Kėdainiai-Lietuvos geografinis centras-Dotnuva-Akademija-Pelėdnagiai-Labūnava

Kėdainių miesto istorija skaičiuojama nuo 1372 m., kai miesto vardas pirmą kartą paminėtas Hermano Wartbergo "Livonijos kronikoje". Ją rasite nemokamai paskaityti Google Books įvedę "Chronicon Livoniae von Hermann von Wartberge, Ernst Gottfried, Wilhelm Strehlke", bet nemokamai parsisiųsti į lietuvišką kompiuterį dar negalima, o vokiečių ir lotynų kalbų mokėjimas-neabejotinas privalumas. XV a. miesto raidai buvo svarbūs pro jį vedę prekybiniai keliai. XVI-XVII a. miestas klestėjo, čia buvo net šešios turgaus aikštės-tai vienintelis toks urbanistinis reiškinys Lietuvoje. Kėdainiai siejami su Radvilų gimine, palikusia čia didelį kultūrinį palikimą, bet XVII a. šiai giminei buvo pražūtingas. Vidaus netvarka ir Tvano laikotarpis privertė Jonušą Radvilą ieškoti unijos su Švedija, atsimetant nuo šimtametės unijos su Lenkija. Po karo Jonušas Radvila buvo paskelbtas išdaviku, išvyko į Tikocyną ir ten mirė. Keliolika metų delsta pargabenti jo palaikus į Kėdainius, bijota išniekinimo.

2006 m. (skulpt. Algirdas Bosas) paminklas Jonušui Radvilai prie Rotušės, kurio fundamente pavaizduotas iš rusų užimto Vilniaus išgelbėtas valstybės iždas ir didysis antspaudas, atgabenti į Kėdainius.

Pažintasis ir paslaptingasis Vilniaus Užupis: res publika respublikoje ir dar su muzika.

Tęsiant ciklą "Turistas gimtajame mieste", po Antakalnio reportažo štai susizgribau, kad apie Užupį dar nesu nieko parašiusi. Visą naktų prasivarčiau nuo šono ant šono, kamuojama sąžinės priekaištų ir mažo bjauraus uodo zyzimo. Ryte atsikėliau anksti, šiek tiek užkandau ir iškurnėjau kūlverstina naujam reportažui medžiagos rinkti.

 Užupis yra toks nedidelis rajonas, tiksliau, tokia nedidelė neprigulima respublika Vilniuje, kur restoranuose ant palangių auginami pomidorai, meno galerijoje gyvena katinas, o užsieniečiai turistai (iš Taivano ar net Australijos) ateina tuntais ir jiems uždeda Užupio respublikos vizas į tikrus pasus. Užupiui apžiūrėti pilnai pakanka poros valandų, bet norint pasimėgauti atmosfera čia iš tiesų reiktų praleisti visą dieną (praktikuotis užsimerkti einant pro naujos statybos siaubus, tai yra, norėjau pasakyti, namus galite pradėti jau dabar). Rekomenduoju pradėti turistavimo dieną atvažiavus 11 maršruto autobusu, išlipus stotelėje "Bernardinų kapinės", Žvirgždyno g. ir aplankius gražias Bernardinų kapines.

Angelas.

Augustavo kanalai-Suprašlis-Bialystokas.

Mano planuojamų kelionių sąraše Bialystokas (Balstogė) jau seniai įrašytas. Pasirinkau vienos dienos kelionę su kelionių agentūra iš Lietuvos norėdama apsidairyti, ar verta atvažiuoti ilgesniam laikui. Išvykimas buvo numatytas 6.15 nuo Spaudos rūmų. Maloniai nustebino faktas, kad šeštadienį 5.14 ryto jau buvo pirmas troleibusas. Bet žinote tą posakį, Karma is a bitch ? Autobusas pasitaikė tas pats grabas ant ratų, su kuriuo važiavome į Provansą, net su tomis pačiomis problemomis- kondicionieriaus nušokimas nuo proto, gale įkaitęs variklis, cypiantis katinas, o šį komplektą dar papildė pikti vairuotojai. Nesu dar buvusi kelionėje, kur vairuotojai būtų buvę patenkinti savo darbu. Gidė buvo lenkakalbė,- tokią, kokią reikia siųsti į Lenkiją, nes kitaip nesusikalbėsi,- bet valstybinės kalbos nemokėjimas buvo akivaizdus: žiaurus trumpųjų balsių ilginimas, žodžio kirčiavimas ne tame skiemenyje, žodyno skurdumas tiesiog badė ausis, o ekskursiją pradėjome nuo to, kad Lizdeikia išpranašavo Gediminui, jog garsas apie Vilnių "eis į visas keturias puses". *Facepalm*

Kūtvėla prie laivuko, Augustavo kanalai. 

Pokyčiai Kūtvėlos gyvenime

Ne, dar neištekėjau. Tik Kristaus amžiaus ištikta suprantu, kad norom nenorom teks keisti keliavimo įpročius. Per šiuos kelis intnensyvaus keliavimo metus susiklostė mano keliavimo įpročiai, kurie lemia kelionės sėkmę. Be to, nors dar nereikia lazdele ramsčiuotis ar Bilobil gerti, sveikata jau nebe ta, kaip prieš dešimt metų. Manau, kad pereinu į brandaus keliavimo etapą. Ką tai reiškia?

