Miegok ramiai, kunigaikščio Gedimino mieste- tave saugo Kūtvėla!

Benaršydama po internetus radau kolegos blogerio Adomo Rutkausko įspūdžius apie išplėstosios realybės (augmented reality) žaidimą Ingress jo paties straipsnyje „Ingress“: dėl žaidimo — ir į kitą šalį. Perskaičiau ir jo įspūdžius iš Milano. Kadangi sukaliau savo senąjį telefoną beyond repairs, tai pasiėmiau naują išmoningą Samsung Galaxy modelį, į kurį ir atsisiunčiau Ingress žaidimo programėlę. Telefoną dar ne iki galo prisijaukinau, nes jis toks protingas, kad daro ką nori.

Winter scene of the Globe of Science and Innovation. Image credited to CERN and Patrice Loiez (http://home.cern/). Image from CERN Media Bank.

 

Jūs turbūt žinote, kad CERN dirbantys mokslininkai ieško dieviškosios dalelės. Ieškojo ieškojo ir surado, tik ne dieviškąją dalelę, o nežinomos kilmės energiją, kuri skverbiasi į Žemę per įvairius portalus. Primena amerikietišką mokslinės fantastikos serialą? Žinoma, primena. Čia žmonija irgi pasidalino į dvi dalis: Englightened (apsišvietę pažangieji) ir Resistance (besipriešinantys pogrindininkai). Žaidimo pradžioje reikia pasirinkti komandą. Pagal savo charakterį buvau linkusi papildyti Resistance judėjimo gretas, bet mane greitai užverbavo pažįstami iš Englightened ir taip neplanuotai papildžiau varlinyko genofondą.

Per porą dienų pasiekiau bauginamų rezultatų, kaip ir dera naujokei su entuziazmu. Manau, dar truputį pasitreniravus (žaidime tai vadinama levelintis, maždaug kaip Mama, mes su Adomu einame pasilevelinti, vėlai grįšiu), mane būtų galima kaip dvigubą agentę infiltruoti į Resistance frakciją- žala priešininko komandai yra garantuota. Englightened spalva yra žalia, o Resistance- mėlyna, todėl šiuos meiliai vadiname smurfais (o anie mus -frogs ). Dabar viską, kuom naudotis nemoku, sudėjau į skrynutes-kapsules ir kaupiu. Sakau, blogiausiu atveju priešą mušti aš ir su skrynute galiu, o jeigu ji pilna, tai gal net ir žymė liks.

Iš pirmo žvilgsnio, žaidimo esmė yra paprasta: yra portalai, kuriuos reikia užimti (hack). Savos frakcijos portalas duoda gėrio ir jame derlių nuimti galima kelis kartus per valandą. Priešininkų portalas irgi duoda gėrio, bet kartais atsišaudo (kai kurie taip kala atgal, kad baisu! Mat daug kas priklauso nuo to, kokios apsaugos (mod) sudėtos.). Kitas svarbus dalykas yra jungčių tarp savos frakcijos portalų kūrimas ir kontroliuojamos teritorijos padengimas savo frakcijos spalvos lauku, o tai būna jeigu pavyksta sujungti tris savo aplankytus portalus į trikampį, o tam reikia turėti jų raktus, kurie iškrenta imant tuos pačius portalus. Papildomai karmos taškų galima gauti kraunant portalus saugančias baterijas (resonators). Jeigu baterijos nusėda, portalas tampa pilkas, ir jį vėl galima užimti. Portalas trumpai pilkuoja ir jeigu priešininkų komanda jį užkariauja. Bet giliau pakapsčius, tai yra tikras komandinis žaidimas. Vienam žaidėjui ginti portalus, juos jungti viso miesto ribose, užiminėti priešo portalus yra tiesiog fiziškai neįmanoma, kartais trūksta amunicijos ar patirties. Taigi, tenka bendradarbiauti. Bet labiausiai patinka gauti gėrio iš žaliojo namų portalo, kai galiu su pižama tiesiai iš lovos hackinti, ir iš mėlyno darbinio portalo, kuriame derlių nuimu su rytine kava (tik jis, piktas daiktas, atsišaudo).

