Vilkaviškis ir Paežerių dvaro ledo skulptūrų festivalis.

Ką pamatyti Vilkaviškyje? Yra šis bei tas, bet tokio turizmo klausimu apleisto miestelio dar turbūt nemačiau. Nors Vilkaviškio turizmo informacijos centre radau kalnus turistinės makulatūros, tenais nebuvo normalaus Vilkaviškio žemėlapio su jame normaliai ir suprantamai turistui nurodytomis lankytinomis vietomis, apie turistui draugišką TIC tinklalapį jau nė svajoti nedrįstu. Pasirodo, kultūros klausimais Vilkaviškis tituluojamas "Lietuvos Černobyliu"! Taigi, teko improvizuoti, tik dabar šiek tiek baiminuosi, kad pradėsiu naktimis švytėti.

Vilkaviškis. Gatvės menas.

Vilkaviškis- jotvingių gyvenamos žemės. Gyvenvietė pradėjo kurtis XVI a. pr. Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Bona Sforca 1545 m. paskyrė dalį miško žydų sinagogos reikmėms; joje buvo saugoma viena seniausių Torų Lietuvoje. Magdeburgo teises Vilkaviškis gavo 1660 m. iš Jono Kazimiero Vazos, o Vilkaviškio herbas Lelija primena didikų Pacų herbą-jie buvo miestelio savivaldos iniciatoriai. Miestelis labai nukentėjo Napoleono karo, Pirmojo pasaulino karo ir Antrojo pasaulinio karo metais.

Viena iš Vilkaviškio įžymybių-Vilkaviškio dvaras. Šis dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1773 m. Tuo metu jis priklausė Mykolui Oginskiui, Vilkaviškio seniūnui ir LDK etmonui. Tačiau šį dvarą išgarsino ne kas kitas, o Napoleonas, keturias dienas apsistojęs Suvalkijoje. Manoma, tai buvo gausiausiai kada nors Lietuvos istorijoje vienoje vietoje sutelkta kariuomenė. Napoleonas panaikino baudžiavą Suvalkijoje, todėl šis kraštas ateityje netruko išgarsėti šviesiais žmonėmis. Dabar dvaras yra privatizuotas, jame gyvena žmonės. Atrodo, šis pastatas neįtrauktas į kultūros paveldo registrą. Visgi, frontonas su kolonomis restauruotas dailiai. Ar Napoleonas 1812 m. tikrai buvo apsistojęs Vilkaviškio dvare? Yra tuo tikinčių. Kita vertus, gerb. Benjaminas Mašalaitis tuo abejoja: Napoleono bendražygių memuaruose nurodomas visiškai kitas medinio dvaro kompleksas, kurio nebėra jau bene 150 metų, o pasakų rimtiems žmonėms sekti gal ir nereikėtų.

Vilkaviškio dvaro fasadas.

Vilkaviškio dvaras.

Šiais metais keliauk kitaip. Adventur 2018 įspūdžiai.

Šį savaitgalį nuėmiau gausų kasmetinį tušinukų, užrašų knygelių ir kalendoriukų derlių, t.y. lankiausi kasmetiniuose turizmo atlaiduose- kelionių ir laisvalaikio naujienų parodoje Adventur 2018. Nors ėjau labai tikslingai su mane dominančių aplankyti vietų sąrašu, vis tiek parsinešiau visą šūsnį papildomos reklaminės medžiagos ir į šių metų kelionių tvarkaraštį įtraukiau porą naujų krypčių. Na, kaip sakoma, nori Dievą prajuokinti-papasakok savo planus, ar ne?

Šių metų tema-kitoks keliavimas.

Kiek prisimenu, šiemet buvo pirmas kartas, kai buvo galima įsiamžinti ant raudonojo kilimo. Labai vykusi idėja!

Kūtvėla ir Ursulijus Lepečkojauskas lankosi Adventur 2018 turizmo parodoje. 

Lietuvos salė buvo inovatyviausia ir jaukiausia iš visų keturių salių. Čia parodos dalyviai svečius pasitiko atnaujintais stendais ir informatyviais žemėlapiais, vaišino vietiniais gardėsiais; tarp parodos dalyvių jautėsi konkurencija dėl turistų dėmesio. Tiesa, sekmadienį antroje dienos pusėje kai kurie stendai pradėjo tuštėti ir užsidarinėti gerokai iki oficialios turizmo parodos pabaigos, ypač tas pasakytina apie užsienio šalių atstovus (bet juos galima suprasti, todėl skaitykite toliau).