Transportas. Esu laiminga, kad pasinaudojusi akcijiniais pasiūlymais kelionėms autobusu pamačiau Varšuvą, Taliną, Rygą, Berlyną. Ilgiausiai truko kelionė į Černobylį, net 29 valandas. Tuomet atrodė, kad nuovargis pasimirš, o ger įspūdžiai liks.Taip ir yra, bet jaučiu, kad atėjo laikas išbandyti kitas transporto priemones. Skrydis sutaupytų nemažai laiko, kurį būtų galima skirti lankytiniems objektams apžiūrėti, todėl žadu pereiti ant aktyvesnės akcijinių skrydžių medžioklės.

Nakvynė. Čia taip pat bus pokyčių. Supratau, kad esu tyrinėjantis tipas. Mėgstu vakare pasidaryti rytojaus programą, susižymėti žemėlapyje maršrutą, susiruošti maistą, susiplanuoti išlaidas. Mėgstu ir eiti anksti miegoti, nes būnu pavargusi per dieną. Taipogi, keliuosi anksti. Todėl dabar stengsiuosi užsisakinėti vienvietį kambarį nebrangiame viešbutyje arba hostelyje. Tai gerokai paplonins kelionės biudžetą, juolab, kad yra pasitaikę užsisakyti lovą 4-čiame kambaryje ir nakvoti vienai, tai iš principo tas atskiras kambarys kaip ir išsidūrimas gautųsi. Dar padariau išvadą, kad visai netrokštu bendrauti su kitais žmonėmis, apsistojusiais tame pačiame hostelyje-su dauguma jų neturiu nieko bendro (išskyrus priklausymą žmonių rasei, žinoma).

Maistas. Niekaip nesuprantu žmonių, sugebančių pietums atsinešti sumuštinį ir suvalgyti parke ant suoliuko. Pačiai teko taip verstis Londone, kur dienos biudžetas maistui buvo 7 svarai sterlingai: sumuštinis, pakelis čipsų ir buteliukas vandens, toks buvo dienos pasiūlymas supermarkete, dar ir grąžos liko. Bado šmėklai grėsmingai sušmėžavus, pasinaudojau lietuviška banko sąskaita. Beveik niekuomet specialiai neužsakinėju pusryčių hostelyje, nes dažnai jie būna neverti sumokėtos sumos, verčiau vietiniame supermarkete nusiperku ko nors kelioms dienoms. Dabar žadu make it a point ir rytais nueiti papusryčiauti į kultūringas įstaigas. Juk geri pusryčiai yra geros dienos pradžia, ne? Be to, noriu patyrinėti ir nacionalinę virtuvę.

Lankytinos vietos. Mažiau reikš daugiau, t.y. ruošiuosi apibėgti mažiau objektų per ilgesnį laiką ir skirti kiekvienam daugiau laiko. Todėl teks dar atidžiau daryti kelionės namų darbus ir subjektyviau atsirinkinėti, ką noriu pamatyti.

Pakavimas. Backpack'ą ilgesnėms kelionėms pakeis lagaminas ant ratukų. Kuprinė yra gerai kelių dienų išvykai, bet ilgesnės kelionės metu aš vis ko nors prisiperku (kaip vyno Prancūzijoje) ir vis sunkiau kuprinę užsimesti ant pečių darosi. Aišku, yra tas pliusas, ka dkol visi grūdasi prie dviviečio lifto, kur telpa du žmonės ir pusė lagamino, aš užlipu į reikiamą aukštą laiptais be vargo. Tačiau sunkios kuprinės transportavimas nuo taško iki taško yra nepatogus.

Drabužiai. Jeigu paskaitysite bet kurios kelionių agentūros rekomendacijas rūbams, pamatysite, kad vyrauja sportinis stilius: patvari avalynė (sportbačiai ar basutės), lengvai skalbiamo medvilnės rūbai (marškinėliai), kuprinė, kepurė...Reikia pripažinti, kad tokia apranga tikrai patogi keliaujant, bet nėra pakankamai elegantiška prisėsti pietums elegantiškame restoranėlyje. Pamaniau, kad reiktų pakeisti sportbačius medžiaginiais bateliais, džinsus- ilgu sijonu, marškinėlius- dailia bliuzele. Juk norisi nuotraukose gražiai atrodyti.

Svarbiausia-keliauti daugiau, bloginti-mažiau :-)

Kūtvėla

Kūtvėla kieminėja po Vilniaus universiteto ansamblį arba Dėl visko kalti Radvilos.

Žinote kaip būna, kai viskas pasisuka 180 laipsnių kampu? Tiesiog žemė iš po kojų išslysta. Taip ir man atsitiko šiandien. Išėjau parengti fotoreportažo apie Vilniaus universiteto ansamblį (toliau -VU). Manyje kirbeno doro lietuvio žmogaus pasipiktinimas, kad už miesto centre esančių VU rūmų lankymą reikia susimokėti 5 LT (dar 8 LT kainuos pasikėlimas į Šv. Jonų bažnyčios varpinę). Greičiausiai pitaką teks pakloti net jeigu tik norėsite kelią susitrumpinti ir kirsti į Pilies gatvę nuo Prezidentūros. Buvau pasirengusi landyti Vilniaus požemiais nei mokėti, bet kitaip (nebent pro vienus tuo metu buvusius atvirus vartus iš Pilies gatvės pusės) nepastebėtai sunku patekti.

Tai žinot ką, pasakysiu taip-mažai dar ima. Tik nesupraskit paraidžiui ir nebranginkit :-) VU ansamblis tikrai vertas lankymo, ką patvirtino ir grupės turistų su gidais, ir puikūs vaizdai.

VU kiemelių planas. Įėjimas į VU ansmablį yra prie Nr.3.

Bet nebūčiau susigundžiusi, jeigu ne vienas intriguojantis konfliktas.