Vienos dienos kelionė į Biržus ir Jelgavos ledo skulptūrų festivalį.

Šiemet į Jelgavos ledo skulptūrų festivalį vykti neplanavau, nes jau pernai jis išsigimė. Tačiau viena akimi sekiau einamuosius kelionių įvykius ir pamačiau, kad Makalius organizuoja kelionę į šiemetinį festivalį, bet kažkodėl savaite anksčiau nei reikia. Pabarškinau klaviatūra į klaidą ir štai- gavau dovanų šią kelionę! O kadangi dovanotai kelionei niekas į programą nežiūri, tai ir sutikau. Juolab kad Jelgava kaip miestelis yra mano mylimas ir godojmas, o jie dar turi ir žaislų žiurkėnams zooprekėse, ko mūsų KIKA niekada nepasirūpina, todėl Kristoforą Mikalojų Radvilą-Žiurkėną (Kristupėlį) pamaloninti galėjau. Kelios dienos iki kelionės gavau programą su išvykimo laiku ir vieta. Išvykome 06.00 val. (rytiniai išvykimai yra RESIDENT EVIL), bet jau pirmuoju autobusu iš Baltupių galėjau atvažiuoti, tai nereikėjo taksi kviestis. Tada sekė dar vienas neišvengiamas blogis- 1,5 val. kelionė į Kauną paimti kitų turistų, tai buvo beviltiškai iššvaistytos mano nepakartojamo gyvenimo akimirkos. Po trumpo sustojimo Statoile prie Panevėžio, kur savo eurais pamaitinome besotį jo mokamo WC aparatą, mūsų šaunusis vairuotojas Raimundas suko vairą į Biržus. Mūsų gidas Deividas surinko eurus už mokamus ojektus ("Žaldoko alų" gavome dovanų! LIKE LIKE LIKE) ir pradėjome dirbti turistais.

Ursulijus Lepečkojauskas irgi buvo šitoje kelionėje. 

Valstybinis Turizmo Departamentas vėl pritarkavo burokų. Šį kartą-už 140.000 EUR!

Valstybinis Turizmo Departamentas (toliau VTD) vis neišbrenda iš skandalų liūno. Neseniai spauda rašė apie šios institucijos nepajėgumą atstovauti turistams dėl savo įsipareigojimų nevykdžiusios portugalų turizmo įmonės. O dabar sužinome, kad Lietuvos turizmo galimybėms reklamuoti yra perkamos nuotraukos iš kitų šalių! Tačiau VTD nemato čia jokių problemų: pasirodo, iš reikalingų 700 nuotraukų, tik 350 turi būti originalios, t.y. fotografuotos Lietuvoje. Įstatymas nepažeistas, o į moralę galima nusivalyti kojas?

„Tai, kad jūsų paminėtos nuotraukos yra darytos ne Lietuvoje, nėra problema – šių konkrečių nuotraukų paskirtis yra perteikti emociją, susijusią su žiemos pramogom, lokacija jose jokio vaidmens neatlieka, iš jų neįmanoma identifikuoti, ar tai Lietuva, ar Latvija, ar Slovakija“, – 15min aiškino bendrovės „Turinio rinkodara“ direktorė Kamilė Jonikaitė. Toliau- dar gražiau:" [...]Mūsų atveju specialiai rengti fotosesiją, kad nuotrauką būtų galima panaudoti vieną dieną galiojančiam įrašui socialiniame tinkle, yra neracionalu – tai kainuotų daug brangiau, nei pirkti fotografiją iš fotobankų." Žinoma, juk 140.000 EUR yra tokie maži pinigai, kad užtektų vos kelioms nuotraukoms!

Internetai niekada nemiega. Tai-tik vienas iš pavyzdžių, kaip lietuviai sutiko šio ryto naujienas.

Aš asmeniškai vienos išvykos metu sugebu padaryti vidutiniškai 300 nuotraukų. Manau, jeigu VTD būtų kreipęsis į keliautojus ir paprašęs paremti juos savo fotografuotais Lietuvos vaizdais (nes, kaip jau minėjau, tai-brangus malonumas ir pirkti nėra už ką), tikrai būtų sulaukę gražių ir profesionalių vaizdų, o ir žinutė miestui ir pasauliui būtų buvusi nuostabi- visas šio projekto turinys būtų sukurtas Lietuvos gyventojų! Betgi mes kalbame apie instituciją, kuri net nesugeba pažaboti nelegalių gidų. Šiaip jau mano pažįstamų gidų tarpe VTD turi siaubingą reputaciją kaip pinigus ryjanti ir nieko nedaranti biurokratinė hidra, sukurta vienam kitam kažkam naudingam "projektėliui" prasukti. Kaip kitaip galima paaiškinti tą faktą, kad skandalas ant skandalo, o nubaustųjų nėra? Tiesa, VTD yra pavaldus Ūkio ministerijai.

