Mane galima sutikti:

Ryga, Glazgas ir/ba Edinburgas, Krokuvos Drakonų paradas ir Zakopanė; Amsterdamo Gėlių festivalis; Burbiškio tulpės ir pietų Latvija, Dublinas.

Turizmo skatinimas Lietuvoje: problemos ir ką daryti?

Thursday, February 7, 2013

Delfi.lt rašo dažnai visokius keistus straipsnius, bet kartais ima ir sužiba pelenuose auksas: Eksperto iš Britanijos pasiūlymas: viliokite turistus į Lietuva grybavimu. Čia yra protinga, netgi geniali mintis, skaudi iki paprastumo, bet iki jos prisikasti nereikalingas ekspertas iš Britanijos, tą patį gali pasiūlyti vietinė Kūtvėla. Tai bus gera įžanga į mano žadėtą straipsnelį apie tai, kaip Lietuvoje turizmas galėtų uždirbti daugiau pajamų. Panagrinėkime atidžiau, ką gi siūlo ekspertas iš ūkanotojo Albiono: "„Turistinis produktas gali būti kuriamas iš to, kas jau yra. Ir tam nereikia milžiniškų investicijų, - kalbėjo specialistas. - Pavyzdžiui, surinkite grybų žinovus, suorganizuokite paketus su grybavimo ir patiekalų iš grybų gaminimu ir siūlykite viso pasaulio grybų mylėtojams“." Ta proga priminsiu, kad jau esu sudariusi pažintinį vadovą užsieniečiams apie Lietuvos grybus anglų kalba: Mushrooms in Lithuania

Visų pirma, turizmą galima suskirstyti į valstybinį ir privatų. Valstybiniam turizmui priklausytų tokie objektai kaip neprivatūs muziejai, turizmo informacijos centrai, tarpmiestinis susisiekimas, kai kurios pramogos. Privačiam turizmui priklausytų tokie objektai kaip kaimo turizmas, viešbučiai, maitinimo įstaigos, kai kurios pramogos.Visko negalima matuoti vienu mąsteliu ir taikyti vienodus reikalavimus. Kai atsijosim kas yra kas, bus galima žiūrėti kaip padidinti pajamas. Kadangi šis reportažas susijęs su tinklaraštininkų apsilankymu Ūkio ministerijoje, tai kol kas apsiribosiu valstybinio turizmo dalykais, nes tenais esančias problemas reikia spręsti valstybiniu mąstu.

Dabar pažiūrėkime problemines vietas konkrečiau.





1. Užsienio kalbos barjeras. Galime ginčytis iki užkimimo, koiai ministerijai čia pavaldu ir kokią kalbą Europoje reikia mokytis (variantai nuo prancūzų iki kinų), bet išmokime bent jau neblogai angliškai. Jau esu rašiusi iš asmeninio patyrimo, kaip Lietuvos Geležinkeliai reprezentuoja" sostinę, kai bilietų kasose sėdi personalas, nesugebantis pagyvenusiai užsienio turistų porai parduoti bilietų iki Kauno. Čia mane pats Delfi.lt palaiko: "Pavyzdžiui, turistai neretai būna nepatenkinti, kad traukinių ir autobusų stočių kasose dirbantys žmonės nekalba angliškai." Kadangi reikia duoti praktinių patarimų, tai siūlau Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos studentus imti į praktiką, prie vieno iš kasų langelio prilipinti užrašą "We speak English" ir bent jau dalinai bus išspręsta komunikacijos problema. Manau, kad 10 klasių baigęs asmuo (tiek reikia baigti stojant į šią mokyklą) angliškai bilietą iki Kauno parduoti mokės.Jeigu toks variantas netinka, reikalingas samdomas darbuotojas, atsakingas už bendravimą su užsieniečiais. Vilniaus geležinkelio stotyje yra Vilniaus turizmo informacijos centro skyrius, kurio darbuotojai irgi galėtų padėti šiuo klausimu. Aišku, jie ir tiap turi ką veikti ir vertėjavimas bilietų kasose neturi atitraukti jų nuo labiau tiesioginio darbo, bet juk galima, pavyzdžiui, susisiekti su norima bilietų kasa Skype (nemokamai) ir pasakyti, kad ateis užsienietis su numeriuku XYZ ir jam reiks parduoti tokį ir tokį bilietą.


