2015 m. lapkričio 8 d., sekmadienis

Madridas: negražus miestas su gera kava. Pirmoji diena.

Kai perki skrydį spaliui gruodžio mėnesį, tai nelabai žinai ko tikėtis. Juk, neduok pone Dieve, gali ir nedagyventi iki kelionės. Bet vienas dalykas buvo tikras- viešbučių kainos augo sulig kiekviena savaite, o likus dviems mėnesiams iki kelionės mano užsakytasis hostal buvo išvis išimtas iš visų rezervacinių sistemų- laisvų kambarių nėra. O pas mane nėra printerio, todėl skrydžio registraciją dariausi kelionės išvakarėse pas mamą :-) Matyt, buvo likusios tik kelios neregistruotos vietos, nes man netikėtai ėmė ir davė Priority Boarding, už kurį paprastai reikia papildomai mokėti. Mat, sistema automatiškai man paskyrė vietą prie avarinio išėjimo, o tokios vietos visada duoda Priority Boarding (arba Ryanair tiesiog neoficialiai pasveikino mane artėjančio gimtadienio proga). Mažiau pasisekė, kai registravausi atgaliniam skrydžiui-ten buvau viena pirmųjų, besiregistruojančių skrydžiui už savaitės, todėl gavau paskutinę eilę lėktuve. Man tai kas, juk stovėti nereikia. Lygtais su tuo Priority įlipęs anksčiau atskrisi.

P1470291
Kažkur virš Ispanijos.
Po 3 val. 45 min. leidomės Madrido Barajas oro uoste. Mūsų lėktuvas švartavosi pirmajame terminale, todėl kurį laiką jam teko riedėti iki jo pro kitus terminalus su įvairiais kitų šalių lėktuvais- Madrido oro uostas yra įspūdingai didelis. Dabar manęs laukė užduotis-klystkeliais pabėgioti po terminalus ir susirastį tą, kuriame galima nusipirkti viešojo transporto bilietą savaitei (zona A, €35.40). Dabar jau drąsiai galėjau sėsti į metro ir ieškoti savo nakvynės vietos. Tiesa, teko gerokai paklaidžioti, nes išlipau ne ten, kur reikėjo, bet turėjau detalų žemėlapį ir tik kuprinę ant pečių, tai šiaip ne taip atsikasiau iki Bernardo gatvės. Žinote, tas jausmas, kai matai  žemėlapyje, kad esi jau čia pat, bet niekaip neįsuki į reikiamą gatvę.

Gyventi hostelyje bendrame miegamajame su dar penkiomis moteriškėmis nebenorėjau, o ir sutaupyti būtų pavykę tik apie €60, todėl užsisakiau tarpinį variantą tarp hostelio ir viešbučio- taip vadinamą hostal. Tai yra nedideli viešbutukai su (dažnai, bet ne visada) bendru sanitariniu mazgu ir be maitinimo, dažnai priklausantys šeimos verslui. Hostaliai klasifikuojami nuo vienos iki trijų žvaigždučių (manasis buvo 1*). Patogumai buvo koridoriaus gale, bet gavau higienos priemones ir rankšluosčius nemokamai, o metro buvo už penkių žingsnių. Pats kambarys buvo be lango, tik su anga ventiliacijai, o išskleidus lietsargį galėdavau tik sėdėti ant lovos, kol jis džiūvo, nes išeiti iš kambario nebuvo kaip. Tačiau kai moki  €140 savaitei už nakvynę vienviečiame karceriuke, tai labai išsipindrinėti nėra ko. Pagūglinkite Madrido apgyvendinimo kainas ir pamatysite patys. Rekomenduoju: Hostal Abel Victoriano, Madrid. Įsikūriau, nusivilkau apatines baisiakelnes (Vilniuje buvo vos +6'C, o čia buvo visi +20'C), ir išėjau Madrido žiūrėti, nes dar buvo pakankamai šviesu.

P1470293
Meška ir braškių medis.
Puerta del Sol (Saulės vartai) yra triukšmingas ir judrus Madrido centras. Čia būna labai daug žmonių, yra įvairių parduotuvių ir maitinimo įstaigų. Šioje vietoje kažkada buvo rytiniai Madrido vartai, paskui čia buvo daug bažnyčių, kol XIX a. atsirado aikštė ir daug kavinių. Raito ant žirgo Karolio III skulptūra yra aikštės centre. Vakarais gatvės artistai rengia įvairius pasirodymus, groja tautiniais rūbais pasipuošę kolektyvai, padirbtas rankines pardavinėja mūsų tamsesnieji broliai- tikras Babelis, yra į ką pavėpsoti, tik reikia saugotis kišenvagių.

