Ar mums reikia vienadienių turistų, kurie iš esmės mums kenkia? Ir dar apie tai, ką Lietuvoje jiems turime parodyti.

Šiaip nebūčiau rašiusi šito įrašo, bet pamačiau pas poną Aidą Puklevičių ant Facebook'o sienos tokį pastebėjimą, kuriuo -su gerbiamo Aido leidimu- dabar čia su mielais Skaitytojais ir dalinuosi.

Ponas Aidas Puklevičius dalinasi savo pastebėjimais.

Mano nuomonė sutampa su Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidento p. Dariaus Miklovo pozicija, todėl p. Aido Puklevičiaus Facebook'o paskyroje besiveisiantys pikti komentatoriai man pasiūlė palaipsniui mažinti tabletes. Tai šituom Kūtvėla nori nuraminti savo gerbėjus, kad sveikata nesiskundžia, netrukus žada eiti į 40 km pėsčiųjų žygų, o iš tablečių vartoja tik Magnio B6 kompleksą dėl rytinių kojų spazmų, validolį, ir dar kartais Ibumetin moteriškomis dienomis, ir visi šie vaistai-nereceptiniai. Betgi grįžkime prie turizmo.

Prieš skaitant toliau, siūlau susipažinti su pilnu straipsniu, kuris taip papiktino p. Aidą: Lietuvos pajūrio kurortai spjaudosi po kruizinių laivų turistų viešnagių.

Ironizuodamas p. Aidas mini turistų Palangoje laukiančius "džiaugsmus": cukraus vatą, dainininkę Katunskytę, karbonadą su užkeptų sūriu ir majonezu. Manau, kad p. Aidas taiko šią pastabą ne vien tik vienadieniams turistams iš kruizinių lainerių, bet ir visam Lietuvos turizmo sektoriui (jeigu klystu-laukiu p. Aido pastabos komentaruose). Bet in medias res mano tinklaraščio įrašo tema yra vienadienių turistų buhalterinė apskaita pajūrio turizmo sektoriuje.

Turbūt visi mes esame kada nors buvę vienadieniais turistais. Iš kokių sudedamųjų dalių susideda vienos dienos išvyka, ir kokią naudą ar žalą ji padaro vietinei infrastruktūrai? Panagrinėkime konkretų pavyzdį: Vokietijos kruizų bendrovės laineris "Aida Cara" pirmą kartą šiemet lankėsi Lietuvoje. Tiksliau, Klaipėdos regione. Techninis laivo gedimas sulaikė mūsų svečius dviems paroms, bet tikėsimės jiems viešnagės tai nesugadino. Kruizinio lainerio keleivių sąraše buvo virš 1,000 turistų iš Vokietijos ir Austrijos. Derybos dėl šio kruizo vyko penkerius metus. Kelionė trunka 14 dienų, aplankomi beveik visi Baltijos jūros uostai, o vienam keleiviui šis kruizas kainuoja vidutiniškai €4,000. Šiemet Klaipėdoje laukiama 50-ties kruizinių laivų, kurie atplukdys per 50,000 turistų. Tokią informaciją pateikia straipsnis Į Klaipėdą užsukęs laineris stebina baru ir kainomis.

Taigi, kruizinis laivas įplaukia į uostą. Vieno lainerio rinkliava uostui, aukščiau paminėto straipsnio duomenimis, yra €12,000, o pernai metų rinkliavos iš kruizinių laivų sudarė vos 2% uosto pajamų. Na, mokesčius reikia mokėti, todėl kruzinio laivo administracija atsisveikina su tais €12,000, kurie papildo Klaipėdos uosto biudžetą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rinkodarai šiemet skyrė €43,000, dar €37,000 numatė skirti Klaipėdos miestas.

Toliau- iškilmingas keleivių pasitikimas ir turizmas pajūrio regione prasideda.

