| Kauno marių regioninio parko informacija. |
Kelionių blogas. Kaip keliauti neprarandant darbo, šeimos ir sveiko proto.
2013 m. birželio 5 d., trečiadienis
2013 m. birželio 3 d., pirmadienis
Antakalnio turistinių galimybių sudija su Kūtvėla
Nors yra plačiai žinoma, kad savam krašte pranašu nebūsi, turistu savam mieste būti netgi labai įmanoma. Šiandien ištaikiau neblogą orą pusdieniui patyrinėti seniai susiplanuotą Antakalnio maršrutą. O kadangi jis seniai susiplanuotas, Googe Maps pažymėtas, perskaitytas ir sukramtytas, tai ir pamiršau pasiimti. Skubėjau, nes orai neprognozuojami, reikia naudotis, kol nelyja, tai numojau ranka-mieste tai ne kaime, nepasiklysiu. Gal.
Geriausias taškas atakuoti Antakalnį taip, kad pasijustų visa jo Via Sacra aura, yra nuo Taikomosios dailės muziejaus. Daug pasipiktinimo dėl "medelių kirtimo" sulaukęs Aukštutinės pilies kalnas šiandien mūrais iš tolo vilioja akį. Kažkaip jau ir nebeprisimenu jo paskendusio ūksmingame medžių žalumyne, nors rudens spalvos Vilniuje būna fantastiškos. Istoriškai žiūrint, kalnas-piliakalnis negalėjo būti apaugęs medžiais, nes palengvintų priešui užlipti ir ne tokie efektyvūs būtų ant tų nelabųjų galvų pilami karšti skysčiai. Be to, vokiečiai karo metais ten dar ir tunelį sugebėjo išsirausti, kuris dabar vis ima ir pasmenka. Reikia pripažinti, kad atstatytas pastatas būtų bent jau vizualiai labai patrauklus dalykas, bet ar atlaikytų pats kalnas? Kol kas ropščiuosi į viršų tiktai kai reikia kokiam svečiui iš užsienio parodyti, jie visi kažkodėl labai nori pamatyti panoramą nuo viršaus (matyt Šv. Jono varpinės apžvalgos aikštelė dar nėra tiek reklamos išeskaluota). Reiktų pabandyti įyvendinti tą projektą dėl kavinės, manau tikrai lankytojų pagausėtų ir motyvacija apsilankyti sustiprėtų.
Geriausias taškas atakuoti Antakalnį taip, kad pasijustų visa jo Via Sacra aura, yra nuo Taikomosios dailės muziejaus. Daug pasipiktinimo dėl "medelių kirtimo" sulaukęs Aukštutinės pilies kalnas šiandien mūrais iš tolo vilioja akį. Kažkaip jau ir nebeprisimenu jo paskendusio ūksmingame medžių žalumyne, nors rudens spalvos Vilniuje būna fantastiškos. Istoriškai žiūrint, kalnas-piliakalnis negalėjo būti apaugęs medžiais, nes palengvintų priešui užlipti ir ne tokie efektyvūs būtų ant tų nelabųjų galvų pilami karšti skysčiai. Be to, vokiečiai karo metais ten dar ir tunelį sugebėjo išsirausti, kuris dabar vis ima ir pasmenka. Reikia pripažinti, kad atstatytas pastatas būtų bent jau vizualiai labai patrauklus dalykas, bet ar atlaikytų pats kalnas? Kol kas ropščiuosi į viršų tiktai kai reikia kokiam svečiui iš užsienio parodyti, jie visi kažkodėl labai nori pamatyti panoramą nuo viršaus (matyt Šv. Jono varpinės apžvalgos aikštelė dar nėra tiek reklamos išeskaluota). Reiktų pabandyti įyvendinti tą projektą dėl kavinės, manau tikrai lankytojų pagausėtų ir motyvacija apsilankyti sustiprėtų.
| Aukštutinė pilis ir laivelis. |
2013 m. gegužės 28 d., antradienis
Ar audra gali būti graži?
2013 m. gegužės 27 d., pirmadienis
Vyno Dienos 2013: tiek daug blogo vyno vienoje vietoje dar nesu mačiusi
Intriguojantis pavadinimas, ką? Pati sugalvojau. O bet tačiau čia bus rašoma apie vyną, ir bus rašoma teigiamai, todėl jeigu esate koks nors ten abstinentas arba nepilnametis, tai spauskit čia idant žalos nepatirtumėte savo jautriai asmenybei. Kasmetiniais vyno atlaidais pramintas renginys Šiuolaikinio meno centre šį savaitgalį konkuravo su "Skamba skamba kankliai" ir įkyriu lietumi ir reikia pripažinti, kad renginys, vykęs po stogu, turėjo stiprų konkurencinį privalumą. Kaip ir jo turinys. Lankytojams iškart buvo įteikiamos maloniai nuteikiančios personalinės taurės (su renginio logotipu, o ne kokios ten plastikinės) ir renginio katalogas su vieta pastaboms.
