Savaitgaliais lankome kaimynus: dienos kelionė į Varšuvą.

Varšuvoje turėjau nebaigtų reikalų- praėjusios kelionės metu spėjau tik perbėgti per Lenkijos žydų istorijos muziejų, todėl buvau nusprendusi ieškoti tinkamos progos grįžti ir ramiai viską pasižiūrėti. O kas gali būti tinkamiau ir progiškau negu akcija autobuso bilietams? Dar sėdėdama autobuse iš Lvovo į Vilnių nusipirkau akcinius bilietus į Varšuvą (kaip paaiškėjo, vėl permokėjau tuos akcijinius 8 eurus į abi puses, nes pažįstamas keliaus ten pat už 2 eurus). Didžioji Kombinatorė Kūtvėla viską susidėliojo taip, kad nereiktų mokėti už viešbutį nakvynei, todėl išvykimas į Varšuvą buvo vėlai vakare šaštadienį, atvykimas į Varšuvą- 06.00 val. ryto, o išvykimas į Vilnių irgi per naktį taip, kad atvykus ryte į stotį iš karto būtų galima važiuoti į darbą (mano klientai dar ne prie tokių Kūtvėlos krečiamų eibių pripratę, ačiū jums, mano gerieji!). Sugebėjau abudu bilietus nusipirkti paskutinėje autobuso eilėje, kas tik paliudija, kad tas kalafioras ant pečių tvirtai įleidęs šaknis. Laimei, kelionės į Varšuvą etape šalia manęs niekas nesėdėjo, bet irgi viena sėdinti kaimynė kitapus praėjimo taip pat buvo ilgakojė, tai naktį praleidau išradinėdama naujas jogos pozas, tokias kaip "špagatą daranti sraigė". Tik atsijungau- ir kad purto kažkas už kojos, kad purto...Mandagiai, bet tvirtai mane žadino stiuardesė, atiduodama bilietą- už pusės valandos Varšuva. Tik išlipus iš autobuso prie Centrinės geležnkelio stoties patyrau pirmąjį šios kelionės šoką. Tuoj prisitatė taksistai. Keletas lietuvių klausia, kur čia toks ir toks skulptūrų parkas. Pora dorų lenkaičių puolė rodyti kur eiti, ir kad čia visai arti ir nereikia taksi. Jas taksistai čia pat vietoje garsiai ir be galo nuoširdžiai net kelis kartus pasiuntė "v pizdu", tai jau atsiprašau gerbiamo Skaitytojo, Va jums ir katalikiškas kraštas sekmadienį. Išsikeičiau kažkiek pinigų, užrakinau savo demantus irgi brilijantus saugojimo kameroje ir prisėdau Starbuckse pasistiprinti.

Ursulijus Lepečkojauskas skanauja beigelį su varške ir ridikėliais. 

Turėjau dar apie valandą laiko iki sutarto susitikimo su Irina, su kuria susipažinau Lvove. Irina yra iš Ukrainos. Kai pasiklausai, kokius kryžaus kelius tenka nueiti gaunant Šengenos vizas, savos problemos mažos pasirodo. Beje, Irinai kažkodėl paprasčiau pasidaryti Lenkijos vizą, nei Lietuvos. Tai pasinaudojau tuo laiko langu ir nuėjau iki netoli Centrinės Varšuvos stoties esančio ir visą parą dirbančio pašto išsiųsti atviruką Rokiškyje gyvenančiam katukui Fricui.

Bevizio režimo su Baltarusija mitas: Kūtvėla keliauja į Gardiną.

Kaip atsirado galimybė be vizos apsilankyti Gardine? Sarafaninis radijas pasakoja, kad kai šį dokumentą pateikė patvirtinti Baltarusijos prezidentui, šis ėmė ir....iš karto pasirašė. "Eikite ir darykite."- pasakė jis. Tai dabar ir laksto visi kaip voverės be galvų, nes niekas nežino, ką ir kaip daryti ir kaip čia dabar bus kai užgrius nevaldomi turistų srautai. Lietuvos kelionių agentūros irgi sukruto siūlyti dienos keliones į Gardiną. Šio reportažo rašymo metu bevizis režimas su Baltarusija galioja tik Gardino mieste ir nedidelėje teritorijoje aplink jį (šiai dienai nei Lyda, nei Naugardukas, nei Myras į šią zoną nepatenka). Į šalį įvažiuoti galima specialiuose pasienio kirtimo postuose, o bevizio režimo dokumentus tvarko akredituotos Baltarusijos kelionių agentūros. Susigundžiau akcija nukeliauti dienai į Gardiną už 15 eurų (akcija nuo 45 eurų). Kai susimokėjau ir prasitryniau akis, paaiškėjo, kad papildomai reikės sumokėti už bevizio režimo dokumentą (2 eurai), draudimą (2-3 eurai) ir ekskursiją Gardine (5 eurai, pageidaujantiems).