Daugiau nei 500 turistų į ekskursijas buvo išvežioti 10 autobusų. Manau, kad kruzinių lainerių kompanija bendradarbiauja su vietinėmis turizmo agentūromis. Štai Jums kitas konkretus pavyzdys- daugiau nei 850 turistų iš "Serenade of  Seas" pasirinko turizmo agentūros "Klaipėdos Mėja" organizuojamas ekskursijas po Klaipėdos regioną, populiariausia ekskursija buvo "Gintaro keliu", rašoma straipsnyje Kruizinis laivas atplukdys tūkstančius turistų. Kadangi tokių ekskursijų kainos yra susitarimo tarp paslaugos pirkėjo ir teikėjo dalykas, kiek eurų papildė šios turizmo agentūros sąskaitą nesiimu spėlioti, nors neabejoju, kad nuo šių pajamų bus sumokėti reikiami mokesčiai į biudžetą; vėlgi, uždirba ir vietiniai gidai.

Tačiau prieš sėsdami į autobusus, mūsų svečiai turi galimybę Klaipėdos teatro aikštėje apsilankyti jomarke ir įsigyti suvenyrų. Pernai tai buvo sunku, nes Klaipėdos senamiestyje nebuvo valiutos keityklos, o litų turistai, žinoma, neturėjo, o mūsų prekeiviai neturėjo bankinių kortelių skaitytuvų. Toks jomarkas rengiamas, jeigu į uostą atplaukia didesnis nei 200 m ilgio laivas- "Aida Cara" šį kvalifikacinį barjerą įveikė. O mūsų naujoji valiuta euras tikrai nebuvo kliūtis nusipirkti suvenyrų.

Taigi, turime 500 turistų ir 10 autobusų. Ir štai jie visi, jau dabar dailiai gintarų karoliais pasipuošę, nuvažiuoja papiktinti gerbiamą Neringos merą p. Darių Jasaitį. Kad Jums būtų paprasčiau sekti mano mintį, pacituosiu ištrauką iš straipsnio.

„Įsivaizduokit, kaip atrodo per patį vasaros įkarštį autobusais užkištos siauros Nidos gatvės. Čia kuriam laikui apsigyvenę poilsiautojai negali normaliai privažiuoti iki poilsinių. Eismas mieste visiškai sutrinka. Didžiausias galvos skausmas būna iškuopti kalnus šiukšlių ir ištuštinti viešuosius tualetus po tokio atvykėlių antplūdžio. Juk būna, kad vienu metu atvažiuoja apie tūkstantis žmonių“, – nuogąstavo Neringos meras.

Dėkoju už kantrybę, mano gerasis Skaitytojau, nes štai ir išėjome į finišo tiesiąją. Gerbiamą Neringos merą irgi galima puikiai suprasti, nes šiukšlių išvežimas ir viešieji tualetai yra vienos iš opiausių visos Lietuvos turizmo infrastruktūros problemų. Tie €12,000, kurie papildė Klaipėdos uosto biudžetą, greičiausiai ten ir liks, o štai Neringos savivaldybei ką daryti? Juk atvažiavo 500 žmonių, po kurių reikia viską iškuopti. O kas sumokės? Čia man būtų įdomu sužinoti, ar nebūtų galima kol kas savanorišką nacionalinio parko lankytojo bilietą tokiam gausiam turistų būriui padaryti privalomą? Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nuo šių metų yra įvedusi savanorišką bilietą, pajamos už kurį eitų lankomos saugomos teritorijos infrastruktūrai ir švietėjiškai veiklai vykdyti. Daugiau sužinosite čia: Valstybinių parkų lankytojo bilietas. Kuršių nerijos nacionalinis parkas galėtų taikyti kruizinių laivų turistams VSTT nustatytą tarifą: vienkartinis lankytojo bilietas kainuoja €1.00 (vieną eurą) ir galioja penkias dienas. Taigi, tokiu būdu būtų galima gauti €500, kurių-mano nuomone- tikrai turėtų pakakti aplinkai sutvarkyti.

O ką gi veikia, Jums turbūt knieti sužinoti, 500 turistų iš Vokietijos ir Austrijos Neringoje?

Laive pasisotinę turistai į kavines krante nevaikšto ir apsipirkinėti nenori. Neringoje jie aplanko Saulės laikrodį, Mirusias kopas, Thomo Manno namelį,-rašo straipsnis Lietuvos pajūrio kurortai spjaudosi po kruizinių laivų turistų viešnagių. 