Griežtai, bet teisingai. 2017-02-10. 

Pagaliau nors vienas aukštai pastatytas politikas susiprato, kad bent viešojoje erdvėje pasisakyti reikia. Tačiau labai abejoju, ar ir šį kartą pavyks rasti kaltuosius ir priversti juos prisiimti atsakomybę. Jeigu visi popieriai tvarkingi- būk tu dešimt kartų ministras ar prejmeras, bet hidra vis tiek daugiau galvų turi. Čia pas mus sistema yra brokuota iš prigimties- pradėkime nuo to, kad mes neturime normalios Lietuvos turizmo strategijos.

Kaip Puntukas nuo širdies nuriedėjo, nes tas Basanavičiaus paminklų konkursas tai klaikuma kažkokia. O šitas man patinka. 

PAPILYTA: visgi, yra teisybė ant šio margo svieto: „Real is beautiful“: dėl skandalu virtusio projekto atsistatydina Turizmo departamento vadovė. Nors, kaip sakė bėgdama nuo žurnalistų, ne, negėda.

Skaitykite daugiau:

• „Real is beautiful“: Lietuvos turizmą už 140 tūkst. eurų reklamuoja nuotraukomis iš kitų šalių.
• Ar Lietuvai reikalingas Valstybinis Turizmo Departamentas?
• Turizmo skatinimas Lietuvoje: problemos ir ką daryti?
• Internetinio kelionių po Lietuvą žemėlapio kūrėjas Karolis Žukauskas pirmiausiai jį kūrė sau.
• Paradoksai – į Lietuvą vilioja ir Slovakijos vaizdais.
• Lietuvos turizmo gėdos lenta.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Realisbeautifulaitė 

Real is Beautiful.

Kauno skonių ir vaizdų kaleidoskopas.

Taip jau atsitiko, kad į užsienį palėkti paprasčiau (o kartais ir pigiau) nei gimtinę pažinti, tai ir Kaunui kai susistatau programą, tai kaip į turistinę katorgą-nuo aušros iki sutemų, ir vis tiek kas nors lieka neapžiūrėta. Kadagių slėnį ir Pažaislį atidėjau iki to mistinio termino "kai orai atšils" (akys kalendoriuje krypsta į gegužę), o į Sugiharos muziejų eilinį kartą nespėjau (kažin ar kas ten spėja, nes darbo laikas nuo 11.00 val. iki 15.00 val.). Šios dienos išvyka į Kauną turėjo labai konkretų tikslą- pirmiausia papildyti katastrofiškai senkančias baltarusiškos kosmetikos Viteks atsargas. Įsiprašiau į draugiją savo studentei Erikai ir siaubingai atšiaurų vasario rytą išzvimbėme į Kauną. Namų židinį kurstyti palikau savo naują draugą Kristoforą Mikalojų Radvilą Žiurkėną, dar žinomą kaip Kristupėlis. Šiaip jis pas mane toks smirskius yra, kad ir kiek valau jo ūkį, vis tiek aromatas eina. Ištekėjusios studentės ramina, kad visi vyrai smirda, bet mane, netekėjusią panelę ir vis dar ieškančią žmogiškosios padermės antrosios pusės, tai kiek neramina, nes dviejų smirskių viename buto ūkyje nelabai noriu, nebent kuris jų gyventų balkone. Paskui teisinasi anie, kad arbatinukas leidžia, nors mes visi žinom, kaip ten iš tikrųjų buvo.

Kristupėlis.