Ingress žaidimo esmė- žaidimo metu privalai judėti mieste. Portalai dažnai būna vietose, kurios traukia žmones (muziejai, viešbučiai, skulptūros...) arba atvirkščiai- ten, kur sunku patekti ar reikia ilgai eiti. Atskiras iššūkis yra nenumatytomis kliūtimis aptverti portalai, patenkantys į statybų ar remonto darbų zonas. Judant taipogi renkami jėgos balai (xm), kurie yra gyvybinė energija. O kadangi apdovanojimas skatina, tai norintys gauti medalių gali eiti į misijas- štai aš šiandien įvykdžiau savo pirmą misiją ir gavau savo pirmą medalį! Tiesa, kurį laiką mano misijos bus kuklios, nes kai kur reikia atlikti veiksmus, iki kurių dar nepriaugau.

Bonifratrų bažnyčia Vilniuje- vienas iš Prezidentūros misijos taškų.

Ši bažnyčia pastatyta dar XIV a. nukankintų pranciškonų vienuolių vietoje (sakoma, kad pirmieji Trys Kryžiai buvo pastatyti pagerbti jų atminimą) ir garsėja Švč. Mergelės Marijos Snieginės paveikslu. Kadangi mano kova už dorą gyvenimo būdą plačiai žinoma (aš uždraudžiau Playboy spausdinti plikas mergas), tai papasakosiu apie tai, kodėl šis paveikslas taip vadinasi. Seniai seniai gyveno Romoje vienas patricijus su žmona. Ir, kaip dažnai būna turtingiems žmonėms, jie neturėjo vaikų. Jie nusprendė visą savo turtą palikti Mergelei Marijai. Jie pasimeldė, kad Marija jiems nurodytų, kaip geriau panaudoti šiuos turtus. Sapne pasirodžiusi Mergelė Marija liepė jiems pastatyti bažnyčią tokioje ir tokioje vietoje, kur bus sniego. Kadangi veiksmas vyko rugpjūtį, žmonės skeptiškai pasižiūrėjo į šį sapną, bet nuvykę į nurodytą sapne vietą nustebo pamatę, kad ten iš tiesų pasnigta. Taip Romoje ir atsirado garsioji Basilica di Santa Maria Maggiore. Kasmet rugpjūčio 5d. ten pamaldų metu byra balti rožių žiedlapiai, kurie simbolizuoja sniegą.

Šaudyti man patinka dar nuo Turok Dinosaur Hunter laikų, kada pasibaigus šoviniams tekdavo griebtis peilio. Norėdama, kad mano naujas hobis nevirstų cyaneusphobiškos neapykantos kitaip mąstantiems ir kita spalva besidengiantiems skatinimu, skelbiu atsišaukimą į Vilniaus smurfus. Vilnius-nuo seno žalias miestas. Kai Gediminas čia atvyko, jis rado žalius miškus, kur galėjo medžioti stumbrus. Upelė Vilnia ir ta kasmet nusidažo smaragdine spalva. Kai Gediminas rašė savo garsiuosius laiškus į Europos miestus, virš jo pilies buvo žalsvai pilki žiemos debesys. Vilniuje netgi laisvos automobilių statymo vietos yra nurodomos žalia spalva. Todėl kviečiu jungtis prie Enlightened frakcijos ir kartu kurti žalią ateitį. Kartą per savaitę visi kartu aplankysime draugišką, demokratiniais pagrindais tvarkomą, kaimyninį Kauną, kuris yra tikra dangaus žydrynė, kur ir pasikrausime naujų resursų.

May the Frog Force be with you.

Dėkoju kolegoms žaidėjams, kurie parėmė Kūtvėlos levelinimą resursais, kuriuos ji netaupydama su Mokytoju Adomu ištaškė į visas keturias puses taip, kad net purslai tiško. Atskiras ačiū Adomui už man skirtą laiką ir tikiuosi, tai nebuvo paskutinis kartu suvalgytas sushi.

Adomo Rutkausko tinklaraštis: "Riedančios uolos".
Ingress žaidimą atsisiųskite iš Google Play: oficiali žaidimo svetainė. Aktyvuoti paskyrą Jums reikės pakvietimo- galite rašyti man.
Video apie Ingress: Playing Ingress (apie 7 min.)
Gyk: Kodėl parsisiųsi Ingress, jo nekęsi, bet kasdien žaisi.
Resistance frakcijos tinklaraštis: Ingress Resistance.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Eikantsmurfosugraibštukė

Kūtvėlos įspūdžiai iš kūrybinių dirbtuvių gidams Klaipėdoje.