2. Sezoniškumo problema.Prisipažinsiu, į Kernavės piliakalnius maloniau žiūrėti vasarą nei žiemą. Bet vasara pas mus trunka geriausiu atveju 3 mėnesius, bet tik oficialiai pagal kalendorių. Mūsų klimatas jau tapo folkloru: anglų kalboje atsirado posakis "It's Baltics outside", t.y. šalta, kad, net pragaras užšalo. Vadinasi, reikalinga turizmo kryptis, galinti nešti pajamas kiaurus metus, arba būti pati sezoninė, arba būti labai lanksti. Čia gali būti įvairių variantų. Štai pavyzdžiui ar teko kam pastebėti, koks siaubas buvo mūsų šiemetinis Kalėdų miestelis? Kažkokia ufonautų erdvėlaivio stiliaus palapinė su keliolika stendų, prekiaujančių spurgomis, karštu vynu, vilnonėmis kojinėmis....9 valandos autobusu - Talinas, Estijos sostinė, kurios Kalėdų miestelis man paliko nuostabų įspūdį, sukrėtė ir sužavėjo, ir aš dabar kitąmet jau vėl kur nors važiuosiu. Susipažinau su turistėmis iš Vokieitjos, Belgijos, Prancūzijos...ir pati palikau nemažai eurų lankydama muziejus ir kavines. Nes faina. Vilniaus Kalėdų miestelis buvo nefaina. Bet galima padaryti, kad būtų faina. Tik niekas nedaro. Nes pas mus už iniciatyvą dažnai baudžia-prisidarai sau daugiau darbo už tą pačią algą.
    
3. Bendras susisiekimas Lietuvoje su potencialiais turizmo objektais yra ka-tas-tro-fa. Štai Dubingiai, Radvilų palikimas. Iš Vilniaus (sostinė, beje) iki Dubingių nėra tiesioginio autobuso, šiai krypčiai priskirtas Vilniaus rajono autobusų parkas. Štai šiuo metu (2013 vasario mėn.) yra du maršrutai į Dubingius: 16.35 sekmadienį ir 18.45 penktadienį. Radvilų paveldą teks apžiūrinėti su fakelais, o nakvoti krūmuose arba glaustis kokiam sarkofage, kad nesušalčiau. Romantika? Kitos potencialios turizmo pajamos, kurias niekina susisiekimą organizuojantys asmenys: Pašilių stumbrynas, Kernavė, Akmenės kraštas.

Dabar žiūrėkit, kaip reikia daryti: štai Naujojoje Akmenėje buvo atidarytas Drugelių namas. Spaudoje buvo pasirodę nemažai informacijos, o ir lankytojai mielai ėjo pasižiūrėti.Bet žiūrėkime ir plačiau: Drugelių namas, Juros periodo ekspozicija, Simono Daukanto Papilė, Kamanų rezervatas- štai kiek lankytinų objektų regione. Reiktų šiuo maršrutu paleisti reguliariai kursuoti mikroautobusiuką, vieną darbo dieną ir vieną savaitgalio dieną (ne sezono metu galima ir rečiau).  Jeigu dabar mūsų prioritetas yra kurti darbo vietas, jau turime vieną darbo vietą- vairuotojas. Mikroautobusui kažkur reiks įsipilti kuro- turime darbo vietą kolonėlės darbuotojui. Mikroautobusui reikia priežiūros- turime bent vieną darbo vietą techniniam personalui. Vairuotojui reiks kažkur pavalgyti- jau darbo duodam padavėjai ir virėjai. Maistą reiks pagaminti iš kažkur nupirkus produktus. Galima tęsti iki begalybės. Todėl reikia sudaryti tam tikrus maršrutus ir juos įterpti privaloma tvarka į kitus maršrutus, kad uždirbtų vietiniai gyventojai. Geras pavyzdys yra Aukštaitijos siaurasis geležinkelis