P1470296
Plaza Mayor.

P1470297
Raitas ant žirgo Pilypas III.

P1470299
Casa de la Panaderia.
Netoli Sol aikštės yra Plaza Mayor aikštė. Čia vyko bulių kovos, egzekucijos, spektakliai, inkvizicijos teismai,- visi šie renginiai sutraukdavo minias smalsuolių, juos dažnai stebėdavo ir karališkoji šeima. Vienas žymiausių įvykių šioje aikštėje buvo 1621 m. Madrido dangiškojo globėjo Šv. Isidro beatifikacija. Tais pat metais čia įvyko karaliaus sekretoriaus Rodrigo Calderon egzekucija. Nors ir nekenčiamas Madrido gyventojų, savo mirties akimirką jis laikėsi taip oriai, kad atsirado posakis "išdidus kaip Rodrigas ant ešafoto"- nežinau, ar aš asmeniškai norėčiau tokios pomirtinės garbės, man labiau patiktų "turtinga nafta ir deimantais kaip Kūtvėla". 1760 m. čia buvo sutiktas iš Italijos atvykęs Karolis III. Aikštės statybos buvo pradėtos 1617 m. ir pabaigtos per du metus, nušluodamos čia buvusį lūšnyną.  Labai didelė dalis aikštės šiuo metu yra renovuojama, todėl pastatai uždengti ir pilna pastolių.

P1470307
Mercado de San Miguel.
Šis nedidelis turgus yra geležies konstrukcijų arhitektūros pavyzdys, pastatytas 1914-1915 m. Turgus buvo pastatytas vietoje čia buvusios San Miguel de los Octoes bažnyčios, kuri buvo sugriauta 1810 m. valdant Žozefui Bonapartui. Aš buvau numačiusi čia apsilankyti rytoj, bet kadangi turgus dar dirbo, tai užsukau pasmalsauti. Ką galiu pasakyti- numiriau ir atsidūriau gurmanų rojuje. Kokia Italija, Prancūzija, Graikija? Ispanija yra gurmanų sostinė, o šitas turgus-tiesiog būtina aplankyti atrakcija. Čia galima paragauti visokių užkandžių, vadinamų tapas, o geriausia, kad galima visko pirkti po vieną vienetą ir fotografuoti :-) Norėjosi mesti visus suplanuotus pamatyti muziejus per petį ir stačia galva pasinerti į tapas pasaulį.

P1470309
Baltas vynas, sumuštinis su tunu ir sumuštinis su sūriu.

P1470313
Vermutas ir įdarytos alyvuogės. 

P1470314
Krevetė bulvių drožlėse ir daržovės tešloje. 

P1470317
Skrebutis su aštuonkoju, skrebutis su sardine, ir delikatesų vėrinys.

P1470322
Garsieji ispaniški kumpiai. 

P1470323
Grybų skyrelis.

P1470324
Ar ne žvynabudė?

P1470326
Vakarinis Madridas laukia savo svečių.

P1470329
Hostaliai būna tokiuose pastatuose. 
Tokia ir buvo ta pirmoji diena Madride, tiksliau, toks geras pusdienis. Puikiausiai nusiteikusi grįžau į savo hostalį, pastovėjau po karštu dušu ir nėriau po patalais. Reikia gerai pailsėti, nes laukia įtemptos dienos.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Tapastapaitė.

2015 m. spalio 25 d., sekmadienis

Šv. Mato evangelija praktiškai: Kūtvėla lankosi LR muitinės laboratorijoje.

"Eik paskui mane," -tarė Jėzus Matui, kuris buvo mokesčių rinkėjas ir dėl to nešė tam tikrą socialinę stigmą. Kai Jėzui prikišo, kad šis bendrauja su mokesčių rinkėjais ir prostitutėmis, jis atsakė: "Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams. Aš atėjau ne teisiųjų, o nusidėjėlių šaukti". Ir taip Matas tapo Jėzaus mokintiniu, apaštalu, evangelistu ir muitininkų dangiškuoju globėju. O 2014 m. LR muitinėje buvo patikrinta 21,370 prekių ir papildomai priskaičiuota 55,621 tuometinių litų mokesčių*.