Viena iš Kauno blogybių yra tai, kad ten vis kas nors naujo atsiranda, tai vilnietis būdamas nespėji lakstyti apžiūrėti. Neseniai Kaune atsidarė pirmoji Lietuvoje portugališka kepyklėlė. Jau nuotraukose iš atidarymo matėsi, kad ten yra tradicinių portugališkų skanėstų, tai kaipmat įtraukiau jų degustaciją į savo pažintinę programą. Meilę mūsų krašte suradęs kepyklėlės savininkas G. Barros įvedė į Kauną tradicinius pyragėlius pasteis de nata. Sakoma, kad juos prieš kelis šimtus metų pradėjo kepti dvi seserys vienuolės iš garsiojo Šv. Jeronimo vienuolyno netoli Lisabonos. Receptas buvo laikomas paslaptyje ir tik XIX a. atidaryta vienuolyno parduotuvėlė, kur už šiuos kepinius gautos lėšos ėjo vienuolyno statyboms. Šis vienuolynas šiandien saugomas UNESCO, o gardėsių vis dar galima nusipirkti,- man tai priminė viešnagę Madride ir ten viename vienuolyne parduodamus seserų kepamus sausainius, bet jų man taip ir nepavyko nusipirkti. O asketas ir atsiskyrėlis Šv. Jeronimas yra žinomas už Biblijos vertimą iš graikų ir hebrajų kalbų į lotynų kalbą, todėl yra laikomas vertėjų globėju. Natas paėmiau dvi- saldų desertinį ir su menkės įdaru, tai saldesnis labiau patiko.

Nata Box, Laisvės alėja 73, Kaunas.

Ursulijus Lepečkojauskas ragauja portugališkus skanėstus.

Tada šturmavome baltarusiškus kremus. Šturmavome nesėkmingai, nes norimo produkto nebuvo, bet, laimei, du jo vienetai atsirado kitame Kauno filiale. Su Viteks firmos produktais tai kažkokia humanitarinė katastrofa, nes vilniečiai jų pirkti važinėja į Kauną ir šluoja lentynas. Tai čia ir pravertė man kauniečio kortelė (iš kurios čia kai kas, pirštais nerodysim ir vardais nevadinsim, nepelnytai mano kelionės išvakarėse juokėsi), kurią papildžiau e-bilietais ir visai patogiai autobusu nuvažiavau savo rezervuotų kremų atsiimti. Grįžau vėlgi pro Laisvės alėją ir ten užsukau į dar vieną naujovę- "Knygų ministeriją".

Kūtvėla priima piliakalnių iššūkį, o tu?

2017-tieji paskelbti piliakalnių metais. Tikslus piliakalnių skaičius Lietuvoje nežinomas, įvairūs šaltiniai priskaičiuoja nuo 700 iki 1,000 piliakalnių. "Piliakalniai, prie jų esančios gyvenvietės, šventvietės, kapinynai, pilkapiai, senieji keliai yra lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės. Tai baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis, tačiau daugelio piliakalnių reikšmė iki šiol neįsisąmoninta. [...] Piliakalnių tankumas Lietuvoje yra vienas didžiausių pasaulyje. "- šaltinis Kauno marių regioninis parkas. Pietinis purplelis Kęstas kviečia padaryti tai, kas nepavyko nei vienam kryžiuočiui, net pačiam aršiausiam Teutonų ordino (Ordo fratrum domus Sanctae Mariae Theutonicorum Ierosolimitanorum) didžiajam magistrui Ulrichui von Jungingenui, kurio Žalgiryje net Kristaus Nukryžiavimo Kryžiaus relikvija ant šarvų neapsaugojo nuo -pikti liežuviai plaka, nežinau, ar teisybė- kieto žemaitiško spragilo. 

"Pirmieji piliakalniai baltų teritorijoje atsirado II-I a. pr.m.e. sandūroje. Seniausi piliakalniai buvo Rytų Lietuvoje. Piliakalniai tapo įtvirtintomis gyvenvietėmis su kelių hektarų dydžio gyvenamąja papile. XII-XV a. piliakalniai buvo svarbūs gynybos nuo Kryžiuočių ordino taškai. Po Žalgirio ir Pabaisko mūšių piliakalniai nebeteko savo gynybinės reikšmės ir jų medinės pilys buvo apleistos. Šiandien piliakalniai yra neatskiriama Lietuvos kraštovaizdžio dalis, o juose randami archeologiniai radiniai pasakoja 2,500 metų istoriją."- Seredžiaus/Palemono piliakalnio informacinio stendo informacija.

Kauno marių regionino parko medžiaga. Dėkoju už leidimą pasidalinti.