Iš karto čia ir pasakysiu, kad bevizis režimas su Balarusija yra mitas, nes pasienio patikros procedūros nesutrumpėja. Vieną grupę -laimei, ne mūsų- Baltarusijos pasieniečiai marinavo keturias valandas. Visas pasienio kirtimas vyksta kaip visada, tik vietoje vizos pase turime po atspausdintą puslapį su kelionės programa. Pildome netgi tas absurdiškas migracines korteles. Pačios pasienio kirtimo procedūros mūsų autobusui nebuvo labai skausmingos, užtrukome apie dvi valandas į kiekvieną pusę, iš šito laiko 3/4 buvo Baltarusijos pusėje. Bet atskiras ačiū abiejų pusių muitinėms, kad mumis nesusidomėjo, nes būtume užtrukę dar ilgiau.

Rubrika "Pabertų minčių karoliai": mylėti reikia mokytis.

Mano buto tualete apsigyveno voras. Tiksliau, persikraustė iš virtuvės. Jis vardu Silvestras (kirtis ant SilVEStras). Kyla šiokių tokių etinių dilemų naudojantis minėtais patogumais, bet kai gyveni voratinklyje tualete, tai prie visko galima priprasti. Man Silvestras netrukdo- mažas butas pakankamai didelis mums abiems, nors pageidaučiau, kad jo šeimos narių skaičius ateityje neviršytų dviženklio. Į voratinklius, dulkes ir kampe sumestas rūbų krūvas aš žiūrau filosofiškai ir butą tvarkaus tik tada, kai jis pradeda priminti legendines karaliaus Augėjo arklides. Gal ir ne visai Feng Shui, bet ką dabar.

Bet artėja Kalėdos ir vis labiau šlapimo pūslę spaudžia tas iš vaikystės įkaltas traumuojantis motyvas, kad reikia susitvarkyti butą prieš didžiąsias metų šventes ir iki šiol ramiai stalčiuose tūnoję parduotuvių čekiai pradeda tuntais virsti lauk ir reikalauti dėmesio; ir dar būtinų būtiniausiai  reikia susitvarkyti palovį, kuriame, pasak visų pasaulio mamų, kaupiasi visos devynaukščio daugiabučio metų šiukšlės. Jau įsivaizduoju, kaip svečiai ateina, pasigroži Advento vainiku ant spintos durelių, pagiria šlyžikus, o paskui palenda po lova pažiūrėti, ar ten švaru. Kažkodėl buto generalinis tvarkymas prieš didžiąsias metų šventes mano vaikystės metais sugebėdavo tapti didesene stichine nelaime nei Pasaulio Tvanas (kuris, reikia pripažinti, gerai visus nešvarumus išplovė).

Kalėdos Vilniuje.

Apsidairiau šiandien ryte ir pagalvojau, kad apsitvarkyti visgi kaip ir reiktų.bet tada supratau, kad to daryti visiškai neverta, nes daiktų dėti tiesiog nėra kur. Butas apstatytas senoviškai su visiškai nepraktiškais baldais, nes Homo Sovieticus gyvenimas tilpo į dvi lentynas ir tris stalčius. O dabar vien mano knygoms reiktų atskiro kambario-bibliotekos. Tai nuėjau ir patikrinau, ar Silvestras dar gyvas (buvo įtarimų, kad užsilenkė, nes jo pasirinktoje gyvenvietėje voratinklis ne kažką tesugaudavo pusryčiams, bet gal jis pasninkavo prieš Kalėdas, suprasi tuos kampininkus), ir iškrapščiau jo geresniąją pusę iš vonios, kur užmerkiau savo skalbinius. Vis Dievo kūriniai, lai gyvena, pasaulis didelis ir vietos visiems užteks.