Facebook'o platybėse užmatytas Klaipėdos valstybinės kolegijos kvietimas į kūrybines dirbtuves gidams mane suintrigavo. Šiek tiek pastumdžiau savo pamokas, pasibaisėjau traukinio tvarkaraščiu (apie 5 val. trukmės kelionė !!!), susimokėjau už dirbtuves, susisiekiau su Klaipeda Hostel dėl nakvynės ir štai vieną ketvirtadienio vakarą su Ursulijumi Lepečkojausku įsiropštėme į Vilnius-Klaipėda ekspresą, stojantį tik Šiauliuose. Tiesa, mano traukinys nebuvo žemagrindis naujokas, o iš senesnių vagonų sustumtas pūškorius, bet 3 val. 45 min. iki pajūrio to vertos.

Ursulijus Lepečkojauskas nekantriai laukia kelionės pradžios.

Bilietus traukiniui pirkausi internetu, tai galėjau ir norimą sėdimą vietą pasirinkti. Kelionę temdė du dalykai: žmonių taikymas atsisėsti į ne savo vietas ir trys ilgi ir garsūs pokalbiai mobiliaisiais telefonais vienu metu. Kadangi LG ne koks nors Lux Express ar Ecolines, tai jokių filmų nepažiūrėsi, veiklos nulis (nebent megzti moki), todėl lieka tik valgyti. Tik pajudėjus ir prasidėjo krutinimas žandais vagone. LG vietoje aš į tokius reisus leisčiau vagoną- sporto salę, kur keleiviai galėtų minti dviračius bent iki Šiaulių, nes skrandžio užkišimas čipsais visokiais tai labai nesveika. Tiesa, vagono palydovė visus nemokamai pavaišino gaiviaisiais gėrimais!

Klaipėdoje trimis žingsniais atsidūriau prie "Klaipeda Hostel" durų ir neramia širdimi paspaudžiau durų skambutį. Pirmą kartą gyvenime keliavau neturėdama nakvynės rezervacijos. Buvome sutarę, kad šį kartą pas juos svečiuosiuosi. Bet maža ką, gal aš juokų nesuprantu. Įsivaizduokite, atvykstate į nakvynės vietą jau sutemus, spaudžiate skambutį, kažkas sako "Kas ten?", o Jūs atsakote "Čia aš, Kūtvėla, į svečius atvažiavau". Jūs atidarytumėte? Taigi. Kita vertus, vis geriau, nei "Čia aš, Keliaujantis Plaukų Šepetys". Juokas pro ašaras. Bet taip neatsitiko! Manęs tikrai laukė! Gavau savo nuolatinę lovą (trūksta tik vardinės lentelės kojūgalyje), švarią patalynę, rankšluostį, wi-fi slaptažodį ir vaikiną iš Šveicarijos. Vargšas skundėsi, kad nerado Klaipėdoje cepelinų, toks gailestis man širdį suspaudė, nors imk ir nuskusk jam bulvių. Taip ir išvažiavo vargšas į Ryga su ta viltimi, kad Latvijos sostinėje ras tų cepelinų paragauti.

Vilniaus "Karas ir taika" arba Kur pirkti sniegą?

Aš dažnai paburbu dėl problemų, susijusių su turizmu Lietuvoje, kartais pabaksnoju pele ir į Valstybino turizmo departamento pusę. Bet! Visada pagirsiu, jeigu pamatysiu mūsų institucijas kuriant ką nors gero ir gražaus. Štai prieš porą dienų sulaukiau kvietimo žiniasklaidai sudalyvauti BBC serialo "Karas ir taika" pristatyme, kurio metu susipažinsime su seriale "vaidinusiomis" Vilniaus vietomis. Tai pasipūčiau kaip pelė ant kruopų kad mane taip vertina ir, žinoma, nuėjau. Tegul nesupyksta BBC, bet vien Vilniuje suskaičiuojama virš dešimt vietų, kur rutuliojasi romano mintis per kameros objektyvą, todėl drąsiai galime -ir turime- tuom garsiai girtis. Maršruto pristatyme Kūtvėlai ir žiniasklaidai dalyvavo Valstybinio turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė, BBC serialo "Karas ir taika" vykdančioji prodiuserė Lietuvoje Lineta Mišeikytė ir gidė Lina Dusevičienė. Maršrutas yra pritaikytas keliauti pėsčiomis, dviračiu ir automobiliu.