Deja, taip jau yra. Kruiziniai laivai pritraukia keleivius siūlydami įvairius maitinimo paketus, pasitaiko ir  pasiūlymas su "viskas įskaičiuota", todėl visiškai suprantama, kad už paslaugą/produktą vieną kartą jau susimokėjęs žmogus nenori išlaidauti. Ir tai nesusiję su tautybe, taupo visi, ypač jeigu jau sumokėjo €4,000. Be to, jokia kruizinių laivų kompanija nenori, apsaugok Viešpatie, apsinuodijimo maistu, todėl galbūt netgi ir nepataria maitintis krante, o gal ir patys žmonės vengia šaltos keistos rožinės sriubos iš keistos daržovės. Tačiau šiuo metu nemokamai pasinaudoję kelių ir tualetų infrastruktūra, 500 žmonių palieka vos kelis eurus Kuršių nerijoje, nes iš mokamų objektų čia jiems numatytas tik Tomo Mano namelis, kurio bilietas kainuoja €1,74 (ekskursijos kaina užsienio kalba €8,64). Reikia tikėti, pajamos už bilietus tikrai neina infrastruktūros tvarkymui, nebent kiek tai liečia muziejaus teritoriją.

Aš pavadinau vienadienius turistus "nuostolingais", už ką mane negailestingai sumušė labai kritikavo p. Aido Facebook'o paskyros komentatoriai. Juokėsi jie iš manęs sakydami, o kokį jau ten be suvartoto šikpopieriaus tie turistai dar nuostolį daro? Tai, kaip matote, visgi daro. Nes nauda, negauta iš jų, ir yra nuostolis mūsų turizmo sektoriui. Naudą sukuria nakvojantis turistas, nes tada uždirba viešbutis ir maitinimo infrastruktūra, nakvojantis kelias naktis turistas papildomai duoda naudos transporto infrastruktūrai, muziejams ir/ar gidams, maisto ar suvenyrų parduotuvėms. O vienadienis turistas atvyko pavalgęs sočiai (galbūt, dar savo krepšelį su maistu iš lainerio atsargų įsimetęs), pasivažinėjo autobusu, pasiklausė gido, pasigrožėjo Baltijos jūra, pasinaudojo nemokamu viešuoju WC (arba už kokį simbolinį €0.30 mokestį), galimai apsilankė Tomo Mano namelyje, padarė kelias kopų nuotraukas, ir tuo pačiu autobusu buvo saugiai sugrąžintas į kruizinį laivą vakarienei. Realiai čia uždirbo tik kelionių agentūra, kuri suorganizavo autobusus su vairuotojais, gidus, ir sudarė ekskursinę programą. Žinant, kad kruizinis laineris yra stambus klientas, kuris gali būti ir pastovus klientas ateityje, nė kiek neabejoju, kad kruzinių laivų kompanija dar išsiderėjo gerą nuolaidą iš kelionių agentūros.

Skaičiuojama, kad savo viešnagės metu jau ant mūsų žemės stovėdamas vienas kruizinio lainerio keleivis išleidžia apie €50.

Su tokiomis, kaip mūsų, ir dar didesnėmis problemomis susiduria Barselonos gyventojai. Rekomenduoju dabar padaryti skaitymo pertrauką, užsiplikyti puodelį arbatos, ir pažiūrėti šį valandos trukmės video su angliškais subtitrais. Filmas apie kruzinių keleivių naikinamą Barselonos miestą vadinasi Bye Bye Barcelona. Oficialus tinklalapis: www.byebyebarcelona.com.

Ginkdieve, nesakau, kad kruizinių lainerių atplukdomi turistai yra koks nors blogis, su kuriuo reikia kovoti (kaip Barselonoje). Bet nesutinku ir su teiginiais viešojoje erdvėje, kad mūsų turizmo verslo pagrindinis tikslas yra išrengti turistus didelėmis kainomis, ir todėl čia niekas nevažiuoja (nebent čia apie apgyvendinimo sąlygas per Palangos vasaros sezoną, tada teisybė). Kruizinių laivų turistai gali būti pelningi, jeigu bus vieninga strategija, kaip tuos eurus paimti, bet dorai uždirbant, ir nieko neapiplėšinėjant. O strategijos taigi ir nėra! Tai, kad ponas Aidas Puklevičius piktinasi, yra tik pasekmė to, kad iki šiol Lietuva nėra sukūrusi vieningos turizmo strategijos, nepaisant to, kad turime devynias begalybes ministerijų, kurios už tai atsakingos, ir kurios Jums pasakoja, kad viskas čia su turizmu pas mus gerai, visos strategijos vietose. Bet kai mamos devynios, tai vaikas- alkanas.

