Kūtvėla perka džinsus.

"Na čia dabar,"- turbūt pasakysite. Kas čia, gal koks metų įvykis, perspjaunantis G8 samitą, kad jau reikia apie jį rašyti? Ot žinokite taip. Džinsų pirkimas moters gyvenime yra didelis įvykis, pagal svarbumą einantis tarp universiteto baigimo ir sėkmingo gimdymo (nebūtinai šita eilės tvarka).Visų pirma reikia pabrėžti, kad drabužių pirkti aš nemėgstu. Viena apsipirkinėjimų diena prilygsta dešimčiai metų galerose. Ir aplamai, moterys perka daiktus ne todėl, kad jai jų reikia, o todėl, kad jie joms patinka. Todėl, kol ant manęs senas rūbas dar kabo, apie naują nė girdėti nenoriu, kad ir kaip mama aimanuoja. Čia, matyt, gili vaikystės trauma atsiliepia nuo tų begalinių primierkų gavus siuntinį iš Amerikos (tais laikais!!!) ir močiutei turėjus pažįstama siuvėją. Ir aplamai, šiandien geriausios laiko ir žmogaus išbandytos klasikinės ir šiuolaikinės prekės puikiu kokybės ir kainos atžvilgiu yra kuistukuose. Bet džinsai va ėmė ir pasibaigė. Pasibaigė taip, kad plyšo strategiškai svarbioje vietoje. Žinant, kaip dabartinis jaunimas nešioja, kai skylių daugiau nei rūbo, gal ir nieko, bet nebuvau pasiruošusi per skyles šviesti apatinių baltinių kvarbatkomis. Juk kartais tenka su inteligentiška draugija pabendrauti, į muziejų nueiti, o ir kelionėse oi kaip džinsai praverčia. Trumpai tariant, nuo šito pirkinio nebuvo kaip išsisukt. Taigi, ištaikiau laisvą pusdienį ir-į "Akropolį". Mama kalbino į Gariūnus, bet lijo, tai į "Akropolį".

Už pusvalandžio jaučiu-tuoj apsibliausiu. Reikia valerijono. 

Džinsų parduotvėje nebuvau tiek laiko, kad nebeprisimenu, kada buvau. Dizaineriai, šitie moterų patalogiškai nekenčiantys mados naikintojai, ir čia dar švelniai sakau, visai išėjo iš proto. Visi džinsai dabar siuvami pieštuko figūros tipo trylikametėms, užvežami tonomis į parduotuves tam, kad normalią sėdynę kaip Kūtvėla turinti moteris (kur vyrai sako, kad reikia gi, kad įgnybt būtų galima, dar sako, kad šunes ant kaulų nepuola, ir panašiai, persiprašau, jeigu kas įsižeidėt, tautosaka taip mokina) juos su oda matavimosi kabinose plūsdamasi nusiplėštų. Kas čia dabar per idiotiškos mados atėjo, Jūs man pasakykit: aptemptos kojos ir toks žemas juosmuo, virš kurio triusikėliai matosi troleibuse sėdint? Tuoj inkstai ims kyšot. Medžiagos visos plonytės baisiausiai. Pardavėja sakė, kad vasaros kolekcija. Matyt, emigrantė kokia, nežino, kokia yra lietuviška vasara. Arba mados užpirkėjas koks aklas pas juos dirba. Ir net ne džinsai ten, o džinsinės kelnės, kurios dar sušlapusios ir dažo. Thanks, but no. 

