Atostogos Čekijoje: labirintais garsėjantis Znojmo miestelis ir Brno žydų kapinės.

Paskutinė mano dienos kelionė Moravijoje buvo į Znojmo miestelį, bet tai buvo nedidelis nusivylimas. Znojmo galima apžiūrėti per porą valandų, todėl jis puikiai tinka sustoti ilgose kelionėse tarp Prahos ir Vienos, bet ypatingai jis manęs nesužavėjo, netgi atvirkščiai. Bet apie viską eilės tvarka. Iki Znojmo veža autobusas iš Brno Zvoranka stoties, kelionė trunka apie 1 val. 45 min. ir kanuoja 100 CZK. Autobusų stotis yra šalia traukinių stoties, bet nei vienoje nėra miesto žemėlapio ar turistui naudingų nuorodų-už ką jau kelionės pradžioje miestelis gauna iš manęs riebų minusą. Miestelis toks mažas ir nereikšmingas, kad Lonely Planet knygoje net jo žemėlapio nėra. Bet, kadangi miestelis mažas, netrukus prieinu didesnę gatvę su rodyklių nuorodomis, kuriomis ir atseku iki turizmo informacijos centro. Kaip tokiam mažam miesteliui, tai turizmo informacijos centras yra didelis ir erdvus. Čia prisirenku visokių reklaminių proklomacijų.

Kūtvėla ruošiasi labirintinėti Znojme.

Ko jau ko, o požeminių labirintų Čekijoje netrūksta. Jeigu buvo miestas su turgaus privilegija, buvo ir labirintas po turgumi maisto prekėms laikyti vėsiai, o jeigu toks miestas dar pasienyje buvo-kaip Znojmo- tai ir nuo priešų slėptis labirintuose reikėjo, o tam reikėjo ir tinkamos ventiliacijos. Znojmo gyventojai savo rūsius įrengė taip, kad maistą požeminiuose labirintuose gaminosi, o dūmai per specialias ertmes su namų kaminais sujungtas rūko. Užėjo kartą baisieji priešai, ir rado miestą vaiduoklį: nei gyvos dvasios nėra, tik kaminai rūksta. Pamanė piktadariai, kad miestelis užkerėtas, ir pabėgo. Or so the legend says.




Požeminis labirintas Znojme yra vienas ilgiausių labirintų Vidurio Europoje. Jis atsirado XIV-XV a. sujungus asmeninius rūsius į vieną labirintų sistemą. Znojmo labirinto ilgis siekia 30 km, ir jį sudaro keturi aukštai su šuliniais, kanalizacija ir ventiliacija. Lankytojai gali pasirinkti vieną ar net visus iš trijų adrenalino turų: lenvgas (1 val. 15 min), vidutinis (1,5 val.) ir adrenalininis (2,5 val.). Visi be išimties turistai privalo pereiti patikrinimą prieš turo pradžią.

Kūtvėla atlieka patikrinimą prieš labirintinimąsi.

Trečiasis turas ne veltui yra adrenalininis, nes jo metu tenka iš ropoti, ir šliaužti, ir po vandenį braidyti. Aprangą duoda turo instruktoriai. Aš pamaniau, kad man užteks paprastos pažinties su Znojmo labirintais, todėl nusipirkau bilietą į ne adrenalininį apžvalginį turą (1 val, 95 CZK). Ši ekskursija buvo čekų kalba, bet kitakalbiams turistams buvo išdalinti audiogidai. Visa informacija apie turus ir kainas yra čia: Znojmo katakombos.

Znojmo požemiai.

Iki ekskursijos labirintuose buvo dar valanda laiko, todėl truputį pasivaikščiojau aplinkui (nors prie požemių buvo kavinė, bet taip anksti išlaidauti dar nenorėjau, o vyno padegustavusių į labirintus neleidžia). Tačiau kol tupinėjau aplinkui tai mačiau, kaip pamažu susidaro grupės į požemines ekskursijas- turistai po vieną, po du, šeimomis užeidavo nusipirkti bilietus. Ir kas galėjo pagalvoti, kad šitokiame užkampyje yra tokia turistinė vieta.