Calling Matthäus 1641.jpg
"Calling Matthäus 1641" by Jacob van Oost I - Photograph from the original painting. Licensed under Public Domain via Wikimedia Commons.

2015 m. spalio 5 d. vakare viename kaime Alytaus rajone muitinės kriminalistai aptiko gamybos cechą su 620 litrų taip vadinamo "namų gamybos brendžio"- su kokakola maišyto spirito. Įtariama, kad šiems svaigalams gaminti buvo panaudotas nelegaliai įvežtas mašinų langų ploviklis. Nors šio "brendžio" pavartoję žmonės gal ir nebūtų numirę, bet žala sveikatai  būtų neabejotinai sukelta, nes šių svaigalų sudėtyje yra įtariamas didelis kiekis labai nuodingo metilo alkoholio. Šiuo metu konfiskuotas "brendis" yra tiriamas specialistų.

2015 m. spalio 13 d., antradienis

Apžvalgos bokštų spindesys ir skurdas.

Lietuvoje kaip grybai po lietaus dygsta mažiau valgomi jų giminaičiai- apžvalgos bokštai, o Lietuvos žmonės meta visus darbus per tvorą, susipakuoja į automobilius vaikus ir uošvius, ir rieda savo Tėvynės atrasti. Tai ir aš, lietuviška Kūtvėla, nepanorau nuo tokio trendo atsilikti, pristūmiau žiurkėno Cepelino narvelį arčiau radiatoriaus ryte*, ir išvažiavau garsiausio Lietuvos apžvalgos bokšto žiūrėti. Kusinau tautą šiam žygdarbiui ilgai, o pelniau tik vieną ekipažą, bet tegul būna svarbiau kokybė, o ne kiekybė. Išvažiavome truputį po 10.00 val. nuo Panoramos prekybos centro ir kažkur už 1,5 val. pasiekėme Anykščių šilelyje esantį Medžių lajų taką. Žmonių ten belenkiek, melejonai, ar nebus čia koks mokytojų sąmokslas Puntukui populiarinti?

P1470055
Kūtvėla prie Puntuko. O gal- Puntukas prie Kūtvėlos? 1943 m. Dariaus ir Girėno bareljefą iškalė B. Pundzius. 
Sakoma, kad velnias šiuo akmeniu sumanęs ką negero Anykščių bažnyčiai padaryti, bet pragydo gaidžiai, todėl nelabajam teko numesti akmenį ir pulti slėptis, o vėliau  prie šio nedoro darbo jis taip ir nebegrįžo. Archeologai mano, kad Puntukas pas mus atkeliavo be Tamsos Kunigaiščio pagalbos iš Skandinavijos per ledynmetį prieš 20-14 tūkst. metų. Puntuko spėjamas svoris yra net 265 tonos!

2015 m. spalio 8 d., ketvirtadienis

Kaip Kūtvėla nenorėjo keliauti į Kopenhagą. Antroji nenorėjimo diena.

Kitą rytą kėliausi anksti, nes reikėjo dar nemažai visko apžiūrėti. Senos statyos butai Kopenhagoje tokie nedideli, kad viskas kaimynuose girdisi, o dušas yra suprojektuotas kartu su tualetu, vanduo prausiantis nuteka per skylutes gindyse. Spartietiškai taip žmonės gyvena. Pusryčiams nutariau išbandyti išgirtą Anderseno kepyklėlę netoli centrinės stoties.

P1460846
Centrinė Kopenhagos stotis.

P1460848
Pusryčiai. 
Kepyklėle tikrai nenusivyliau, galiu rekomenduoti. Dabar skaitau vieną knygą, istorijos populiarinimo, kur rašomas neįtikėtinas dalykas. Ten rašo, kad garsieji kruasanai, t.y. prancūziški rgauoliai, yra mėnulio formos, kuri yra islamo simbolis ir į Europą pateko per turkų užkariavimus. Tiksliau, per vieną nesėkmingą bandymą užimti Vieną 1683 m. Taip kad ne tik pas mus cepelinai, pasirodo, ne mūsų paveldas. O kruasanus į Paryžių atvežė, sakoma, čia atitekėjusi Marija Antuanetė.