Trumpai tariant, rasti klasikinio kirpimo džinsus-misija beveik neįmanoma. Aplaksčiau visas "Akropolio" parduotuves, kur tik pamačiau mėlynuojant kažką panašaus į džinsus, bet visur tendencija ta pati-nieko verti lakmotai. Čia reikia paskayti, kad į blizgiomis vitrinomis papuoštas tuščias parduotuvės nėjau, nes 225 LTL už džinsų porą pakloti visai neturėjau noro, matant klaikias jų siuvimo tendencijas. Dar nuotaiką sugadino taip vadinamieji išpardavimai. Pakabina penkis skudurus, už klaikius klaikesnius, duoda 50 proc. nuolaidą, ir išpardavimas. Glėbiais prekes nešančių džiūgaujančių pirkėjų minios nebangavo tuščiose milžiniškose erdvėse. Galiausiai supratau, kad šiandien nieko nebus, teks kažką galvoti, gal džinsų išparduotuvėn kokion Šiaurės miestelin pabraukti. Prisimenu, šimtmečiais atgal, tenais buvau pašalinių jėgų prikalbėta pirkti nebrangius kokybiškus džinsus už 40 LTL, tik vyriškus. Į žygius eiti tiko. O pagal dabartinę madą tai vyriški džinsai nuo moteriškų beveik nekuom ir nesiskiria-irgi siaurėjantys į apačią ir išryškinantys užpakaliuką. Taip, čia kalbu jums, alaus mėgėjai. Tada prisiminiau, kad kažkada "Oze" tokiame "Takko fashion" esu nebrangiai apsipirkusi. Na, sakau, reikia pabandyti. Blogiausiu atveju eisiu į "Lindex", kur šį tą pageidautino mačiau už 150 LTL. Šitoje vietoje roviausi gaurus, kad neapsipirkau Londone. 

"Takko fashion" pardavėja padavė kelias poras džinsų, kurie buvo daugmaž į temą, ir pasiplovė. Durniausia yra tai, kad jeigu kas nors netinka, o netinka beveik visada, tada reikia apsirengti ir vėl eiti į salę knaistytis tose lentynose. Viena pora džinsų kaip ir tiko beveik idealiai, bet per juosmenį buvo šiek tiek per platu, tai net nebuvo kas pasiūlo drabužių įėmimo paslaugas-čia dar neatrasta niša musų drabužių parduotuvėse, kurioms svarbu tik parduoti ir nusiplauti rankas. Jau tada man trūko kantrybė, susišniojau spetynias poras džinsų matuotis. Nobody bat an eye. 

Blessed be the patient for they have jeans that (nearly) fit. 

Radau porą džinsų, kurie, nors ir nepuošia mano figūros, bet bent jau ir negadina. Išpardavimo kaina su 50 proc. nuolaida- 39.99 LTL. 

Laiminga Kūtvėla mintija, kad dabar metus kokius spetynis jinai naujų džinsų pirkti neis. 

"Takko fashion" ieškokite prekybos centre "Ozas". Paskui nepamirkšite labai skanių suši iš "Labuki", imkite aštuntą numerį iš meniu.

PAPILDYTA:  kadangi ši graudi rauda tyruose sulaukė gausios moralinės paramos, va dar Jums filmukas apie moterų kančias džinsuose. Pusė filmuko-mano patirtis matavimosi kabinoje. Rasta pas Galo Frito Youtube.



Su meile,

Kūtvėla Džinsuotauodegaitė

Kas liko už kadro Londone.

Skrydis į Londoną buvo nusižiūrėtas pas Urkis Travel. Tiesioginis skrydis Vilnius-Londonas su rankiniu bagažu į abi puses kainavo nepilnai 250 LTL. Skridau Wizzair kompanijos lėktuvu. Jie vykdo skrydžius į Lutono oro uostą. Iki Londono ir atgal į Lutono oro uosta važiavau easyBus kompanijos autobusu. Iš anksto pasirūpinau bilietais į abi puses, todėl jie kainavo tik 5 svarus sterlingus (kreditinės kortelės aptarnavimo mokestis įskaičiuotas). Turiu įspėti, kad easyBus kompanija turi labai daug neigiamų atsiliepimų, nors mano kelionė su jais praėjo be jokių nuotykių, netgi pavyko pasinaudoti sąlyga ir įsėsti į ankstesnį autobusą. Tikrai patariu būti oro uoste bent dvi valandos iki skrydžio, nes saugumo patikroje būna labai daug žmonių.

Apgyvendinimas Londone yra labai brangus, jeigu neturite draugų, pas kuriuos galite apsistoti, arba nesinaudojate tokiais portalais kaip Couchsurfing. Kadangi mano kelionė buvo ilga, nenorėjau užsikrauti sau vargo kaitalioti nemokamos nakvynės vietas (juk nepadoru taip ilgai išnaudoti kieno nors svetingumą). Apsistojau labai geografiškai geroje vietoje esančiame Barmy Badger Hostel. Už nakvynę keturviečiame kambaryje su pusryčiais sumokėjau 930 LTL.