Kai pasakiau savo gyvenimo Vairuojančioms Moterims (Aistei ir Gintarei), kad yra toks reikalas, kaip tik tūkstantukas piliakalnių, tai jos ne juokais susirūpino ir draugiškai pasiūlė man smegenis persišviesti. Bet čia pas mane atsirado nenuilstantis sąjungininkas ir motyvatorius- pietinis pirplelis Kęstas, todėl Moterims teks apsirūpinti pleistrais nuo pūslių ant delnų ir uoliai sukti vairą link piliakalniais turtingų vietų Lietuvoje. Juo labiau, kad ir aprangą tokiai progai jau turiu!

Kūtvėla ruošiasi šturmuoti piliakalnius.

Ta proga nusprendžiau inventorizuoti savo aplankytus piliakalnius. 

Miesto anatomija pagal Petrą, Pitoną ir Kūtvėlą.

Iki labai neseniai pitonas man buvo toks nelabai malonus, nors ką aš čia bandau apgauti, labai nemalonus padaras, kuris ryja kitus padarus ir net ne visada mažesnius už save. Dažniausiai sutinku juos kur nors keliaudama ir lankydama terariumus, kaip kad Minske, kur į zoologijos sodo lankytojus iš anapus terariumo sposko štai toks sutvėrimas. Tikrai žmogus yra Dievo tobuliausias kūrinys, nes iki tol Kūrėjas praktikavosi ir šitiek broko pridarė...Na, pavyzdžiui, kad ir sukurdamas uodus.

"Patys jūs šlykštūs". 

Tačiau gyvena Kūtvėla ir mokosi. Pitonas dar yra tokia gudri kompiuterinė programa, kuri gali parodyti miestų išplanavimus. Plačiau apie tai rašo ponas Petras Kudaras savo tinklaraštyje, dėkoju jam už leidimą pasidalinti nuotraukomis.

Vilniaus gatvių planas.

"XIV a., miestui plečiantis, susiformavo dabartinė Rotušės aikštė. Ji dominavo miesto plane ir išryškino jo radialinę sandarą. XV–XVI a. sparčiai statyti gotikiniai plytų mūro pastatai: pranciškonų, dominikonų, bernardinų vienuolynų ansambliai, naujieji pirklių gildijų pastatai, Lietuvos gotikai būdingos architektūros stačiatikių cerkvės. Sparčiai augantį gotikinį miestą nuniokojo 1471 m. gaisras; sudegė daug sakralinių statinių. Tačiau viduramžių gatvių tinklo sistema, trikampė turgaus aikštė šalia rotušės išliko iki mūsų dienų. Centrinė tankiausiai apgyvendinta Vilniaus dalis (užimanti apie 90 ha) 1503–1522 m. buvo apjuosta gynybine mūro siena, kuri turėjo apsaugoti nuo totorių antpuolių."- šaltinis Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Vilnius statėsi chaotiškai, galima iskirti kelias gatves, kurios dėl savo geografijos ir turtingų gyventojų buvo senamiesčio dominantės, į kurias subėgdavo kitos mažesnės gatvelės. Pilies gatvė vadinama senamiesčio stuburu, o kitos gatvės-senamiesčio arterijomis. Svarbiausios miesto gatvės buvo grįstos akmenimis, ne tokios svarbios buvo grindžiamos mediniais šaligatviais arba negrindžiamos visiškai. Mediniai šaligatviai Vilniuje datuojami Jogailos ir Vytauto valdymo laikotarpiu ir yra žinoma, kad buvo keletą kartų lopyti. 

Kauno gatvių planas. 

Kaunas buvo pirmasis Lietuvos miestas, perstatytas renesanso stiliumi, kaip to pageidavo jo valdovė Bona Sforca, kunigaikštytė iš Italijos, atvežusi galbūt ne tiek pačias renesanso idėjas, kiek asmenines ambicijas, kurių dėka dingo senasis Kaunas ir pagal liniuotę sugulė naujasis Kaunas. "Lietuvoje įsivyravo nauji renesansiniai miesto planavimo principai. Pirmiausiai buvo pertvarkomi valdovui priklausantys prekybos ir amatų centrai. Pirmasis miestas, perstatytas pagal stačiakampio schemą, buvo karalienei Bonai priklausantis Kaunas. Jame po 1537 m. gaisro suplanuota stačiakampė aikštė, joje numatyta vieta miesto rotušei. Iš visų aikštės kraštų stačiai ėjo tiesios gatvės. Kirsdamosi su tolesnėmis gatvėmis jos sudarė kvartalus. Kauno centrą ( dabartinį senamiestį ) pradėta formuoti kaip renesansinį ansamblį. Lietuvoje XVI a. antroje pusėje vykdant Valakų reformą pagal stačiakampio plano schemą buvo pertvarkyti arba naujai suformuoti Jurbarkas, Virbalis, Biržai, Kėdainiai, Skuodas, Nesvyžius, Kretinga. Didesni miestai, kaip kad Vilnius, Kaunas. Klaipėda, Biržai, buvo apjuosti gynybinėm sienom."- šaltinis Gabūs ir Drąsūs. Galima daryti prielaidą, kad tokiam miesto išplanavimui iškvėpimo suteikė Senovės Romos gatvių ir romėnų karo stovyklų planas, kuriame svarbiausi miesto pastatai buvo projektuojami atsižvelgiant į jų padėtį dviejų svarbiausių miesto gatvių atžvilgiu, vadinamų "cardo" (šiaurė-pietūs) ir "decumanus" (rytai-vakarai). 

