Bernardinų sodas Vilniuje: akimirkos ir įspūdžiai iš atidarymo.

Šį gražų rugsėjo savaitgalį žmonių jūra tvino išimtinai viena kryptimi- į Bernardinų sodą. Vieni ėjo smalsumo vedami, prisimindami savo jaunystės laikus ir dramblių fontaną bei "gazirofkę už 3 kapeikas", kiti ėjo piktumo vedami pasižiūrėti "kaip viskas išvogta", dar kiti tiesiog ėjo savęs parodyti ir kitų pažiūrėti. Pirmiau už mane suskubo pasižymėti visi didieji internetiniai portalai. Jų archyvuose pasikuitus galima rasti straipsnių su negatyviom potekstėm, bet jau atidarymo reportažai -tai kaip kvapą gniaužianti saulutės nulaižyta apsnigta Jungfrauhoch viršūnė. Bernardinų sodą atidarė Vilniaus meras A. Zuokas (čia tas niekadėjas politikierius, kurio kadencijos metu Vilnius vis puošiamas iki nukritimo, kurgi tai matyta, kad politikas gera darytų?), o palaimino brolis iš Bernardinų bendruomenės-taip sakant, ir žemiškoji, ir dangiškoji valdžios sudalyvavo atidarymo ceremonijoje. Kad geriau susigaudyčiau savo mintyse ir įspūdžiuose, pasidariau šiam projektui SWOT analizę: Strenghts, Weaknesses, Opportunities, Threats.

Bernardinų sodas atidarymo dieną.

Sveikinu su Vytauto karūnacijos diena!

1430 m. rugpjūčio 15d. per Žolines planuota Vytauto karūnacija neįvyko, nes prie sienos pasiuntiniai buvo sulaikyti. Kai buvo numatyta kita data, 1430 m. rugsėjo 8 d., buvo planuota Vytauto Didžiojo karūnacija vėl neįvyko: nors imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis per pasiuntinius siuntė Vytautui karūną su dokumentais, tačiau lenkai juos vėl suėmė. Netrukus buvo numatyti dar viena karūnacijos data 1430 m. rugsėjo 29d. , bet pasiuntiniai su karališkomis regalijomis Vytauto vėl nepasiekė (ar imperatorius taip ir neprisiruošė pasiuntinius išsisųsti, ar vėl lenkai būdravo prie sienos ?). 1430 m. kapkričio 8d. suplanuota karūnacija neįvyko, nes spalio 27 d. Vytautas mirė. (Šaltinis : Voruta: Kur dingo karališkoji Vytauto karūna?) 

Skulptorius: Vincas Grybas.

Kaip visada susivėlusi Jūsų,

Kūtvėla 

Kėdainiai-Lietuvos geografinis centras-Dotnuva-Akademija-Pelėdnagiai-Labūnava

Kėdainių miesto istorija skaičiuojama nuo 1372 m., kai miesto vardas pirmą kartą paminėtas Hermano Wartbergo "Livonijos kronikoje". Ją rasite nemokamai paskaityti Google Books įvedę "Chronicon Livoniae von Hermann von Wartberge, Ernst Gottfried, Wilhelm Strehlke", bet nemokamai parsisiųsti į lietuvišką kompiuterį dar negalima, o vokiečių ir lotynų kalbų mokėjimas-neabejotinas privalumas. XV a. miesto raidai buvo svarbūs pro jį vedę prekybiniai keliai. XVI-XVII a. miestas klestėjo, čia buvo net šešios turgaus aikštės-tai vienintelis toks urbanistinis reiškinys Lietuvoje. Kėdainiai siejami su Radvilų gimine, palikusia čia didelį kultūrinį palikimą, bet XVII a. šiai giminei buvo pražūtingas. Vidaus netvarka ir Tvano laikotarpis privertė Jonušą Radvilą ieškoti unijos su Švedija, atsimetant nuo šimtametės unijos su Lenkija. Po karo Jonušas Radvila buvo paskelbtas išdaviku, išvyko į Tikocyną ir ten mirė. Keliolika metų delsta pargabenti jo palaikus į Kėdainius, bijota išniekinimo.

2006 m. (skulpt. Algirdas Bosas) paminklas Jonušui Radvilai prie Rotušės, kurio fundamente pavaizduotas iš rusų užimto Vilniaus išgelbėtas valstybės iždas ir didysis antspaudas, atgabenti į Kėdainius.

Pažintasis ir paslaptingasis Vilniaus Užupis: res publika respublikoje ir dar su muzika.

Tęsiant ciklą "Turistas gimtajame mieste", po Antakalnio reportažo štai susizgribau, kad apie Užupį dar nesu nieko parašiusi. Visą naktų prasivarčiau nuo šono ant šono, kamuojama sąžinės priekaištų ir mažo bjauraus uodo zyzimo. Ryte atsikėliau anksti, šiek tiek užkandau ir iškurnėjau kūlverstina naujam reportažui medžiagos rinkti.

 Užupis yra toks nedidelis rajonas, tiksliau, tokia nedidelė neprigulima respublika Vilniuje, kur restoranuose ant palangių auginami pomidorai, meno galerijoje gyvena katinas, o užsieniečiai turistai (iš Taivano ar net Australijos) ateina tuntais ir jiems uždeda Užupio respublikos vizas į tikrus pasus. Užupiui apžiūrėti pilnai pakanka poros valandų, bet norint pasimėgauti atmosfera čia iš tiesų reiktų praleisti visą dieną (praktikuotis užsimerkti einant pro naujos statybos siaubus, tai yra, norėjau pasakyti, namus galite pradėti jau dabar). Rekomenduoju pradėti turistavimo dieną atvažiavus 11 maršruto autobusu, išlipus stotelėje "Bernardinų kapinės", Žvirgždyno g. ir aplankius gražias Bernardinų kapines.

Angelas.

Augustavo kanalai-Suprašlis-Bialystokas.

Mano planuojamų kelionių sąraše Bialystokas (Balstogė) jau seniai įrašytas. Pasirinkau vienos dienos kelionę su kelionių agentūra iš Lietuvos norėdama apsidairyti, ar verta atvažiuoti ilgesniam laikui. Išvykimas buvo numatytas 6.15 nuo Spaudos rūmų. Maloniai nustebino faktas, kad šeštadienį 5.14 ryto jau buvo pirmas troleibusas. Bet žinote tą posakį, Karma is a bitch ? Autobusas pasitaikė tas pats grabas ant ratų, su kuriuo važiavome į Provansą, net su tomis pačiomis problemomis- kondicionieriaus nušokimas nuo proto, gale įkaitęs variklis, cypiantis katinas, o šį komplektą dar papildė pikti vairuotojai. Nesu dar buvusi kelionėje, kur vairuotojai būtų buvę patenkinti savo darbu. Gidė buvo lenkakalbė,- tokią, kokią reikia siųsti į Lenkiją, nes kitaip nesusikalbėsi,- bet valstybinės kalbos nemokėjimas buvo akivaizdus: žiaurus trumpųjų balsių ilginimas, žodžio kirčiavimas ne tame skiemenyje, žodyno skurdumas tiesiog badė ausis, o ekskursiją pradėjome nuo to, kad Lizdeikia išpranašavo Gediminui, jog garsas apie Vilnių "eis į visas keturias puses". *Facepalm*

Kūtvėla prie laivuko, Augustavo kanalai.