Znojmo senamiestis.

Sgrafitu puoštas namas.

Tame bokšte yra turizmo informacijos centras.

Turistinis traukinukas.

Turistus Znojme galima buvo suskirstyti į dvi grupes: pavieniai turistai čekai ir mažose grupėse paskui gidą einantys vokiškai kalbantys senjorai (greičiausiai austrai, nes čia jau visiškas pasienis). Bet štai ir atėjo laikas leistis į požemius.

Kūtvėla klausosi audiogido pasakojimo Znojmo labirintuose.

Laiptai aukštyn/žemyn.

Meninė instaliacija.

Požemių gyventojas.

Sijono stebėjimo punktas.

Pasirodo, gidė pasakojo, į labirintus žmones atvydavo ne tik užpuolęs priešas, bet ir dar baisesnis dalykas-troškulys. O mes dar nuo nemirtingos Sprite reklamos laikų žinome, kad troškulys yra viskas. Taigi, susirinkdavo Znojmo vyrai čia su tuom baisiu troškuliu alumi irba vynu kovoti-nes vandenyje visokie ten mikrobai plaukiojo tais laikais-ir pastatydavo vieną, drąsiausią, sargybos eiti ir va pro tokią "akį" žiūrėti, bene laiptais leidžiasi moteriškas sijonas. Tada sargybinis Žvitrioji Akis pagal kokius tai, matyt iš anksto nurodytus požymius, gal pagal audimo būdą, iš sijono padalkų nustatydavo, kurio troškulio kamuojamo bėdulio pati čia ateina, ir tam teisėtam sutuoktiniui duodavo sutartą signalą slėptis. Moteriškei paklausus, ar nėra čia jos širdies pašino, sąmokslininkai kaipmat išsigindavo.

Tiksliai nėra žinoma, kas iškasė Znojmo labirintus (čia dar katakombomis vadinamus), bet neabejojama, kad tai buvo šios srities profesionalai, galbūt kalnakasiai taip uždarbiavo vietoje sidabro ar druskos kasyklų. Nors praktinis  rūsių, o vėliau ir labirintų pritaikymas sandėliams nėra neigiamas, tvirtesnė versija yra ta, kad labirintai vis dėlto atsirado grynai dėl gynybinio poreikio, nes jų planai taip ir nebuvo rasti. Manoma, kad labirintų išplanavimą miesto gyventojai norėjo išlaikyti paslaptyje, o pats planas, jeigu jis buvo, buvo žinomas tik keliems miesto tarybos nariams. Nepatogumų sandėliavimui sudarė ir gynybai palankus chaotiškas labirinto išsiraizgymas per kelis aukštus. Labirintas nemenkai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, bet pamažu kruopštus atkūrimas ir pritaikymas lankymui davė vaisių- šiandien Znojmo garsėja savo požemiais.

Znojmo senamiestis.

Galbūt įtakos turėjo tai, kad šiandien buvo sekmadienis, ir miestelis buvo kaip išmiręs, nes man jau dabar pasidarė nykiai nuobodu. Pats miestelis gražiai sutvarkytas, bet tylus tylus, kaip pelė po šluota. Visa laimė, lankytinos vietos dirbo, kitu atveju būtų visiška katastrofa. O ir tos lankytinos vietos po labirintų buvo devynios begalybės bažnyčių. Vis laimė, kad bent gražiais vaizdas pasigėrėti buvo galima.

O galbūt mane nuvylė per dideli lūkesčiai? Pats Znojmo turistinėje brošiūroje taip prisistato:  The pearl of South Moravia-this is how the royal city of Znojmo, built on a huge rock upon the river Dyjem used to be called. You can perceive rich history from every corner of the city. After all, Znojmo is one of the oldest cities in the Czech Republic. It was a valued trump card in the hands of bohemian kings and Moravian margraves. Its importance grew from the beginning of the XIth century because of vicinity of Austrian border and because of its location on an old land route from Prague to Vienna. Its famous past can be well documented on its numerous architectural sights. Znojmo is like a textbook of architectural styles. Žinoma, apėjau ne visą miestą, galbūt kažkur ir galima įvertinti tą didingą istoriją, bet tiek, kiek mačiau, niekuom nesiskiria nuo mažo provincijos miestelio. Kaip sakiau įrašo pradžioje, čia gera nulipti nuo žirgų porai valandų, pamankštinti kojas, bet tai ir viskas.