Klaipėdos gatvių planas. 

Klaipėda-vėl kitoks atvejis, netgi kažkiek hibridinis. Plane aiškiai matomas stačiakampių susibūrimas. "Remiantis ikonografine, istorine ir archeologine medžiaga bei dendrochronologijos duomenimis, iškeliama nauja hipotezė, jog XVI a. įkurtas Klaipėdos miestas nesivystė spontaniškai, jo išdėstyme galima atrasti bruožų, būdingų renesansinio miesto planavimui. Reguliarus senamiesčio gatvių tinklas, susiformavęs XVI a., kontrastuoja vienalaikiam Fridricho priemiesčiui, kur gatvių tinklas greičiausiai formavosi neplanuotai, chaotiškai bei atspindi viduramžiško miesto formavimosi bruožus."- šaltinis Mindaugas BRAZAUSKAS. XVI-XVII a. Klaipėdos senamiesčio kultūrinių sluoksnių stratigrafija: nauji miesto suplanavimo bei pirminio užstatymo tyrimų duomenys.

Kai lankiausi Ukrainoje, buvau dienos išvykoje į idealų miestą Žovkvą. Šiandien Žovkva yra vienintelis idealaus išplanavimo miestas Ukrainoje, jį suplanavo garsus architektas Paolo di Ducato Clemensi. Miestas buvo kaip žmogus: pilis-galva. turgus-plaučiai, rotušė-pilvas, miesto vartai- rankos ir kojos, bažnyčios ir cerkvės- širdis.

Čia jau ir gerbiamas Petras Kudaras prie šio įrašo prisidėjo, maloniai pasisiūlęs pageneruoti man reikalingų žemėlapių. Paprašiau Romos, nes norėjau pasižiūrėti, kaip Pitono žemėlapyje atrodys "Amžinasis miestas", bet net ir paieškos tašku pasirinkus Romos forumą, kuris paprastai stovėjo prie dviejų pagrindinių gatvių sankirtos, nieko neina išskaityti. Kuom senesnis miestas, tuom jame daugiau chaoso.

Romos miesto planas.

Tačiau Romos istorinis stuburas tebėra tvirtas. Nuo Romos forumo (Forum Romanum) pašonėje esančios Venecijos aikštės (Piazza Venezia) iki Žmonių aikštės (Piazza del Popolo) eina gatvė, vadinama Via del Corso. Jinai skiria pusiau Romos istorinį centrą, pora žingsnių nuo šios gatvės nusukus galima pasigrožėti garsiaisiais Ispanų laiptais ir Trevi fontanu. Kita gatvė, prasidedanti prie Venecijos aikštės, yra Via dei Fori Imperiali ir veda iki Koliziejaus (Flavijų amfiteatro), stovinčio ant Nerono Domus Aureus. Dar viena gatvė, atsišakojanti nuo Piazza Venezia, yra Corso Vittorio Emanuele II, kuris bene geriausiai atstovauja La Dolce Vita idėjai. Atrodo, kad viso šiandieninio-antikinio Romos paveldo ištakos yra Piazza Venezia.

Jau žinau, kuom užsiimsiu išėjusi į pensiją-tyrinėsiu Versalio planą.

Jean Delagrive, 1746 m. Wikipedia Commons.

Versalio planas. 

Jaučiuosi labai turiningai praleidusi laiką, nors žemėlapiai nėra mano stiprioji pusė. Tikiuosi, kada nors išmoksiu skaityti ir tuos senuosius LDK žemėlpius, kur muziejuose rodomi. O koks Jūsų santykis su kartografija?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Gūglemapsaitė