Aš tai vyną klasifikuoju gurmaniškai: neskanus, skanus, ir labai skanus. Gal taip someljė kursuose ir nemokina, bet, patikėkit manimi, taip gyventi yra žymiai paprasčiau. Šiandien iš šimtų butelių reikėjo per ribotą laiką (kol sąmonė neatsijungs) išsirinkti sau patikusius vynus, patikimiausias būdas tai padaryti yra, savaime suprantama, ragaujant, o ragauti buvo galima visko, ko tik nori ir paskui dar pakartoti. Ir saugotis, kad neprisisiurbti kaip kempinei jau pačiame pirmame stende. Dar buvo galima išpilti vyną iš taurės lauk, aš tai stengiausi su tuom kovoti, bet po penktos taurės supratau, kad išpilti vis dėlto teks, o tai visas renginys man baigsis net neįtrečdalėjęs.
Be trilypės klasifikacijos, man dar svarbu yra kvapas. Uoslė mano yra duok Dieve, užuosiu jeigu apelsiną kitame kambaryje būsit valgę (čia atsiminti reik tiems, katrie dalintis nemėgstat), ir nuo kvapo sprendžiasi Taip arba Ne patiekalui arba gėrimui. Čia išaiškėjo (vienas someljė atliko abrakadabra su dviem vynais), kad man patinka popsas. Vyno popsas, aha. Čia kai kvapas ir skonis yra visko daug, bet ne subtilu. Norėjau jam priminti, kad subtilumui net per Euroviziją nesiseka, bet ką jau čia su už save geriau žinančiu ginčysies.
Dar visko buvo ragauti. Tai labai skanią nusipirkau sardinietišką duonelę. O prie jos pasiėmiau (vienas pažįstamas griežtai liepia tokiais atvejais rašyti "nusipirkau", kad nesusipratimų nekiltų paskui) užtepėlę iš pievagrybių ir saulėje džiovintų pomidorų. Wine and Smile įmonė vaišino aliejais su baltaisiais ir juodaisiais triufeliais, verti "honorary mention" už originalumą.
Renginio metu buvo keletas edukacinių užsiėmimų, kur buvo ne tik degustuojama, bet ir kalbama apie tai, kas degustuojama.
Iš tiesų, atsikimšęs butelaitį vyno žmogus imi ir užsileidi muziką, čia kaip grietinės prie barščių įsidėti-savaime suprantama. Vyno ir muzikos simbiozė jau seniai prašėsi specialistų dėmesio. Deja, degustacijos metu pilstyti vynai pateko į mano pirmąją kategoriją.
Taigi, štai mano įžvalgios akies, jautrios nosies, ir aštrių skonio receptorių atrinkti vynai.
Vyno Akademija/Mineraliniai vandenys. Carmelle Sauvignon Blanc Comte Tolosan IGP, baltasis sausas vynas, pietvakarių Prancūzija: įvertinau dėl nuostabaus kvapo, vynas sausas, bet nesakau, kad nevertas dėmesio. Lizard Riesling Q.b.A. Mosel, baltasis pusiau saldus vynas, Mozelis. Viso renginio vinis ir vienintelis, kurį pasirįžau įsigyti (teks pėdinti į parduotuvę, nes renginio metu juo neprekiavo) yra Michael Leon Gewurztraminer Alsace A.C., baltasis sausas vynas, Elzasas.
Office City Vilnius/ Bovin Winery. Traminec, vynas iš Makedonijos. Kol kas tiek tegaliu pasakyti, reiks detaliau pasidomėti. 2010 metai.
Vinophilia. Kaune esanti įmonė (Tilžės g. 41 arba Vilniaus g. 38) prekiauja Ruminiškais vynais. Verti "honorary mention" dėl savo išskirtinumo parodos fone.
VinnY's. Domaine d'Elise Chablis, 2011 metai. Puikiausias Chablis viso renginio metu.
Aspi Winery/Viognier. Viognier White Semi Sweet, 2011 metai. Azerbaidžano vynas, kol kas dar neturi leidimo prekiauti Lietuvoje. Buvo galima užsiprenumeruoti jų naujienas.
Jungent. Golden Mile Sauvignon Blanc, 2010 metai. Triskart sidabro medalininkas iš Naujosios Zelandijos, vertas čia būti paminėtas vien už įžūlumą būti skoniu kitoks, nei likę parodos vynai. Pirmo gurkšnio metu patariu būti atsargiems-akys gali ant kaktos iššokti.
Ispaniški vynai dvelkė neviltimi. Provanso vynai irgi nesužavėjo, kažkiek gaila, nes turiu susiplanavusi kelionę į šį regioną.
Išlaidos šiam renginiui daugiau nei minimalios: 24 LT už 40 LT vertės bilietą per grupinio pardavimo portalą, 14 LT už sardinišką duonelę ir 8 LT už užtepėlę iš pievagrybių ir saulėje džiovintų pomidorų.