Keliaujame traukiniu į Daugpilį: ką pamatyti per 7 valandas?

Pastarosiomis dienomis bandau suvaldyti komunikacijos krizę, nes mūsų žurnalistai apsilankė Daugpilyje ir nustatė, kad čia yra brangi provincija, kurios gatvės primena Kalugą ar Riazanę (čia turbūt ne komplimentas?) ir nėra padorios nakvynės, o populiariausia prekė tarp lietuvių turistų yra, žinoma, alkoholis. Kaip turbūt žinote, "Lietuvos Geležinkeliai" pagaliau paleido ilgai lauktą traukinį Vilnius- Daugpilis, kuris Lietuvos sostinę su antru pagal dydį Latvijos miestu sujungia per maždaug 2 h 30 min. Tiesa, "Lietuvos Geležinkeliai" sugebėjo tvarkaraštį* sukalti taip kreivai, kad blogiau dar paieškoti reikia: traukinys kursuoja tik šeštadieniais ir sekmadieniais, išvykimas iš Vilniaus 05.42 val (kai dar nevažinėja visuomeninis transportas!) ir 11.45 val, atitinkamai atvykimas į Daupilį 08.29 val ir 14.36 val. Iš Daugpilio į Vilnių traukinys išvyksta 08.57 val ir 15.41 val, atitinkamai grįždamas į Vilnių 11.39 val ir 18.24 val. Taigi, iš esmės į Daugpilį galima nuvažiuoti vienai dienai (septynioms valandoms)  traukiniu, nors patogiausia būti pasilikti vienai nakčiai.

EDITED 2020 sausis: yra reisas Daugpilis-Vilnius 19.44- 22.01! Nebėra 15.41 val. reiso.

*Vilnius-Daugpilis-Vilnius traukinio tvarkaraščiai čia pateikiami teisingi šio reportažo rašymo metu, bet "Lietuvos Geležinkeliai" dar gali ateiti į protą ir juos pakoreguoti. Visus realaus laiko tvarkaraščius ir galiojančias kainas rasite "Lietuvos Geležinkelių" tinklalapyje.

Daugpilis, Latvija.

Tarkime, visgi nusprendėte investuoti** tuos dešimt eurų į taksi, kad spėtume į 05.42 val reisą ir atvykote į Daugpilį punktualiai 08.29 val savaitgalį. Sveikinu-iki muziejų atidarymo liko dar bent pora valandų. Gerai, jeigu nelyja ir nesninga.

**Perkant atgalinį traukinio bilietą (t.y. bilietą pirmyn ir atgal tuo pačiu metu) arba turint "Lietuvos Geležinkelių" lojalumo kortelę, galima gauti nedidelę nuolaidą bilietui. Būtinai pasidomėkite prieš pirkdami!


Laimei, nėra to blogo, kas nepavirstų airišku alumi, nes netoli traukinių stoties (7 min pėsčiomis, sako Gūglė Mapsas), o tiksliau-autobusų stoties pastate Viestura gatvėje 10, yra airiškas pubas, kuris dirba 24/7. Kartais labai anksti ryte, kad atgrasintų stoties kontingentą, prie durų imamas 5 eur mokestis, kuris įskaičiuojamas į užsakymo kainą, bet Vilniaus traukinio atvykimo metu ši politika jau neturėtų galioti. Čia galima sušilti, pavalgyti, pažintį su Daugpiliu pradėti nuo gero alaus, o Redakcija primena, kad alkoholio vartojimas kenkia Jūsų ir visuomenės gerovei. Daugiau informacijos: Irish Dublin Pub. Šis pubas dalyvauja Daugpilio meniu programoje, kuri siūlo paragauti įvairių specialiai sukurtų patiekalų, susijusių su šio miesto istorija. Dublin Irish Pub siūlo rinktis is vegetariškų salotų (įeina ingredientas iš kanapių), karšto vištienos patiekalo ir deserto su Rygos balzamu: Daugpilio meniu: Dublin Irish Pub.

"Pirmasis mažojo Marko šedevras", skirtas pagerbti garsų dailininką Marką Rothko.

Pasistiprinus galima apsilankyti Daugpilio turizmo informacijos centre, kuris nesunkiai pasiekiamas pėsčiomis nuo autobusų stoties ir traukinių stoties. Ne sezono metu, t.y. iki balandžio mėnesio, Rygos g. 22 A esantis turizmo informacijos centras sekmadieniais nedirba, o šeštadieniais dirba 10.00-18.00 val, bet pačioje Daugpilio tvirtovėje esantis Daugpilio tvirtovės informacinis centras dirba ir savaitgaliais abi dienas nuo 10.00 val.

