Savaitgaliais lankome kaimynus: dienos kelionė į Varšuvą.

Varšuvoje turėjau nebaigtų reikalų- praėjusios kelionės metu spėjau tik perbėgti per Lenkijos žydų istorijos muziejų, todėl buvau nusprendusi ieškoti tinkamos progos grįžti ir ramiai viską pasižiūrėti. O kas gali būti tinkamiau ir progiškau negu akcija autobuso bilietams? Dar sėdėdama autobuse iš Lvovo į Vilnių nusipirkau akcinius bilietus į Varšuvą (kaip paaiškėjo, vėl permokėjau tuos akcijinius 8 eurus į abi puses, nes pažįstamas keliaus ten pat už 2 eurus). Didžioji Kombinatorė Kūtvėla viską susidėliojo taip, kad nereiktų mokėti už viešbutį nakvynei, todėl išvykimas į Varšuvą buvo vėlai vakare šaštadienį, atvykimas į Varšuvą- 06.00 val. ryto, o išvykimas į Vilnių irgi per naktį taip, kad atvykus ryte į stotį iš karto būtų galima važiuoti į darbą (mano klientai dar ne prie tokių Kūtvėlos krečiamų eibių pripratę, ačiū jums, mano gerieji!). Sugebėjau abudu bilietus nusipirkti paskutinėje autobuso eilėje, kas tik paliudija, kad tas kalafioras ant pečių tvirtai įleidęs šaknis. Laimei, kelionės į Varšuvą etape šalia manęs niekas nesėdėjo, bet irgi viena sėdinti kaimynė kitapus praėjimo taip pat buvo ilgakojė, tai naktį praleidau išradinėdama naujas jogos pozas, tokias kaip "špagatą daranti sraigė". Tik atsijungau- ir kad purto kažkas už kojos, kad purto...Mandagiai, bet tvirtai mane žadino stiuardesė, atiduodama bilietą- už pusės valandos Varšuva. Tik išlipus iš autobuso prie Centrinės geležnkelio stoties patyrau pirmąjį šios kelionės šoką. Tuoj prisitatė taksistai. Keletas lietuvių klausia, kur čia toks ir toks skulptūrų parkas. Pora dorų lenkaičių puolė rodyti kur eiti, ir kad čia visai arti ir nereikia taksi. Jas taksistai čia pat vietoje garsiai ir be galo nuoširdžiai net kelis kartus pasiuntė "v pizdu", tai jau atsiprašau gerbiamo Skaitytojo, Va jums ir katalikiškas kraštas sekmadienį. Išsikeičiau kažkiek pinigų, užrakinau savo demantus irgi brilijantus saugojimo kameroje ir prisėdau Starbuckse pasistiprinti.

Ursulijus Lepečkojauskas skanauja beigelį su varške ir ridikėliais. 

Turėjau dar apie valandą laiko iki sutarto susitikimo su Irina, su kuria susipažinau Lvove. Irina yra iš Ukrainos. Kai pasiklausai, kokius kryžaus kelius tenka nueiti gaunant Šengenos vizas, savos problemos mažos pasirodo. Beje, Irinai kažkodėl paprasčiau pasidaryti Lenkijos vizą, nei Lietuvos. Tai pasinaudojau tuo laiko langu ir nuėjau iki netoli Centrinės Varšuvos stoties esančio ir visą parą dirbančio pašto išsiųsti atviruką Rokiškyje gyvenančiam katukui Fricui.

Ursuljus Lepečkojauskas  diktuoja ką rašyti. 

Ankstyvas Varšuvos rytas.

Sulaukiau Irinos. Netrukus atsidarė ir turizmo informacijos centras "Stalino kumštyje", kur užsukau reikiamos informacijos. Mane šokiravo tai, kad Varšuvos Centrinėje geležinkelių stotyje personalas. prie kurio langelio angliškai užrašyta "Information", nekalba angliškai. Abosliučiai nekalba angliškai. Turizmo informacijos centro darbuotoja kategoriškai atsikė man padėti susisbendrauti su geležinkelio stoties personalu. Ji piktinosi, kad visi pas juos ateina ir prašo padėti dėl traukinių, o tai nėra jų reikalas,nes personalo geležinkelio stotyje anglų kalbos deficitas yra geležinkelio stoties problemos. Nenorėjau čia jos auklėti, kad šiaip jau čia yra visos Lenkijos turzmo įvaizdžio problemos,- kuproto nei grabas neišties.

Buvo dar dvi valandos iki Lenkijos žydų istorijos muziejaus atidarymo, todėl su Irina nuėjome į senamiestį paragauti tradicinių Varšuvos desertų. Pakeliui atkreipiau dėmesį į kelias Kalėdines instaliacijas su žemėlapiu- mano papildomas šios dienos tikslas buvo pamatyti kaip atrodo Kalėdinė Varšuva. Pirmosios apšviestos instaliacijos jau laukė mūsų netoli Varšuvos pilies net ir tokią ankstyvą valandą.

Kūtvėla ir traukinukas.

Sniego nėra, ir nereikia-ir taip faina.

Jos didenybė Kūtvėla.

Katukas-visada gera mintis.

Asmenukė su katuku.

Ursuljus Lepečkojauskas sveikinasi su Varšuvos katuku.

Kūtvėla neliko abejnga katuko grožiui.

Varšuvos eglė savo grožiu nė iš tolo neprilygsta vilniškei.

Varšuvos senamiestis.

Tradicinių saldumynų degustacija. 

