima praleisti tokią progą sutaupyti? Pilnos bilieto kainos šis muziejus, mano nuomone, nevertas, bet už
pitaką paslampinėti galima.
|
Elektros iškrova. |
|
Kažkas labai moksliško. |
|
Robotas. Jis eina ten, kur žmogui pavojinga. |
|
Žemės drebėjimo simuliatorius. |
|
Esu vyras, man šešiasdešimt metų. Moksliškai įrodyta. |
Galiausiai atėjo laikas dairytis transporto iki Brėmeno istorijos muziejaus (
Focke), kuris antradieniais nuo 19.00 val. iki uždarymo 21.00 val. taiko nemokamą lankymą. Man labai patiko šis muziejus. Tikrai labai rekomenduoju būnant Brėmene čia užsukti. Muziejus pristato Brėmeno istoriją ir labai įdomiai sugrupavęs eksponatus, čia galima pamatyti vintažines namo laukujes duris, porcelianines sriubines, vaikiškas lėles, įrėmintus nuotakų vainikus, špagas ir kardus, tiesiog neišsemiama lobių skrynia. Net galva susisuko!
|
Vienos šeimos namo maketas. |
|
Mane žavi tokios durų rankenos. |
|
Atkurtas kambario interjeras. |
Grįždamos į hostelį, žinoma, įsėdome ne į tą tramvajų, bet paskui susigaudėme ir persėdome į kitą liniją. Mums tikrai atsipirko vienos dienos bilietas dviems žmonėms. Brėmene visuomeninio transporto bilietus galima nusipirkti BSAG raidėmis pažymėtuose prekybos taškuose arba iš bilietų automatų su tokiomis raidėmis. Nusipirktą popierinį bilietą reikia perlenkti pusiau ir pažymėti komposteryje tramvajuje. Tramvajuje iš bilietų automato pirktas bilietas jau automatiškai turėtų būti pažymėtas. BSAG taškuose siūlau pasiimti nemokamą brošiūrą su žemėlapiu, kokiu transportu galima nuvažiuoti iki kokios lankytinos vietos. Manau, Vilniuje irgi galima būtų išleisti tokį leidinuką.
|
Brėmenas visuomeniniu transportu. |
|
Brėmeno visuomeninio transporto bilietų kainos. |
Skrydis Vilnius-Brėmenas-Vilnius kainavo 35 EUR, pirktas rugpjūčio mėnesį. Hostelis kainavo apie 80 EUR žmogui dviviečiame kambaryje su patogumais, be pusryčių, įskaitant turisto mokesčius. Muziejams išleidau 13 EUR. Visuomeniniam transportui Brėmene teko išleisti apie 11 EUR. Dar buvo išlaidų maistui, suvenyrams. Prie skrydžio kainos atidėjau 250 EUR kelionės išlaidoms, tai taip ir išleidau, liko kelios monetos.
Skrydis į Vilnių vėlavo pakilti, todėl buvo truputį streso, nes Irinos laukė persėdimas į Kijevo reisą, kuris mūsų nusileidimo Vilniuje metu jau laipino savo keleivius į lėktuvą, o jai vėl reikėjo pereiti saugumo patikrą ir pasienio kontrolę. Laimei, jos vieta Ryanair lėktuve buvo salono gale, todėl ji viena iš pirmųjų išbėgo iš lėktuvo. Labai įdomiai mus išleido-tiesiai į Vilniaus oro uosto Duty Free salę. Aš ten ir nusėdau-galvoju, žiūrėsiu ar Irina nepastrigs kur ir blokuosiu jos reisą į Kijevą... eee ... kaip nors. Laukiu laukiu, jos kaip nėra, taip nėra. Rašau žinutę. Jau prie įlaipinimo vartų! Grįžome namo vienu metu-ji per valandą parskrido į Kijevą, aš per valandą iš oro uosto atvažiavau iki Baltupių.
Tai tokie tie Kūtvėlos nuotykiai Brėmene. O jūs ten lankėtės?
Su meile ir, kaip visada, Jūsų
Kūtvėla Brėmenaitė
4 komentarai:
Iš nuotraukų man pasirodė jaukus miestas. Norėčiau nuvažiuoti :)
@Anonimas: vadinasi, geras fotoparinkau :-) Taip, Bremenas toks vokiškai jaukus, "gemutlich". Šiltuoju metų laiku gal būtų visai kitas įspūdis.
Atrodo visai mielas, toks paprastas, tvarkingas - vokiškas. Manau, žodis "Bremenas" žmonėms iš pasakos labai gerai žinomas, todėl daug kas ir skrenda :)
@Unknown: Taip, reklama-galingas dalykas :-)
Rašyti komentarą