4. Neūkiškas atsakingų asmenų požiūris į turizmo informacijos centrų ir susisiekimo galimybių bendradarbiavimą. Aš nekalbu apie tuos, kurie turi automobilius. Aš neturiu (bet mielai prisidėsiu prie kuro sąnaudų, jeigu ką sugalvosit). Turistas, atvykęs į Lietuva trim keturiom dienom irgi dažniausiai neturi automobilio. O tai reiškia, kad nosies toliau Vilniaus, Kauno ir Trakų jis nekiša (o kadangi Kūtvėla labai landi, tai ji bando).O turizmo informacijos centrai turi dirbti pilnu pajėgumu visada, ir ne tik jie: kap vienas komentatorius temoje apie turizmo kontaktų mugę parašė, : "Atrodo mugė kaip mugė, neprasta proga 'prisišaudyti' vieni kitų kontaktų, bet paros laikas parinktas tai... keistas. Pradžia 14h :( Tegul eina tokie organizatoriai į Peru kalnus..." . Atsakymas? "Darbo diena ir laikas nuo 14 val. parinktas, kad būtų patogu atvykti tiek gidams, tiek agentūroms ar mokytojams. kadangi tai yra darbinis renginys, kaži ar kas norėtų aukoti savaitgalį :) su geriausiais linkėjimais;)". Atkreipkite dėmesį- darbuotojas, kuris dirba ne dėl to, kad myli savo darbą, o dėl to, kad dirba, nes....dirba, penktadienį, savo darbo laiku, nenori niekur eiti ir aukotis, nes nedaryti nieko yra lengviausia, nenori susirasti naujų kontaktų, su kuriais galėtų įgyvendinti naujus sumanymus ir gauti pajamų, nes... yra jo darbo diena, kur jos kontoroje atsėdi už savo "pusantro į rankas". O savaitgalį valandai laiko išėjus dirbti, to neįmanoma kompensuotis išėjus anksčiau iš darbo kitą dieną. Todėl ne sezono metu turizmo informacijos centrai ne didžiuosiuose miestuose dirba I-V darbo valandomis, nes Lietuvoje savaitgaliais joks turizmas nevyksta. Na, realiai tai vyksta, bet ne turizmo informacijos centre. Tai kam juos laikyt?

O mes turime ką parodyti. Tas britas teisybę klosto- mūsų gamta yra unikali. Mes turime aktyviau organizuoti galimybes lengviau pasiekti tokias turistinės traukos vietas kaip kad ir tokia Aukštadvario Velnio duobė.Ta proga nedidelis anekdotas iš kažkada buvusios Dviračio Šou laidos: kartą medžiojo estų kunigaikštis. Medžioklė buvo sėkminga, ir jis nuvargęs užmigo. Susapnavo kunigaikštis ežiuką, kuris pukšėjo. Pabudęs jis pasikvietė žynį ir paklausė, ką gi tas sapnas gali reikšti. O žynys taip išaiškino: toje vietoje, kur matęs pukšint ežiuką, kunigaikštis pastatys miestą, garsas apie kurį sklis po pasaulį kaip to ežiuko pukšėjimas. Moralas? Saaremaa saloje Estijoje Kaali krateris a.k.a. kažkas panašaus į Velnio duobę turi savo internetinį puslapį, ir dar sugeba paimti eurą už bilietą.O tai, tegul ir nuskambės negražiai, tik duobė su daug žalio vandens. Taip kad jeigu jau pukšintys ežiukai sugeba paimti eurą už pasižiūrėjimą į duobę su daug žalio vandens, mes nė to nepadarome.

Kaali krateris, Estija, šaltinis http://commons.wikimedia.org/wiki/Kaali (c) Pt.
Tai kol kas minčių tiek. Apie tai, kaip prie turizmo sektoriaus pajamų didinimo gali prisidėti ir privatus turizmas aš parašysiu, kai užeis tinkamas įkvėpimas. O dabar prašom pasisakyti komentaruose.

Su meile,

Kūtvėla


0 comments:

Post a Comment

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...