Viešasis transportas yra tikrai efektyvus, ypač metro. Aš pirkau savaitės bilietą už beveik 40 svarų sterlingų, taip vadinamą "Travelcard", 1-3 zonoms. Ją pakrovė į Oyster kortelę už 5 svarus sterlingus, kuriuos galima atgauti grąžinant kortelę. Jos visiškai pakanka aplankyti visas turistines vietas Londone, netgi Grinvičas yra 3 zonoje. Pasibaigus šiam bilietui, dar turėjau pusantros dienos Londone, tai tiesiog papildžiau Oyster kortelę vieną dieną dienos bilietu (buvo savaitgalis, galiojo off-peak tarifas), o kitą dieną- grynais pinigais ir naudojausi pagal poreikį.

Traukinių pasas man labai pravertė, nors buvau nusiteikusi skeptiškai jo atžvilgiu. Suskaičiavusi visas keliones su juo pamačiau, kad man susitaupė 530 LTL. Traukiniais keliauti Anglijoje yra labai brangus malonumas, bet dažnumas ir greitis verti tos kainos. Aš buvau išsirinkusi Britrail London Plus Pass, keturioms dienoms per aštuonių dienų laikotarpį, antra klasė. Siuntimas į Lietuvą atsiėjo nemažai, tikras plėšikavimas. Prieš pirmą kelionę traukinių pasą reikia aktyvuoti-tiesiog paduoti bet kurioje traukinių bilietų kasoe, kad uždėtų antspaudą. Įrašius datą, tą dieną galima naudotis traukiniais kiek tik norit toje zonoje, kurią dengia išsirinktas pasas. Antra klase keliauti yra tikrai patogu, todėl neverta mokėti brangiau už pirmąją klasę. Kiek pastebėjau, yra kontingentas žmonių, kurie sulenda į geresnę klasę su antros klasės bilietu ir ne visada kontrolieriai juos iš ten išguja. Bet didelis privaluma syra tas, kad nebūtinos vietų rezervacijos traukinyje- kitur Europoje nusiperki brangų traukinių pasą ir normalesniuose traukiniuose privaloma rezervacija siekia 3-10 EUR.

Lankytinos vietos- kiekvienam pagal skonį. Jeigu keliausite po Angliją be traukinių paso ir būsite ne vienas, atkreipkite dėmesį į gerus 2-4-1 pasiūlymus tiems, kas keliauja traukiniais su paprastais bilietais. Londone šiais pasiūlymais galima pasinaudoti čia: 2-for-1 London, o Kento grafystėje čia: Visit Kent Offers. Tai reiškia, kad pateikę kuponą ir parodę traukinių bilietus, dviese būdami mokėsite perpus mažiau už apsilankymą šiame pasiūlyme dalyvaujančiose vietose. Taip pat verta pasidomėti Plus Bus pasiūlymais, kurie keleiviams su įprastais traukinių bilietais siūlo pigius vietinio susisiekimo autobusų bilietus dienai. Bilietus autobusui galima gauti internetu arba traukinių stotyje.

Maistas vėlgi kiekvienam pagal dietą. Taupantiems rekomenduoju nenumoti ranka į Meal Deal pasiūlymus supermarketuose. Už fiksuotą mokestį gaunate užkandį (sumuštinį arba salotas), gėrimą (sultis, limonadą, vandenį) ir desertą (pyragaitį ar čipsus). Aš dažnai valgiau skaniuosius Cornish pasty pyragėlius su įdaru.

Primark parduotuvių tinkle galima nebrangiai apsipirkti. Moterys ten tokiais glėbiais tempia gėrybes, kad jų pačių nesimato. Aš nusipirkau striukutę, nes atšalau uodegą angliškame klimate, ir labai dailų šalikėlį su saulėgrąžomis.

Pinigais geriausia apsirūpinti dar namuose, nes keitimo kursas Londone yra prastas, oro uoste tai išvis siaubingas, kuom toliau nuo Londono, tuom kursas geresnis.

Kelionė su rankiniu bagažu- kur aš buvau anksčiau? Nerealus dalykas. Į paprastą kuprinę galima pritutinti tiek visokio gėrio, o ji vis tiek bus leidžiamose mažo rankinio bagažo ribose. Be to, keliaujant tik su rankiniu bagažu nebūtina laukti skrydžio registracijos-atsispausdinus įlaipinimo kortelę namuose, galima eiti tiesiai prie įlaipinimo vartų.