Visa čia išsakyta nuomonė yra subjektyviai mano, bet nebūtinai turi sutapti su Jūsų. Ir atsiminkite, kad vartodami alkoholį Jūs rizikuojate savo, savo šeimos ir visuomenės gerove.
Su meile,
Kūtvėla
| Čia- mano grobis. Kažkaip nefotogeniškai ta tuščia taurė atrodo, bet visos genialios mintys ateina paskui. |
Be trilypės klasifikacijos, man dar svarbu yra kvapas. Uoslė mano yra duok Dieve, užuosiu jeigu apelsiną kitame kambaryje būsit valgę (čia atsiminti reik tiems, katrie dalintis nemėgstat), ir nuo kvapo sprendžiasi Taip arba Ne patiekalui arba gėrimui. Čia išaiškėjo (vienas someljė atliko abrakadabra su dviem vynais), kad man patinka popsas. Vyno popsas, aha. Čia kai kvapas ir skonis yra visko daug, bet ne subtilu. Norėjau jam priminti, kad subtilumui net per Euroviziją nesiseka, bet ką jau čia su už save geriau žinančiu ginčysies.
Dar visko buvo ragauti. Tai labai skanią nusipirkau sardinietišką duonelę. O prie jos pasiėmiau (vienas pažįstamas griežtai liepia tokiais atvejais rašyti "nusipirkau", kad nesusipratimų nekiltų paskui) užtepėlę iš pievagrybių ir saulėje džiovintų pomidorų. Wine and Smile įmonė vaišino aliejais su baltaisiais ir juodaisiais triufeliais, verti "honorary mention" už originalumą.
Renginio metu buvo keletas edukacinių užsiėmimų, kur buvo ne tik degustuojama, bet ir kalbama apie tai, kas degustuojama.
| Vyno ir muzikos derinimas. |
Taigi, štai mano įžvalgios akies, jautrios nosies, ir aštrių skonio receptorių atrinkti vynai.
Vyno Akademija/Mineraliniai vandenys. Carmelle Sauvignon Blanc Comte Tolosan IGP, baltasis sausas vynas, pietvakarių Prancūzija: įvertinau dėl nuostabaus kvapo, vynas sausas, bet nesakau, kad nevertas dėmesio. Lizard Riesling Q.b.A. Mosel, baltasis pusiau saldus vynas, Mozelis. Viso renginio vinis ir vienintelis, kurį pasirįžau įsigyti (teks pėdinti į parduotuvę, nes renginio metu juo neprekiavo) yra Michael Leon Gewurztraminer Alsace A.C., baltasis sausas vynas, Elzasas.
Office City Vilnius/ Bovin Winery. Traminec, vynas iš Makedonijos. Kol kas tiek tegaliu pasakyti, reiks detaliau pasidomėti. 2010 metai.
Vinophilia. Kaune esanti įmonė (Tilžės g. 41 arba Vilniaus g. 38) prekiauja Ruminiškais vynais. Verti "honorary mention" dėl savo išskirtinumo parodos fone.
VinnY's. Domaine d'Elise Chablis, 2011 metai. Puikiausias Chablis viso renginio metu.
Aspi Winery/Viognier. Viognier White Semi Sweet, 2011 metai. Azerbaidžano vynas, kol kas dar neturi leidimo prekiauti Lietuvoje. Buvo galima užsiprenumeruoti jų naujienas.
Jungent. Golden Mile Sauvignon Blanc, 2010 metai. Triskart sidabro medalininkas iš Naujosios Zelandijos, vertas čia būti paminėtas vien už įžūlumą būti skoniu kitoks, nei likę parodos vynai. Pirmo gurkšnio metu patariu būti atsargiems-akys gali ant kaktos iššokti.
Ispaniški vynai dvelkė neviltimi. Provanso vynai irgi nesužavėjo, kažkiek gaila, nes turiu susiplanavusi kelionę į šį regioną.
Išlaidos šiam renginiui daugiau nei minimalios: 24 LT už 40 LT vertės bilietą per grupinio pardavimo portalą, 14 LT už sardinišką duonelę ir 8 LT už užtepėlę iš pievagrybių ir saulėje džiovintų pomidorų.
Visa čia išsakyta nuomonė yra subjektyviai mano, bet nebūtinai turi sutapti su Jūsų. Ir atsiminkite, kad vartodami alkoholį Jūs rizikuojate savo, savo šeimos ir visuomenės gerove.
Su meile,
Kūtvėla
2013 m. gegužės 26 d., sekmadienis
Varnikų pažintinis takas Trakuose
Šiandien oras buvo puikus, todėl išsiruošiau į dienos kelionę į Varnikų pažintinį taką. Kadangi juo jau esu ėjusi pernai ir niekas ten nepasikeitė (tik uodų labai daug), todėl naujo reportažo nerašysiu. Šį kartą paeksperimentavau su nuotraukomis, čia atrinkau ir sudėjau pačias geriausias. Po Varnikų pažintinio tako pasivaikščiojome prie pilies ir aplankėme senąsias karaimų kapines.
| Judantis tiltas. |
Užsisakykite:
Komentarai (Atom)