Turistinio maršruto Vilniuje pagal BBc serialą "Karas ir taika" pristatymas prasidėjo Umiastovskių rūmuose.

Umiastovskių rūmai Trakų g.

Šis maršrutas pradeda kino turizmą Lietuvoje. Nežiūrint į tai, kad Lietuvoje buvo filmuota tikrai nemažai, šis maršrutas yra pirmasis turistinis maršrutas, skirtas kino turistui ( žinoma, ir ne tik). Kino turizmas kol kas yra nišinė sritis, todėl džiaugiamės, kad teises rodyti šį serialą įsigijo apie 20 šalių, dalis kurių yra mūsų tikslinė turizmo rinka: "Britų visuomeninio transliuotojo BBC kartu su amerikiečių kompanija „The Weinstein Company“ sukurtą serialą jau žiūrėjo Australijos, JAV, JK, Kanados bei Švedijos žiūrovai. Transliavimo teises taip pat įsigijo Estijos, Belgijos, Danijos, Filipinų, Graikijos, Indijos, Islandijos, Izraelio, Kinijos, Latvijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Pietų Korėjos, Portugalijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Taivano ir Ukrainos televizijos."  Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas. Lietuvoje šis serialas bus parodytas š.m. birželio mėnesį.

Ar Basanavičiaus paminklas Vilniuje bus blogiau nei PayPal deklaracija?

Prieš porą dienų mūsų proto bokštai, dirbantys su svetimais finansais, sumanė reikalauti iš Lietuvos gyventojų PayPal deklaracijos. Į patį PayPal nesikreipė, nes a) žinojo, koks bus atsakymas b) nerado kontaktų, kaip ir dauguma deklaruoti bandžiusių sąžiningų piliečių, nes tas PayPal taip jau veikia. Ir dar -kaip galima deklaruoti sąskaitą, kuri neturi numerio? Šis klausimas mūsų proto bokštams nekilo. Ir, pasirodo, visa tai yra skirta terorizmo prevencijai, sako gerbiamas ministras R. Šadžius. Mano žiurkėnas turėjo KIKA kortelę, tai turbūt irgi labai įtartinas padaras. Gerai, kad nesulaukė tos dienos, kai ir ją greitai reiks deklaruoti. Bet kadangi mūsų žmonės ne Šiaurės Korėjoje gyvena, tai kaip mat pakėlė tokį vėją, kad net proto bokštai susvyravo.

Tačiau viena bėda-ne bėda, sako turtingas lietuvių folkloras. Nors PayPal deklaraciją atidėjo iki metų galo ir atrodė, kad baisiausia jau praeity, Vilniui iškilo pavojus turėti dar vieną baisų paminklą. Jau turime "karalių bačkoje" (Mindaugą), "aklą kunigaikštį, nerandantį arklio" (Gediminą), tuojau turėsime ir "nuo skydo nučiuožusį senatorių" (Basanavičių)*. Kadangi šio paminklo statybos išlaidas prisiima privatus rėmėjas, tai situacija pasidarė panaši kaip su ES fondais- "nepanaudosi, tai reiks grąžinti".

Aš nesakau, kad paminklo Jonui Basanavičiui nereikia. Aš sakau, kad mums nereikia dar vieno baisaus paminklo ir mirusios miesto erdvės. Vienas Lukiškes jau turime, iki šiol normalaus sprendimo nerandame. Buvo svarstytos dvi vietos, kur galėtų būti pastatytas šis visuomenę skaldantis paminklas: aikštelėje prie Filharmonijos arba Sirvydo skvere. Žinant, kaip pas mus paminklai numarina aplinką, tai yra mirties nuosprendis bet kuriai pasirinktai vietai, tai dabar tik kyla klausimas, kurios iš jų mažiau gaila. 

"Atsižvelgusi į diskusijose dalyvavusių vilniečių, Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos dailininkų sąjungos atstovų argumentus, darbo grupė pasiūlė paminklą Dr. Jonui Basanavičiui statyti istorinėje Vilniaus dalyje, senamiestyje, priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, – nes ši miesto erdvė tiek istoriniu, kultūriniu, tiek ir urbanistiniu, architektūriniu požiūriu yra glaudžiausiai susijusi su visuomenine ir politine Jono Basanavičiaus veikla."- šaltinis Vilniaus miesto savivaldybė (visuomenės informavimo data 2016.03.23).