Šv. Mikalojaus bažnyčia.

Znojmo senamiestis su Šv. Mikalojaus bažnyčia.

Kūtvėla grožisi Znojmo panorama.

Vienintelis dalykas, dėl kurio verta atvykti į Znojmo, ir dėl kurio Kūtvėla neverkia, kad be reikalo išmetė laiką ir pinigus, yra Šv. Kotrynos rotonda.

Šv. Kotrynos rotonda.

Šv. Kotrynos rotonda.

Šv. Kotrynos rotondos lankymas yra ribojamas. Ekskursijos vyksta kas valandą, ketvirtis po 00, ir tik mažose grupėse. Rotondos viduje turistai gauna audiogidus, nes dėl akustikos ir objekto apsaugos gidas nekalba. Audiogidas pasakoja maždaug 15 min. Viskas, ekskursija (90 CZK) baigta. Tačiau kokia tai ekskursija!

Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Kotrynos rotonda buvo pastatyta maždaug 1100 m. Ji priklausė Znojmo kunigaikščių Pšemyslidų pilies kompleksui. Rotondos vidus buvo ištapytas Bizantijos stiliaus freskomis, Naujojo Testamento scenos kaitaliojasi su šios giminės istorijos įsimintiniausiomis scenomis. Ši tapyba labai gudriai paaiškina Pšemyslidų giminės teisę paveldėti Prahos karūną, nes centrinė ištapyta figūra yra Vaclovas II, pirmasis Bohemijos karalius. Tokia vat, galima sakyti, propaganda.

Daug nesitikėdama, tik pasikliaudama Lonely Planet rekomendacija, nusipirkau bilietą. Pataikiau kaip tik laiku, nes gidė jau ruošėsi išeiti, o kita ekskursija buvo tik už valandos. WOW,- man nejučia išsprūdo tik įžengus pro rotondos duris. O mane nustebinti, patikėkite, nėra lengva. Labai rekomenduoju Jums būtinai paskirti laiko šiai rotundai, jeigu lankysitės Znojme. O pačioje pilyje neapsilankiau, nes jau pakankamai prisipilinėjusi Čekijoje jaučiausi, o ir esami aprašymai nesugundė.

Vaizdas į Znojmo nuo rotundos pusės.

Kūtvėla lankosi Šv. Katerinos rotondoje Znojme.

Žmonės čia puošia palanges, ir niekas jų gėlių nevagia. Vilniuje tuoj nuneštų, deja :-(

Man labai patiko šitas geltonas namas.

Znojmo senamiesčio gatvelė.

Šv. Bonifaco relikvijos Šv. Mikalojaus bažnyčioje.

Apžvalgos aikštelė netoli Šv. Mikalojaus bažnyčios.

Marijos abrozdėlis Šv. Mikalojaus bažnyčios kampe.

Pamaldūs žmonės čia sustoja papoteriauti.

Kūtvėla prie Marijos abrozdėlio Znojme.

Ruošiama infrastruktūra.

Šv. Mikalojaus bažnyčia.

Pažintinio tako žymėjimas.

Gražiai sutvarkytas parkas.

Parkas netoli upės yra tiesiog paprastas parkas, kuris man labai priminė Vilniuje esantį Kalnų parką. Šitas Znojmo parkas yra niekuom neypatingas, bet padarytos apžvalgos aikštelės ir gražiai sutvarkyti takeliai, kurie tikrai prideda papildomos vertės. Pavyzdžiui, Vilniuje nuo kalno už Užupio gimnazijos atsivertų puiki Vilniaus panorama, jeigu jis būtų labiau aptvarkytas, Znojmo pavyzdžiu.

