Kelionė Aukštaitijos siauruoju geležinkeliu

Aukštaitijos siaurasis geležinkelis šį savaitgalį surengė pėsčiųjų ir dviratininkų žygį aplankant įžymias Anykščių rajono vietas. Viena žygio priežasčių- tarptautinės dienos be automobilio paminėjimas; šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai, žmonės kviečiami palikti automobilius namie ir naudotis dviračiais, visuomeniniu transportu, vaikščioti pėsčiomis. Netgi kelionių gidų leidykla Lonely Planet savo leidiniuose jau kuris laikas skatina ne skristi lėktuvu, o rinktis aplinkai tvaresnius t.y. draugiškesnius kelionės būdus, jų tarpe ir traukinį. Aukštaitijos siaurasis geležinkelis buvo pradėtas tiesti 1897 m., juo pirmasis traukinys išvažiavo 1899 m. Geležinkelis buvo tiesiamas norint sujungti Panevėžį ir Švenčionėlius. Plačiojo geležinkelio tiesti tiesiog neapsimokėjo, nes nebuvo pakeliui didelių miestų, tuo pačiu-pramonės ar karjerų. Atsižvelgiant į siauruko poreikius pylimui, pabėgiams, bėgiams gauname trečdaliu pigesnes sąnaudas nei plačiojo geležinkelio. Įdomu tai, kad iki pat XX a. antros pusės geležinkelių pagrindinis tikslas buvo gabenti krovinius, o tik vėliau jie buvo pritaikyti ir keleiviams. Siaurukas yra tapęs Kalmaro miesto (Švedija) tarptautinio aplinkosaugos konkurso nugalėtoju, konkurse pristatęs edukacines keliones dviračiu ir pėsčiomis.

Pagojės stotelėje krauname dviračius atgal kelionei namo.Numinta per 20 km.

Iškyla siauruku pritaikyta dviratininkams ir pėstiesiems!

Šį sekmadienį pagaliau turėsiu galimybę pasižvalgyti po Anykščius, šių metų Lietuvos kultūros sostinę. Kviečiu kartu praleisti dieną su Aukštaitijos siauruoju geležinkeliu!



You are welcome to join me this Sunday to explore a beautiful town of Anyksciai on a narrow gauge railway trip!



Kūtvėla/Ele

Žygis Neries regioniniame parke

Vakar turėjau progą sudalyvauti žygyje po Neries regioninį parką. Dukart manęs įkalbinėt nereikėjo, nes ton kryptin pasiduoti seniai norėjosi. Didelis tas parkas, pavyko tik dalelytę pamatyti. "Rudens takais" žygių dalyviai susirinko prie Spaudos rūmų 15.00 ir kas buvo su mašinomis pasidalijo tuos, kurie be savo transporto buvom. Daugiausia susirinko vyresnio amžiaus žmonių, šiaurietiškojo ėjimo lazdomis nešinų (čia aš apie tuos, kurios, būna, nepagarbiai "pencininkais" išvadina). O kiek jie jėgos ir energijos turi! Duok Dieve, kad mes tokie būtume kai ateis laikas.

Žygio vadovas Algimantas Jucevičius veda trumpą instruktažą.

Gruzija, Borjomi, ir tai, kas iš tiesų svarbu

"Borjomi Lietuva" paskelbė konkursą, kurio laimėtojas bus apdovanotas 3 dienų kelione į Gruziją. Savo vakarienės, iškylos arba kitos originalios, sveiką maitinimąsi skatinančios idėjos aprašymą su receptais ir/ar nuotraukomis/video reikia patalpinti savo tinklaraštyje ir nuorodą atsiųsti konkurso rengėjams. Be abejo, kažkur aprašyme ar nuotraukose turi šmėstelėti ir Borjomi mineralinis vanduo. Aš buvau nusprendusi nedalyvauti šiame konkurse dėl tam tikrų rinkodarinių priežasčių, bet paskui ėmiau ir pagalvojau, et, tiek to, sudalyvausiu ir aš, nes yra kai kas svarbesnio už kvailą išdidumą. Nei kepsiu, nei virsiu, - mano kulinariniams sugebėjimams net Borjomi  nepadės-, bet teisybę pasakysiu. Ir ne apie šašlykus, jeigu ką. Paskaičius internete gausiai "kepamus" straipsnius, susidaro toks vaizdas, kad Gruzijoje vynas liejasi miesto fontanuose, Borjomi trykšta šaltiniais, šašlykai patys į burną skrenda, o draugai gruzinai graudžiai malonias dainas dainuoja (ir Eurovizijoje už mus balsuoja), na, dar gamta graži. Tai štai dabar Jums šis tas sunkiau virškinamo.
 

Grybai

Grybai, a set on Flickr.

These are the findings of Lithuanian forests.
Grybai ir ne tik...


Su meile,

Kūtvėla Ūmėdaitė