Wait, what????

Čia kažkas labai glaudžiai siejasi su Basanavičiumi.

A, jūs apie tai? Bet ši plyta šaligatvyje įmūryta visiems mindžioti, tai čia taip vertinate 1905 m. įvykius?

1905 m. Seimo, kurio vienu svarbiausių veikėjų vadinamas Jonas Basanavičius, metu buvo nutarta reikalauti Lietuvos autonomijos, o santykius su kaimyniškomis Rusijos šalimis paremti ant federacijos pamatų. Trumpiau tariant ir verčiant dabartinėmis aktualijomis, sukurti tokį Krymą Lietuvoje. 1905 m. Seimas nereikalavo atkurti nepriklausomos Lietuvos respublikos. Šaltinis: 1905 m. Vilniaus Seimas (PDF). Atsiprašau, jeigu kam kiek netikėta. Ir atsiprašau, bet nemanau, kad tokiai veiklai paminėti reikia pastatyti keistą paminklą. Kodėl neužtenka tos plytos šaligatvyje?

Istorinė nuotrauka į archyvus- greitai čia bus paminklas Basanavičiui.

Mūsų valdininkai vis mėgsta pakalbėti, kad vairuotojai automobilius galėtų palikti miesto prieigose ir nemokamai naudotis visuomeniniu transportu, tik vis rankos iki šio projekto nepriauga. Dabar bus panaikinta automobilių stovėjimo aikštelė (kuri iš tiesų tai tikrai senamiesčio nepuošia), bet kur reiks dėti automobilius? Studijos apie "Park and Ride" Vilniuje galimybes išvados liūdnos- tokioje sistemoje dalyvautų tik 20 proc. eismo dalyvių (Šaltinis: Vilnius Park and Ride, English, PDF file), bet yra viena būtina sąlyga- tokia sistema privalo veikti.

Netoliese- Sirvydo skveras. Vienintelis privalumas, jeigu čia būtų pastatytas paminklas Basanavičiui, būtų šito šabakštyno sutvarkymas. Nes dabar kažko imtis a) brangu b) žydų kvartalas, bus bėdos.

Sirvydo skveras- Antrojo pasaulinio karo metu sugriauto Vilniaus vieta.

Šopeno rožė.

Suoliukai Sirvydo skvere. 

Fontanas Sirvydo skvere-irgi privačių rėmėjų dovana.

"[...] Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro siūlytas K. Sirvydo skveras akivaizdžiai stokoja urbanistinio ir architektūrinio pagrindimo."- teigia Vilniaus savivaldybė. Nes kam rūpi kultūros ministro nuomonė?

Netoli esantys Signatarų namai nėra pakankamas architektūrinis ir urbanistinis pagrindas Basanavičiaus paminklui.

Eikime lėtais žingsneliais, kad viskas būtų aišku: mes nenorime pastatyti paminklo "tautos patriarchui" kaip galima arčiau tos vietos, kur buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas, aiškiai sakantis, kad "Lietuvos Taryba, kaip vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis", nes mums labai tinka autonominiais ryšiais su okupantu susaistyta valstybė?

Manau, kad tiesiog buvo neapgalvotai nueita lengviausiu keliu: "„Tačiau vietos priešais filharmoniją dar neatsisakyta, nes K. Sirvydo skvere – nemenkas problemų kamuolys. Pirmiausiai Lenkijos ambasada čia planuoja statybas ir yra gavusi tam visus leidimus. Be to, dar 2003 m. Kultūros ministerija buvo suplanavusi, kad skvere ant išlikusių pamatų reikėtų atstatyti buvusius pastatus – dalį Vilniaus žydų geto ir architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus namą. Šie planai lyg ir primiršti, tačiau oficialiai jų niekas dar nepanaikino. Nėra atsakymo ir dėl to, kaip derėtų pasielgti su prancūzų Vilniui dovanotu fontanu priešais Prancūzijos ambasadą. Jis moraliai jau pasenęs, bet tai – dovana“,– aiškino R. Vaitkus." Šaltinis: Paminklą J. Basanavičiui apraizgė intrigos ir nesutarimai.