Kiti pusryčių pasiūlymai: "Vesma" Rygos g. 49; "Ezitis migla" Rygos g. 30, "Dinaburger" Viestura g.58, "Luna" Mihoelsa g. 68, "Vita" Rygos g. 22A.

Šių dienų aktualijos: kitokie žmonės. Ar tikrai jie-kitokie?

Pastaruoju metu internetinėje erdvėje vis dažniau pasirodo nepasitenkinimas, kad viešajame gyvenime (Holivudo filmuose, pokalbių šou) ir rinkodaroje (kelionių reklamose, turizmui skatinti skirtuose reklaminiuose video) nėra atspindima rasinė įvairovė; neseniai kliuvo ir gerai žinomam serialui "Draugai" dėl homofobijos, seksizmo ir kitų blogybių. Tiesa, šis serialas niekada nebuvo skirtas giliems filosofiniams apmąstymams ar amžinai gėrio ir blogio kovai, bet tolerancija jau toks dalykas, kad ima ir išlenda netikėčiausiose vietose. Nors man pareiškimas, kad per mažai atstovaujama rasinė įvairovė, jau pats savaime atrodo rasistinis-juk filmų aktoriai, pokalbių šou dalyviai, reklaminių klipų aktoriai turėtų būti atrenkami pagal savo sugebėjimus ir nuopelnus, o ne pagal savo odos spalvą. Ar aš klystu? Maža to, atrodo, kad per mažai dėmesio iš visuomenės gauna ir LGBT bendruomenė bei neįgalūs (fizinį ar protinį neįgalumą turintys) žmonės. Jeigu žiūrėsime grynai iš verslo perspektyvos, juodaodžiai keliautojai (angliškai- African American) kasmet išleidžia kelionėms 40 000,000,000 (t.y. 40 bilijonų) dolerių, o baltosios rasės dominavimas turizmo rinkodaroje neatspindi jų interesų ir poreikių. Savo ruožtu, neįgalieji keliautojai išleidžia apie 13,6 bilijonų dolerių per metus kelionėms ir pramogoms.

United Colors of Benetton. Viena iš gražiausių rasinės įvairovės reklamų.

Internetinėje keliautojų bendruomenėje vis dažniau pasigirsta raginimai sekti ne privilegijuotuosius baltuosius kelionių blogerius, o "kitokius" asmenis ir dalintis jų įrašais socialinėje medijoje, nes baltosios privilegijuotosios klasės atstovai, ypač gimę su stipriais pasais, ir taip keliauja dėka savo prigimtinio statuso (jiems lengviau gauti gerą išsilavinimą, padaryti gerą karjerą), o va kitokios odos spalvos, kitos religijos ar lytinės orientacijos žmonėms tai daryti sunkiau dėl netolerancijos, todėl juos reikia palaikyti. Aš prisipažinsiu, kad seku nedaug blogerių, nes neįmanoma sekti visos milžiniškos blogosferos, o ir seku juos todėl, kad jie gerai rašo-tai yra būtinas kriterijus, kad aš juos skaityčiau. Norėčiau šį reikalavimą perkelti ir ant "kitokių" blogerių pečių ir sekti juos dėl jų talento skrebenti klaviatūra, o ne dėl jų odos spalvos. Deja, kai kurie nuskriaustieji rašo labai prastai, bet užtat apie (dažnai įsivaizduojamą) diskriminaciją rėkia labai garsiai. Dažnai tokie keliautojai buriasi į savo uždaras bendruomenes (tribes, cliques).

Kūtvėla pasisako už lygias galimybes visų rasių, tautų, lyčių, religijų ir mitybos įpročių žmonėms (nors asmeninę pirmenybę teikia laikantiems žiurkėnus). Kūtvėlai būna labai nesmagu, kai kelionių forumuose (TripAdvisor) žmonės teiraujasi, ar kitos odos spalvos žmonėms saugu keliauti po Baltijos šalis. 