Ramaus Advento ir gero laukimo.

Jūsų Kūtvėla

Londonas- visada gera mintis. Tik keista ten kartais būna.

Šį kartą kelionė į Londoną turėjo labai konkretų tikslą- apsilankyti World Travel Market turizmo naujienų parodoje, kuri vyksta kasmet lapkričio mėnesį. Tuo pačiu pridėjau kelias dienas pabūti pačiame Londone ir apsilankyti jo turtinguose muziejuose. Skrydį iš Vilniaus pirkau su Ryanair gerokai iš anksto, todėl ir kainą gerą pagavau, bet reikia pastebėti, kad skrydžiai į Londoną ir taip nėra ypatingai brangūs. Londono viešbučiai mano kišenei per brangūs (nes negaliu sau leisti keliauti tik kartą per metus ir tam taupyti), todėl išsirinkau St. Christopher's Inn tinklo hostelį Grinvičo rajone, netoli turizmo naujienų parodos.

Skrendame į Londoną. Man patinka, kad pavyko išlošti dvi valandas dėl laiko zonų skirtumo. 

Garsusis arbatos kliperis Grinviče.

Vakare pasivaikščiojome po rajoną, ieškojome kur pavalgyti. Galiausiai užėjome į ispaniško maisto restoraną, nes mūsų apeiti britiški pabai atsisakė ne tik tiekti karštą maistą, bet net ir arbatą parduoti vakarais. Tiesa, mūsų hostelio pabas (aha, gyvenome hostelyje-pabe) tokiais prietarais nesivadovavo, bet pirmą vakarą visi apeiti pabai mus atbaidė savo triukšmu ir parduodamo alkoholio kiekiais. Ispaniškas restoranas buvo visai geras pasirinkimas tiek kainos, tiek kokybės atžvilgiu, o kitą dieną pradėjau Londono lankytinų vietų šturmą. Diena pasitaikė apsiniaukusi, nors visos kelionės metu rimto lietaus gavome tik vieną vakarą.

Kas liko už kadro Lvove?

Jau įspūdžiai susigulėjo ir galiu pasakyti, kad ši kelionė man labai patiko. Šiame įraše pateikiu praktiškas pastabas būsimiems keliautojams.

Kelionė. Šio įrašo publikavimo metu iš Lietuvos į Lvovą nuvykti galima dviem būdais.
1) Ecolines firmos autobusu (kelionės trukmė 14-17 val. pagal situaciją pasienyje)
2) Ukraine International Airlines lėktuvais (skrydis trunka apie dvi valandas)

Apgyvendinimas. Lvove yra viešbučių ir hostelių, todėl kiekvienas ras variantą pagal savo kišenę. Aš pasirinkau hostelį dėl savo biudžeto, nes viešbučių kainos man bendrame kainų fone pasirodė išpūstos. Tačiau Lvovas yra labai turistinis miestas, todėl daug autobusų su lenkais ir vokiečiais nakvoja čia, tai ir kainos laikosi. Už septynias naktis bendrame moterų kambaryje mokėjau 25 EUR iš viso, paskui už kelis eurus prasitęsiau paskutinį pusdienį.

Miesto transportas. Mieste važinėja tramvajai ir autobusai. Mokama vairuotojui kiekvieną kartą įlipant. Autobusas kainuoja 4 grivinas ir bilietų nėra, tramvajus kainuoja 2 grivinas ir bilietą reikia pažymėti komposteriu (galima pirkti keletą bilietų ateičiai). Nėra dienos bilietų ar e-kortelių, viskas tik grynais ir smulkiais. Transportas senas ir nuolatos pilnas žmonių, gatvėse baisūs kamščiai. Tarpmiestiniai autobusai-panašaus baisumo. Tačiau nuveža kur reikia ir tai svarbiausia, ar ne?

Kalba. O, vargeli. Tik ukrainietiškai. Labiau turistinėse vietose kalba šiek tiek angliškai arba rusiškai (nenoriai), todėl gali kilti sunkumų. Šiaip kelio klaustis bandžiau rusiškai, man atsakydavo ukrainietiškai ir nepaklaidino. Labai Ursulijus Lepečkojauskas su mūsų trispalve pagelbėjo. Taip kad pasimokykite bendrų frazių ukrainiečių kalba prieš kelionę.