Nesu architektūros specialistė, bet ar atkurti siūlomiems pastatams turime išlikusius originalius planus, ikonografinės medžiagos? Net jeigu tokie atstatymai ir galimi (UNESCO nesupyks?), tai paminklas Basanavičiui tikrai nebus dramblio dydžio ir tikrai tilps naujai formuojamame kvartale. Be to, kodėl būtent paminklo reikia? Užpaminklinti jau visas erdves baigiam. Gal tiesiog sutvarkykime Sirvydo skvero fontaną, pavadinkime jį Basanavičiaus vardu, pasodinkime kelis bulgariškų rožių krūmus ir padarykime normalius suoliukus. Sukurkime erdvę, kad žmonės čia norėtų ateiti.

Atiduokite Vilniaus senamiestį žmonėms. 


Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Bulgariška-Rožytė


* Savo FB paskyroje įraše apie šį sprendimą Vilniaus meras R. Šimašius minėjo, kad paminklui sukurti visgi bus skelbiamas konkursas. Tai jau net nežinau, gerai tai ar blogai.

Amžinai ištiesta ranka arba kodėl reikia apmokestinti bažnyčių lankymą.

Nedažnai aptinku naujieną, priverčiančią atsiversti Lietuvos respublikos Konstituciją, bet šį kartą taip jau atsitiko: po naujienos apie religinėms bendruomenėms paskirstytus apie 700, 000 eurų, susiradau mūsų Konstituciją ir pasiskaičiau. Šventai tikėjau, kad valstybė ir bažnyčia Lietuvoje yra atskirtos, bet pasirodo, kad ne.

Lietuvos respublikos Konstitucijos 43 straipsnis:

Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas - jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. 
Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises. Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai skelbia savo mokslą, atlieka savo apeigas, turi maldos namus, labdaros įstaigas ir mokyklas dvasininkams rengti. 
Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus.
Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu. Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.
Lietuvoje nėra valstybinės religijos.

Lietuvos respublikos Konstitucijos 40 straipsnis sako, kad "Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. Jose tėvų pageidavimu mokoma tikybos", o 42 straipsnis mini, kad "Valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų ir vertybių apsauga." Taigi, iš mūsų biudžeto skirti apie 700,000 eurų parems Lietuvoje veikiančias religines bendruomenes visiškai legaliai.

Parama religinėms organizacijoms Lietuvoje 2016 m. 

O štai panašia tema "Kauno diena" rašo, kad per ketverius metus žadama sutvarkyti dešimt bažnyčių ir vienuolynų ir tam planuojama skirti 14,5 mln eurų.  Šios lėšos bus paskirstytos taip: Aušros Vartų koplyčia ir Šv. Teresės bažnyčiai (2,9 mln eurų), Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrai bazilikai (2,3 mln eurų), Telšių Bernardinų vienuolyno ir seminarijos kompleksui  ( 1,9 mln eurų), Bernardinų vienuolyno ansambliui Kaune (1,8 mln eurų), Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bazilikai (1,7 mln eurų), Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedrai (1,3 mln eurų). Daugiau kaip po 800,000 eurų sulauks Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios statinių kompleksas ir Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika. Bernardinų vienuolyno ansamblis Vilniuje gaus 460,000 eurų, o Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika gaus 240,000 eurų. Šie pinigai bus skiriami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų - tačiau nepamirškime, kad tie fondai atsiranda iš kažkieno biudžetų, nes fondai ne obuoliai, ant medžių neauga. Kultūros ministerija pabrėžia, kad šios lėšos skirtos svarbiausiems šalies sakralinio kultūros paveldo objektams. „Ministerijai svarbu, kad būtų išsaugoti svarbiausi Lietuvos sakralinio kultūros paveldo objektai, kurie neatsiejami nuo mūsų kultūros, į juos pirmiausiai krypsta turistų akys, nes jie yra unikalūs ir menantys mūsų, kaip europietiškos kultūros ir architektūros raidą, taip pat prie šių objektų sutvarkymo daug pastangų deda bendruomenės, kurios aktyvus dalyvavimas labai svarbus veiksnys“, – BNS sakė kultūros ministro patarėja Dalia Vencevičienė.

Kultūros ministerija pripažįsta sakralinių statinių vertę turizmui ir ieško finansavimo jiems paremti, bet tarp ministerijų nevyksta bendradarbiavimas, kad tie turistus (ne piligrimus!) traukiantys objektai būtų rentabilūs- pas mus vis dar gėda užsidirbti. Daugelis Europos šalių yra bažnyčiose nustačiusios laiką pamaldoms ir laiką turistams (arba būna du atskiri įėjimai). Visuomet pavyzdžiu statau savo patirtį Anglijoje, kur bažnyčios siekia dangų savo smailėmis ir XIII a. savo pamatais. Šiuo metu iš valstybės iždo Anglijoje esančios katalikų bažnyčios negauna paramos, o išlaikyti ir restauruoti šiuos statinius reikia.