Bendra išlaidų suvestinė savaitei Londone:

Skrydis tik su rankiniu bagažu: 250 LTL
Apgyvendinimas: 930 LTL
Visokios transporto išlaidos: 200 LTL
Traukinių pasas: 500 LTL
Rūbai: 135 LTL
Popiečio arbata: 145 LTL
Krabas Braitone: 115 LTL
Žiurkėno žaislas: 30 LTL
Maistas: 200 LTL
Lankytinos vietos ir suvenyrai: 860 LTL

Viso: 3365 LTL

Atsižvelgiant į tai, kad gyvenau patogiai, valgiau sočiai, naudojausi transportu, lankiausi pilyse, pirkau knygas ir lauktuves žiurkėnui ir tai, kad Londonas yra vienas iš brangiausių pasaulio miestų (paskutiniais duomenimis, penkioliktas), tokios savaitės išlaidos nestebina. Atmetus nebūtinas išlaidas kaip rūbai, arbatos gėrimas viešbutyje ir krabas, būtų buvę galima sutaupyti 395 LTL.

Su meile,

Kūtvėla Antbankrotoribosaitė

Londono Pinternetai: kas netilpo į pasakojimus.

Kūtvėlai bemaklinėjant po Londoną, jos akis vis užkliūdavo už ko nors įdomaus. Suplanuota kelionė nuo taško A į takšką B vykdavo zigzagais, nes Kūtvėla vis ką nors pamatydavo įdomaus ir nušokuodavo pasižiūrėti iš arčiau. Šitame reportaže ir bus sudėti viso tokie bendros kategorijos neturintys įspūdžiai.

Per ardua ad astra -per kovą į žvaigždes. Naujai atidengtas paminklas pilotams, žuvusiems Antrojo pasaulinio karo metu.







Winston Churchill :"...the Battle of France is over. I expect that the Battle of Britain is about to begin".

Kūtvėla Grinviče: vieta, kur galima apsižergti meridianą ir auga žmogaus dydžio rožės.

Kad Britanija yra jūrinė valstybė cypauja kiekviena plytelė Grinvičo šaligatvyje. O Londonas nebūtų Londonas, jeigu savaitgaliais nebūtų vykdomi kokie nors darbai, trindantys metro eismą. Dalis darbų vykdomi po savižudžių sprogdintojų atakos 2005 metais, bet taipogi yra atnaujinamos pasenusios metro stotys bei tiesiamos naujos linijos, todėl dėl visų tokių perturbacijų iki Grinvičo nusigavau vėliau, nei planavau.

Klaipėda turi "Meridianą", o Grinvičas turi "Cutty Sark". 

Kūtvėla prie "Cutty Sark". 

"Cutty Sark" yra vienintelis pasaulyje išlikęs arbatos kliperis (greitasis burlaivis). 1845 m. laivų statykla Niujorke į vandenį nuleido pirmąjį tristiebį burlaivį "Rainbow", o jau 1869 m. Klaido laivų statykloje Škotijoje buvo baigtas statyti "Cutty Sark". Kinų arbatos importas buvo priežastis garsiosioms kliperių lenktynėms. Prasidėjus derliaus nuėmimo metui, Kinijos pakrantėse išsirikiuodavo kliperiai, kurie turėjo nugabenti arbatą į Europą ar Ameriką. Laivas, pirmasis atgabenęs arbatos krovinį, gaudavo solidžią premiją. Pirmosios lenktynės datuojamos 1852 m., kai du anglų burlaiviai pasikrovė Kantone ir išplaukė į Liverpulį.

Nuviliantis Tonbridžas ir bičių korio lankymas Ročesteryje.

Kadangi savo eiklaus šokinėjimo po traukinius dėka buvau sutaupiusi dieną traukinių pasui, paskutinę dieną skyriau labai reklamuojamam Tonbridžui ir Ročesteriui, kurio pilį pamačiau pro traukinio langą grįždama iš Doverio-ir iškart man jos prireikė. Tonbridžo pilis užėmė visą nuotraukos plotą reklaminėje brošiūroje, ir tik ją pamačiusi supratau, kodėl. "Reputedly England's finest example of a Motte and Bailey Castle with a splendid 13th Century Gatehouse",- sakė reklama. Jau tokia ir anokia, kad nepamačius negalima išvažiuoti iš Anglijos. Ir taip toliau, ir panašiai. 

Tondbridžo pilis.