Atostogos Čekijoje: kas liko už kadro.

Kelionė buvo numatyta Air Lituania lėktuvu, bet dvi savaitės iki skrydžio oro linijos buvo uždarytos, ir teko greitai rinktis: ar atsisakyti kelionės, ar keliauti autobusu. Pasirinkau Ecolines maršrutą Vilnius-Praha-Vilnius per Marijampolę. Autobusai yra patogūs, ilga kelionė nelabai išvargino, nors miegoti sėdint ir nelabai pavyko.

Apgyvendinimas buvo hostelyje Prahoje ir viešbutyje Brno.

Prahoje gyvenau Dakura Hostel, kuris yra netoli Prahos pilies. Netoli yra tramvajaus ir metro stotys, parduotuvės, maitinimo įstaigos. Registratūra dirba visą parą, kambariuose veikia nemokamas wifi, galima gauti miesto žemėlapį. Dušai ir tualetai-koridoriaus gale. Vienitelė blogybė buvo ta, kad bendra virtuvė buvo priešais mano kambarį, todėl naktimis girdėjosi puodų skalambinimas ir sklido ne visada malonūs kvapai. Tačiau ausš kamštukai bent triukšmo problemą išsprendė. Šio hostelio atsiliepimuose triukšmas yra pagrindinis minimas trūkumas.

Kūtvėla Prahoje.

Brno gyvenau City Hotel Brno, bet jo nerekomenduočiau. Pats viešbutis-kaip viešbutis. Tvarkingas kambarys, kasdien valomas ir keičiami rankšluosčiai, yra televizorius, nemokamas wifi. Bet žadėto šaldytuvo nebuvo. Be to, šis viešbutis mėgstamas turistinių grupių, kurios paprastai atvyksta naktį, ir labai bilda visas pastatas. Be to, čia priimami svečiai su gyvūnais, todėl kambariuose palikti šunys cypia arba loja. Viešbutis yra šalia tramvajaus stotelės, bet vakarais ir savaitgaliais tramvajus važinėja praktiškai kas pusę valandos, o nebevažinėja nuo maždaug 23.00 val., todėl apie naktinį gyvenimą centre geriau pamiršti. Tik tiek, kad su ausų kamštukais galima miegoti, o ir kaina buvo gera.

Kūtvėla lankosi Brno arboretume.

Transportas šalies viduje yra labai gerai sutvarkytas. Susisiekimas su regionais pakankamai išplėtotas autobusais ir traukiniais ir nėra brangus. Ypač man patiko Brno tramvajai- punktualūs, švarūs, nebrangūs. Kai kurios stotelės-pagal pageidavimą, todėl reikia nepamiršti laiku paspausti žalio STOP mygtuko.

Maistas žiūrint koks ir kur. Paukštienos patiekalai brangūs ir rieboki, bet labai skaniai padaryti. Parduotuvėse galima rasti visko, ko tik širdis geidžia, nors lietuviška duona man vis tiek skaniausia. Pigiausiais vynas Čekijoje parduodamas tetrapakuose arba bambaliuose. 

Maži kelionių malonumai.

Lankytinos vietos reikalauja atidaus planavimo arba pakankamo laisvo laiko, nes Moravijoje visi apsilankymai pilyse ar rūmuose buvo tik ekskursijos metu su gidu. Laimei, didelių eilių prie bilietų nebuvo, ir į visas norimas ekskursijas patekau. Nekalbantiems čekiškai duos pasiskaityti medžiagą anglų kalba arba bus nemokamas audiogidas. Man labai patiko toks pasirūpinimas turistais. Pakankamas kiekis kelio nuorodų anglų kalba neleis pasiklysti.

Kalba yra didžiausia problema. Prahai tai negalioja, nes ji yra turistinis miestas, todėl angliškai ten galima susikalbėti. O štai Moravijoje-ne visada. Net traukinių stotyje Brno esantis informacinis centras, skirtas kelionėms traukiniais, neturi angliškai kalbančio darbuotojo (arba turi labai blogai kalbantį). Man draugė Eglė taip paaiškino: visi čia atvažiuojantys gyventi ir dirbti išmoksta čekų kalbą, o turizmas čia neišplėtotas, todėl anglų kalba ir nereikalinga. Šitokia situacija labai apsunkina informacijos paieškas internete, todėl patariu skaityti portalą Trip Advisor ir ten užduoti klausimus. Praverstų pasimokyti keletą naudingų frazių čekų kalba, tačiau daug šansų, kad susikalbėsite vokiškai.

Bendri įspūdžiai yra labai geri. Mane maloniai nustebino regioninis transportas. Iš Brno pasiekiami visi miestai miesteliukai aplink ir dar toliau, yra susisiekimas su Viena ir Bratislava. Autobusuose ir truakiniuose galima vežtis šunis. Tiesa, jie dažniausiai keliauja specialiuose krepšiuose, bet tokie tylūs, kad tik išplipant pamatai, kad dvi valandas už tavęs keliavo ir ilgaplaukis taksas. Transporto pigumas ir patogumas lemia tai, kad daug čekų važinėja po savo šalį. Labai daug žmonių tramvajuose su šiaurietiško vaikščiojimo lazdomis ir kuprinėmis važiuoja iki traukinių stoties, kur perka bilietus iki įdomesnių Moravijos kampelių. Labai Lietuvai reiktų tokio išplėtoto regioninio transporto, kad žmonės susipažintų su savo šalimi. Pabandykite va pusdieniui autobusu nuvažiuoti iš Vilniaus iki kokios Aukštadvario Velnio duobės ir atgal-niekaip.

Išlaidų išklotinė:

Kelionė Ecolines autobusu: €65
Apgyvendinimas: 5355 CZK (€198)
Transportas Čekijoje: 1925 CZK (€71)
Lankytinos vietos: 1995 CZK (€74)
Suvenyrai: 1149 CZK (€43)
Maistas (ir vynas): 2398 CZK (€89)

Viso: €540.

Aš manau, kad tai (apie buvusių 1900 LTL) yra labai padori suma. Žinoma, Prahoje leidau sau daugiau negu reikėjo, galėjau ir pataupyti, nes pradinis mano biudžetas šiai kelionei buvo €400. Tačiau nebuvau rimtai paskaičiavusi Prahos lankytinų vietų kainų ir buvau neatidi planuodama pietus ir vakarienes.

Šituom pasakaitės iš Čekijos baigiamos. Tiksliau, daroma pauzė, net turiu planų aplankyti Vieną, o autobusu Vilnius- Brno-Viena šitokia kelionė gali pigiai kainuoti, reikia tik variantus padėlioti. Manau, tuo pačiu paskirti dar porą dienų Moravijai, aplankant Valtice ir Lednice, tą patį Mikulovą. Iš komentarų privačioje erdvėje suprantu, kad Čekijos, Slovakijos ir Austrijos pakraščiai yra labai įdomūs mūsų keliautojams.


Dėkoju, kad mane skaitote, ir gerų kelionių!

Kūtvėla