2015 m. spalio 6 d., antradienis

Kaip Kūtvėla nenorėjo keliauti į Kopenhagą. Pirmoji nenorėjimo diena.

Kuom toliau, tuom labiau įsitikinu, kad žiurkėnas yra tobulas augintinis keliaujantiems žmonėms. Jis, žinoma, neatneš šlepečių kaip šuo ir nemurks ant lovos kaip katinas, bet užtat su visu narveliu ir penkių puslapių priežiūros instrukcija yra lengvai transportuojamas tėvams (žiurkėnui gaunasi uošviams) ant all included. Instrukcijos reikia, nes būna tėvai skambina ir klausia: "O tam tavo žiurkei galima duoti koldūno?" Na, kaip Jums atrodo, ar galima žiurkėnui Cepelinui duoti koldūno? Kažkoks kanibalizmas, garbės žodis. Ir dar močiutė jį stačiai šešku Čeburieku vadina. O į Kopenhagą manęs netraukė dėl labai objektyvių priežasčių: nemoku važiuoti dviračiu, sumuštiniai nėra maistas, ir neaiški situacija su tais pabėgėliais. Bet kai bilietas į abipuses kainuoja tik €10, tai nelabai yra apie ką galvoti, tuo labiau, kad skrydis trunka tik 1 val.20 min., tai kaip iki Kauno iš Vilniaus autobusu atvažiuoti (su sąlyga, kad Kaune bus ką veikti, gal bienalė kokia nors). Čia net žiauriai permokėta, nes neseniai pažįstami po €2 (du eurus) ten pat suskraidė. Skrydžiui pasirinkau pigiausią variantą, todėl gavosi ankstyvas skrydis iš Kauno sekmadienį ir rytinis skrydis namo iš Kopenhagos antradienį. Taigi, Danijos sostinei turėjau dvi pilnas dienas.

Gyventi pasirinkau per AirBnb sistemą (jeigu domina, susisiekite, duosiu nuorodą registracijai, su kuria dar gausite ir nedidelę nuolaidą pirmai nakvynei), nes viešbučiai Kopenhagoje tikrai brangūs, o hostelyje gyventi nesinorėjo, kadangi dauguma pasiūlymų yra mišriems miegamiesiems, o moterų kambarys kainavo tiek pat, kiek AirBnb, tik hostelyje būtų reikėję kambarį dalintis su dar keliomis keliautojomis. Be to, per rekomendacijas AirBnb buvau uždirbusi keliasdešimt eurų komisinių, kurie buvo panaudoti šiai kelionei, todėl man dvi naktys tvarkingame kambaryje su galimybe gamintis valgį ir galimybe švarintis duše be eilės kainavo tik €50 (Kopenhagos kainomis, čia visiška piguva gavosi). Transportui ir lankytinoms vietoms įsigijau Copenhagen Card, kuri dviems dienoms kainavo apie 60 EUR. Kadangi ją pirkau 7.05 val. ryto (danai gyvena viena valanda prieš mus), tai ant kortelės perkant pažymėjo 8.00 val, nes jie visada rašo pilną valandą. Tokiu būdu nemokamai gavau papildomą valandą miestui pažinti, kas labai maloniai nuteikė dienos pradžioje. Ir šiaip visi žmonės ten tokie malonūs, mandagūs, aptarnaujantis personalas kantrus, su šypsena dirba,- very much wow.

P1460549
Informaciniai tablo Kopenhagos autobusuose. O pas mus kada?
Man labai patiko važinėtis Kopenhagos autousais. Įlipa visi per priekines duris ir rodo vairuotojui bilietą. Norintys išlipti spaudžia STOP mygtuką ir išlipa per vidurines ir galines duris. Retai kada teko stovėti, nes autobusai pakankamai dideli ir dažnai kursuoja. Turistams labai patogu sekti stoteles elektroniniame tablo. Vairuotojai vilki uniformas ir dėkoja už parodytus bilietus. Dar yra metro ir miesto traukiniai, kurie vos ne kas minutę važiuoja. Man buvo svarbu, kad Kopenhagos oro uostas yra pasiekiamas metro ir miesto traukiniais, kurie važinėja kiaurą parą, todėl nereikia jokio pervežimo užsisakinėti.