Nemokamas wi-fi. Miesto centras gerai dengiamas nemokamu wi-fi, toliau nuo centro jau sunkiau, visos prieigos su slaptažodžiais. Kavinėse beveik visose yra wi-fi, kartais irgi su slaptažodžiu. Hostelyje-puikus greitis. Jeigu neketinate žaisti Ingress mieste, tai nereikia pirkti naujos kortelės.

Draudimas. Ukraina nėra ES šalis, todėl mūsų turima ES draudimo kortelė negalioja. Aš išsiėmiau kelionės rizikų draudimą ir ramiai sau keliavau. Man pasiūlė tikrai gerą kainą mano pasirinktam rizikų paketui. Jeigu į kalnus važiuosite-verta pagalvoti apie draudimą rimčiau.

Maistas. Labai, labai geras, skanus naminis maistas. Kainos pribloškia savo mažumu- gerai papietauti Chata Puzatoje nekainuoja 2,5 eurų. Mieste pilna skanių desertų, kaip jau turbūt supratote iš nuotraukų. Supermarketuose galima nusipirkti visko, įskaitant karštu vandeniu užpilamus makaronus. Didelis pliusas buvo tai, kad ėjau valgyti ir nežiūrėjau į kainas, o valgiau sočiai.

Pinigai. Vilniuje 1 euras konvertuojamas į 25 grivinas, Lvove- į 28 grivinas. Yra bankomatai, bet išgryninimas už komisinį mokestį, žiūrint kur bankomatas, 20-40 grivinų už transakciją. Daug kur galima atsiskaityti bankine kortele.

Lankytinos vietos. Lvove yra virš 50 muziejų, todėl kiekvienas ras ką pamatyti, orientacinė bilieto kaina- iki 20 grivinų.

SAUGUMO SITUACIJA. Truputį jaučiasi, kad karas. Moterys hostelyje buvo iš Odesos, tai kalbėjomės ir jos verkė. Bažnyčiose yra žuvusių Ukrainos karių nuotraukų, prie kurių degamos žvakutės ir nešamos gėlės. Lyčiakovo kapinėse kasamos šviežios duobės. Geresnių restoranų čekiuose įmušama 1 grivina armijai remti. Asmeniškai nepatyriau jokio nesaugumo vaikštant gatvėmis ar keliaujant. Žinoma, rekomendacijos kaip visur-nevaikščioti sutemus su brilijantais, negerti iki sąmonės netekimo, neiti į neaiškius striptizo klubus ir aplamai naudotis galva.

Suvenyrai iš Lvovo.

Ką parvežti namo? Lvove galima nusipirkti gražių indų iš molio, siuvinių iš skiaučių, kavos, šokolado, konjako Šabo, juvelyrikos dirbinių iš stiklo, tualetinio popieriaus su Putinu ar naminukų su mūsų trispalvės maikutėmis. Yra kičo, yra meno, reikia tik pasidairyti, kainos irgi labai priimtinos. 

Išlaidų išklotinė (apvalinant į didėjimo pusę):

Ecolines autobusas: 18 eurų į abi puses (akcija).

Draudimas Ukrainoje: 9 eurai (medicininis ir nelaimingų atsitikimų, asmeninis pasiūlymas).

Apgyvendinimas: 7,5 naktys už 28 eurus, be pusryčių, bendras moterų kambarys. 

Transportas Vilniuje iki stoties ir atgal: 4 eurai, visuomeninis transportas. 

Konjakas Šabo, 5*, 3  vnt po 0,25 litro: 8 eurai.

Transportas Ukrainoje: 4 eurai (iš viso).

Maistas Ukrainoje: 50 eurų (kavinės, supermarketas).

Lankytinų vietų bilietai: 13 eurų.

Ekskursijos: 14 eurų (į Karpatus ir į požeminį Lvovą).

Suvenyrai: 36 eurai.

Bilietas į "Aidą": 4 eurai.
Smulkios išlaidos be čekių: 10 eurų.

Viso: 198 eurai. 

Kūtvėla