Daugiau skaitymo šia tema:

• The Blog Abroad: My Thoughts on the Lack of Color in the Travel Industry
  
• Oneika the Traveller: The Lack of Black in Travel Blogging and Travel Media
• Travel+Leisure: Why the Travel Industry Needs to See in Color
• Conde Nast Traveler: Women Who Travel Podcast: The Travel Industry Needs to Do More for Women of Color
• Luxury Travel Advisor: What it's Like to be a 'Hijabi Travel Blogger' in a Climate of Islamophobia
• MasterCard: The Rising Wave of Muslim Millennial Travelers Shaping a US$100 Billion Market
• DailyMail: Travel industry 'not doing enough for disabled travellers'
• Eye for Travel:Disability & mobility in travel: a market worth navigating

O kaip atrodo Jūsų skaitomų blogų sąrašas? Ar esate patyrę diskriminaciją keliaudami?

Jūsų balta ir privilegijuota Kūtvėla

Baimė valgyti vienai: faktas ar prasimanymas?

Maistas- neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis, tik vieni valgo, kad gyventų, o kiti gyvena, kad valgytų. Ypač svarbus maistas būna kelionėse, kur reikia ne tik "pakrauti baterijas" per skrandį, bet norisi ir susipažinti su vietine kulinarine tradicija. Tačiau daug žmonių, ypač moterų, bijo...valgyti vienos. Ši fobija turi mokslinį pavadinimą: solomangeraphobia, jis minimas nuo 1998 m.

Reikia patarimo? Gūglė visada padės!

"A Beginner's Guide to Eating Out Alone", "Do you go out to eat alone? Is it weird to do this?", "Is it normal to eat out alone? Do restaurant staff think it weird?", "How to eat alone without feeling awkward", "Hate Solo Dining?", "What Makes People Who Eat Alone Stronger"...Tai-tik kelios antraštės iš 269 milijonų (!!!) Google paieškoje apie fobiją, kuri kankina ne vieną dailiosios lyties atstovę, o pavalgymui mieste jos ruošiasi kaip į karinį šturmą. Taigi, kokių žingsnių turi imtis moteris, kad valgydama viena neatrodytų pasigailėjimo vertas padaras? Štai keletas patarimų:

• Restoraną pasirinkite iš anksto. Jus jau ir taip vargina fobija valgyti vienam, todėl nereikia pridėti beprasmio slankiojimo gatvėmis ieškant dailiai atrodančios vietos pavalgyti. Be to, jau žinosite meniu ir nevargsite abejodama-nemažai patiekalų pagal savo dydį ir kainą būna skirti dviems asmenims.
• Pradėkite nuo mažesnio iššūkio. Pirmiausia išbandykite pusryčiauti ar pietauti viena, o tada jau drįskite ir pavakarieniauti. 
• Rinkitės kavines, o ne restoranus. Kavinėse dažniau valgo pavieniai asmenys ir jūs nebūsite akis badanti išimtis.
• Venkite piko valandos. Tuo metu būna sunku gauti mažesnį staliuką, padavėjai noriau aptarnauja du asmenis dėl didesnių arbatpinigių, piko metu aptarnavimas gali būti skubus ir nemandagus.
• Kovokite už gerą staliuką. Jeigu nepatinka siūlomas mažas staliukas prie tualeto, reikalaukite kito, o jeigu jo nėra laisvo-laukite arba eikite valgyti kitur. Prašykite staliuko prie lango, kad galėtumėte stebėti praeivius ir negalvoti apie savo situaciją. 
• Užsirašykite į gurmanišką ekskursiją su degustacija. Taip būsite su grupe ir nebadausite. 
• Neškitės knygą ar planšetę. Kol aptarnaus, galite skaityti ir atsiriboti nuo smerkiančių ar gailesčio kupinų žvilgsnių*, nes visi kiti restorane esantys žmonės ir padavėjai tik ir pletkina apie tai, kad jūs neturite draugų arba kad jūsų pasimatymo antroji pusė ką tik pasiplovė. 

Kūtvėla pietauja viena Palerme, Sicilija. Alyvuogės salotose-su kauliukais, kad juos kur.

Aš dažniausiai keliauju viena, bet man asmeniškai tokia "problema" vienai pavalgyti nekyla, nors pasitaikė atvejų, kai žmonės prie gretimų staliukų kvietė mane prisėsti prie jų. O ką jūs manote apie šį reiškinį?

Jūsų Kūtvėla

* Vietoje knygos skaitymo dar sėkmingai galima iš vytelių pinti krepšį, megzti vilnonę kojinę ar karpyti snaiges iš popieriaus, nes absoliučiai niekam nerūpi, kad jūs valgote viena.

Žurnalistas Christopher Elliot terminą "solomangeraphobia" paminėjo savo 1998 m. straipsnyje.