Derybos su kruizinių laivų kompanija truko penkerius metus- ilgai teko įrodinėti, kad nesame paskutiniai sručiai. Bet iš tiesų, o kaipgi paskatinti tą turistą nakvoti, jeigu būtent nakvojantis turistas mums naudingas? Štai ponia Rita man leido pasidalinti jos įrašu socialiniame tinkle.

Ponia Rita Danė klausia Jūsų nuomonės.

Ponia Rita sako, kad mums trūksta turistinio identiteto. Gintarų prekeiviai Turgaus aikštėje Klaipėdoje vokiečiams gintarų nebeįsiūlo- šimtas metų kaip gintaras jiems ne naujiena, jeigu ne daugiau. Šiuo metu Vilniaus merui yra pateiktas siūlymas įvesti turistinę rinkliavą: 2016 m. turistas į miesto biudžetą sumokėtų €0.50, o nuo 2017 m.- €1.00 mokestį už naktį. Numatomos išimtys, o kam tiksliai bus skirtos surinktos lėšos dar neaišku, bet viena minima kryptis yra Vilniaus prisistatymas užsienyje. Specialistų skaičiavimais, taip kitais metais Vilniaus biudžetą papildytų apie €0,5 mln, 2017 m.- apie €1 mln, nuo 2018 m. ši suma būtų apie €2 mln. 

Viskas labai gerai. Jeigu turistas tikslingai atvyksta į Vilnių ir Lietuvą, tai tie keli eurai jo tikrai neatbaidys, ir-galų gale!- reikia pagaliau išmokti pritraukti tikrai ne trupingraužius turistus, kuriems kambarys būtinai turi būti su virtuve, nes pačiam gamintis maistą yra pigiau. Aš netgi bažnyčių lankymą turistams apmokestinčiau, bet čia bijau, kad p. Aido Puklevičiaus Facebook'o paskyros komentatoriai paskelbs mano medžioklę. Gerų minčių apie mūsų turizmo spragų užkaišymą pateikia p. Donatas Pocius savo tinklaraščio įraše Mirtis cepelinams, naujas liaudies buities muziejus ir kitos idėjos Lietuvos turizmui.

Realiai yra du keliai. Vienas kelias yra tas, kuriuo einame dabar. Pripažinkime, kad neturime nieko išskirtinio, kad turizmas pas mus plėtojamas kaip kiekvienai savivaldybei geriau matosi (o kai kur ir iš viso neplėtojamas, nes darbas žmogui kenkia), ir džiaukimės, kad kaimynai bėdoje nepalieka ir apsilanko Aušros Vartų Marijai nusilenkti, o paskui nueina karbonado suvalgyti. Kitas kelias yra susėsti už vieno stalo savivaldybių galvoms, turizmo departamento ir kultūros paveldo departamento atstovams, viešbučių savininkams, kelionių agentūrų direktoriams, gidų gildijų atstovams, muziejininkams ir pasikalbėti, kaip mes matome Lietuvą tiek Europos, tiek pasaulio, tiek ir pačios Lietuvos turizmo rinkoje, kur mūsų unikumas, ir kaip jį pristatyti, ir kokia kainodara turi būti. Nes gintaras, linas ir šaltibarščiai yra tik įkyrios musės zyzimas, kuriu mes tikrai negalime konkuruoti su Paryžiumi, Viena, Roma ar Stambulu, o turimų skrydžių žemėlapis irgi nepadeda (įdomu, kiek turistų iš Gruzijos pas mus apsilankė?). Apie turizmo skatinimą Lietuvoje esu rašiusi anksčiau, tai išsprendus mano sename įraše Turizmo skatinimas Lietuvoje: problemos ir ką daryti? minimas problemas būtų jau labai didelis žingsnis į priekį.

Tai kol kas tiek, nors tema- neišsemiama. Komentarai labai laukiami.

Myliu Jus, net jeigu šiemet ir atostogavote Palangoje.

Jūsų,

Gidė, mokytoja, blogerė ir aktyvi pilietė Kūtvėla