Kenterberio katedros buhalterija.

Todėl Anglijoje visur už įėjimą į bažnyčią reikia mokėti maždaug 8-15 svarų sterlingų, bet už tai turistas gauna brošiūrą apie bažnyčią ir planą su sužymėtais vertingiausiais dailės kūriniais, o uniformuoti bendruomenės savanoriai veda nemokamą valandos trukmės ekskursiją. Prie bažnyčios priklauso būti kavinei, tualetams, ir suvenyrų parduotuvei. Ir nieko, netrenkia žaibas.

Pas mus gi nuvažiavus į mažesnį miestelį visada rasite užrakintas bažnyčias. Gudresni gidai susiranda moterėlę, kuri ten dulkes nuo mūkelių šluosto, duoda 10 litų (po sąžiningos konvertacijos dabar jau reiks duoti 10 eurų), ir ta moterėlė atrakina bažnyčią. Jeigu moterėlė negali, ieškomas zakristijonas. Žinoma, kartais pavyksta apsilankymą suderinti ir susitikti su kunigu, kuris aprodo bažnyčią. Taigi, kodėl neįtraukus bažnyčių ir vienuolynų į turizmą, jeigu jau šiems objektams bus skiriamos mūsų visų lėšos, ir nesižeminti kaišiojant moterėlėms į delną banknotus? Juk galima sugalvoti bažnyčių bilietą, kuriame būtų renkami antspaudai, galima vaišinti turistus žolelių arbata ir naminiais sausainiais ( žinoma, už papildomą mokestį), vesti ekskursijas (kaimas baigia prasigerti be užsiėmimo sėdėdamas), galima pardavinėti namines uogienes ir namie megztas vilnones kojines, suorganizuoti vietinės mokyklos moksleivių choro pasirodymą...Čia tik galvą pasukti reikia.

Jeigu mes iš savo valstybės biudžeto arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirsime lėšas turistus traukiantiems sakralinio paveldo objektams (tuo pačiu leisdami sugriūti tokios garbės nenusipelniusiems objektams kaip Zapyškio bažnyčia), bet nepriversime jų dirbti turizmui, tai tokios lėšos bus lygiai taip pat naudingos ir efektyvios kaip-tai jau atleiskite- lavonui kompresas. Jeigu turistas atvyko pamatyti Aušros Vartus, tai iš jo pasipelnė skrydžių bendrovė, viešasis transportas, viešbutis, maitinimo įstaiga ir galbūt suvenyrų kioskas netoli tų pačių Aušros Vartų, tai kodėl gi Aušros Vartams irgi neatsiriekus pyrago dalies? Priešingu atveju, netrukus bus kaip kokioje Čekijoje, kur bažnyčias perdaro į viešbučius. Nors, kas žino, gal taip ir geriau?

 Žymiausios mokamos bažnyčios (kaina suaugusiam lankytojui be nuolaidų):

• Vestminsterio abatija, Londonas: 18 svarų sterlingų.
• Šv. Pauliaus katedra, Londonas: 18 svarų sterlingų (pernai 1,2 mln lankytojų apsilankė nemokamai per pamaldas ir 940,000 lankytojų susimokėjo už bilietą). 
• Jorko katedra, Jorkas: 10 svarų sterlingų.
• Jorko katedra + bokštas: 15 svarų sterlingų.
• Berlyno katedra: 7 eurai (katedros-muziejaus išlaikymui kasdien reikia skirti 10,000 eurų).
• Šv. Petro bazilika, Vatikanas: 15 eurų (tik bazilika, be muziejų lankymo).
• Milano katedra, Milanas: nuo 2 eurų iki 15 eurų (pagal įtrauktus į bilietą lankytinus objektus).
• Šventoji Šeimyna, Barselona: 15 eurų.

Manau tendencija aiški: į Vilniaus arkikatedrą baziliką turistą reikia įleisti už maždaug 10 eurų.  Piktintis bažnyčių apmokestinimais prašome komentaruose.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Arnetrenksžaibaitė