Rytas buvo ankstyvas, kelios išdrįsusios dirbti savaitgalį kavinės vos tik duris pradarė. Turistų pilna, angliškai personalas nekalba. Po dviejų pakartojimų man vis tiek atnešė ne tą užsakymą. Žinoma, ėjau kovoti už teisybę. Padegustavome, pasišnekučiavome, ir pradėjo lyti. O mums jau laikas į muziejų. Lyti taip ir nenustojo iki vėlyvo vakaro, kai man reikėjo išvažiuoti. Vedžiodama pirštu per šlapią žemėlapį ir įjungusi vidinę Kūtvėlos navigaciją, atvedžiau mus kur reikia. Pataikėme įeiti su pirmąja turistų banga.

Apie Lenkijos žydų istorijos muziejų rašyti net neverta- jis ant tiek įspūdingas, kad visas skrebenimas klaviatūra nublanksta. Šis muziejus pastatytas pagal paskutines muziejininkystės madas. Rekomenduotina apsilankymo trukmė-apie tris valandas. Nuosekliai, interaktyviai, informatyviai pateikiama informacija apie žydų bendruomenės gyvenimą nuo anksčiausių laikų iki šių dienų. Didelis traukos objektas yra atstatyta medinė sinagoga su nuostabiu ištapymu.

Vytauto privilegija žydams.

Viena iš muzejaus salių. 

Tai kas gi augo ant Pažinimo medžio? 

Liūtas ir vienaragis. 

Muziejų Oskaras, 2016 m. 

Ursulijus Lepečkojauskas degustuoja vyną iš Izraelio. Nugi labai skanus! 

Irinai buvo laikas išvažiuoti namo, jos dar laukė ilgas ir varginantis pasienio kirtimas. O aš išskleidžiau skėtį ir išplaukiau miesto apšvietimų fotografuoti. Kalėdų mugė prie Varšuvos pilies man įspūdžio visiškai nepadarė.

Ursulijus Lepečkojauskas taip žandais krutino, kad prie šito gėrio kioskio kaipmat eilė nusidriekė. 

Varšuvos Kalėdinė mugė.

Temsta Varšuvoje.

Varšuvos undinėlės aikštė.

Čiuožykla senamiesčio centre.

Undinėlė saugo, kad niekas nečiuožinėtų. 

Multimedia fontanas. 

Šokti ir dainuoti fontanui jau per šalta. 

Nukabinau nosį, kad neapšviesta.

Tą pat akimirką sužibo! 

Medžiai papuošti girliandomis. 

Kalėdų Senelio rogės.

Varšuvos vartai. 

Pagaliau pasipuošė ir pati pilis.

Varšuvoje daug tokių papuošimų. 

Varšuvos miesto eglė.

Girliandų spalvos keičiasi. 

Undinėlė ir instaliacijoje undinėlė.

Miestas puošiasi Kalėdoms. 

Šitas man labiausiai patiko. 

"Aš egliuoju Varšuvą"? 

Reiktų suprasti, naujoji miesto žaliaskarė? 

Dar viena šventinė instaliacija.

Varšuvos Kalėdų puošmenos.

Nepatogi nakvynė ir visa diena ant kojų darė savo ir dabar jau iš nuovargio vos vilkausi. Pradėjau pagrįstai įtarti, kad įkyrai merkintis lietus bus radęs kelią į mano batus. Porą valandų praleidau sukdama ratus geležinkelio stotyje ir prekybos centre šalia jo. Kas be ko, paleidau apyvarton kažkiek zlotų, juk reikia pasinaudoti proga nusipirkti pigesnio šampūno. Kadangi nuo nuovargio protas ir kūnas atsijungė vienas nuo kito, mokamame stoties tualete sugebėjau užeiti į vyrų pusę, ir tik nuo katiniško dvoko smegenys įsijungė atgal ir pranešė, kad ne čia pataikiau. Tai sysinau žaibo greičiu ir nėriau iš ten, kol teisėtas naudotojas nepastebėjo ir iš netikėtumo neišmetė kai ko iš rankų. Daugiau nieko iškrėsti nepavyko, o ir autobusas atvažiavo anksčiau, todėl susisukau sau lizdelį iš pleduko ir pagalvytės, su kuriais visada keliauju. Deja, buvo gal keturios laisvos vietos visame autobuse, todėl gavau kaimyną peršalusį, kosintį ir knarkiantį. Ant daiktų lentynos virš sėdynių jis užmetė kažką panašaus į šautuvą įmautėje, bet aš galiu ir klysti. Naktis praėjo nepatogiai, bet kai pavyko užsnūsti, tai ir greitai.

Dabar jau Varšuvai galima dėti tašką ir ja ateityje naudotis tik kaip transporto mazgu. Mano Lonely Planet serijos knygos apie Ukrainą ir Lenkiją jau pakeliui, tikiuosi nepapuls į Kalėdinę siuntinių mėsmalę, ir tada galėsiu planuotis kelionę į Krokuvą, į Drakonų festvalį.

Išlaidų išklotinė, apvalinant į didėjimo pusę:

• akcijinis bilietas su Ecolines reisu Vilnius-Varšuva-Vilnius: 8 eurai
• atvirukas ir pašto išlaidos: 2 eurai
• Kalėdiniai suvenyrai: 15 eurų (žagt!)
• muziejaus bilietas: 6 eurai
• šampūnas Nivea (400 ml): 3 eur
• maistas (maistas, vynas, desertai, kava, arbata): 27 eur

Viso: 61 euras.

Dabar su daina eisiu į darbą, juk reikia uždirbti ką per dieną ištaškiau :-) Na, bet gerai gyventi dar neuždrausta, ar ne?

O kur Jūs važiuojate Kalėdinių mugių žiūrėti?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėlą Kalėdaitė