Vynuogynai. Nuo čia diena man praskaidrėjo.

Čekijoje esantys vyno centrai siūlo degustuoti vietinius vynus. Pagal sąrašą išsirenki, įpila 100 ml, susimoki vidutiniškai apie 10-25 CZK, ir degustuoji be didelių užkandų, muzikos ir šokių. Degustuoji kiek nori, t.y. kol kojos laiko. Nusprendžiau nueiti pasmalsauti, kokius vynus siūlo nuotraukoje matomas vyno centras. Mane paskatino ir tai, kad matėsi žmonių, nes tai reiškė, jog galbūt tikrai verta pabandyti. Juk buvau, galima sakyti, pietų Moravijos vyndarystės širdyje.

Kūtvėla tikisi priėmusi teisingą sprendimą eiti vyno degustuoti.

Vynuogynas Znojmo mieste.

Kūtvėlai patinka vynuogynai.

Va toks kelias veda į vyno pažinimą.

Degustuojame su vaizdu.

Znojmo, Čekija.

Kūtvėla degustuoja čekiškus vynus.

Kūtvėla po čekiškų vynų degustacijos.

Šiaip aš ankstesniuose įrašuose čekiškus vynus įvertinau kaip spalvotus vandenėlius, tai ir dabar neatsiimu savo vertinimo. Tiksliai nėra žinoma, kada vynuogynai pasodinti Znojmo regione. Manoma, kad juos čia atgabeno Romos legionieriai (nors kiti šaltiniai teigia, kad romėnai šio Čekijos regiono taip ir nepaėmė, nors Slovakija trumpai buvo Romos imperijos dalis). Pirmi rašytiniai šaltiniai apie vyndarystę datuojami XI-XII a., o XIII a. Znojmo turėjo vyndarių gildiją. Šio regiono vynas buvo ir ant Bohemijos didikų stalų. Vyndarystė klestėjo iki XVII a. vid. Trisdešimtmečio karo, o paskui labai nusmuko. XIX a. vyndarystės tradicijos buvo atgaivintos ir šiandien puoselėjamos.  2002 m. buvo išskirti vyno keliai Znojmo regione, ir taip Znojmo vyno kelias įsijungė į pietų Moravijos vyno kelią. Apie šių kelių vingrybes geriausiai teirautis turizmo informacijos centruose.

Tai įdomu (šaltinis: Wine of Czech Republic žemėlapis):

• 1325m. karalius Jonas Liuksmeburgietis uždraudė Brno nuo Velykų iki vynuogių derliaus nuėmimo tiekti austriškus vynus. Specialistai someljė buvo įdarbinti prie miesto vartų ir ragaudavo įvežamus vynus, praleisdami tik čekišką (moravišką) produkciją. 
• Pietų Moravijos vynai buvo paklausūs visoje Moravijoje, Bohemijoje, Lenkijoje ir Silezijoje.
• Vyndarystei reikalingi įrankiai ir vyno taurės būdavo puošiami to miesto ar miestelio herbais. 
• Moravijoje vynuogynai užima 16, 800 ha plotą, ir tai sudaro 96 % vidų Čekijos vynuogynų. 

Ant kalno yra iš tolo matomas Nukryžiuotasis.

Susikaupkime maldoje. 

Znojmo senamiestis nuo vynuogynų pusės.

Znojmo senamiestis kiek primena Vilniaus senamiestį.

Dailūs skulptūriniai sprendimai.

Kampų sankirta.

Tuščios Znojmo gatvės sekmadienį.

Man labai patiko šitie žali namai.

Ežiuko užeigėlė.

Znojmo teatras.

Jūs turbūt pasakysite, kad Kūtvėla baisi melagė. Nuotraukose užfiksuoti vaizdai Dieve duok kiekvienam miestui, o jai dar negerai. Iš tiesų, tai čia atrinktos pačios pačiausios nuotraukos, kuriose iš tiesų užfiksuotas grožis. Galbūt kaltas sekmadienis? Galbūt visi išvažiavę kur nors? Juk čekai labai daug savo šalyje keliauja. Tokia Palanga, tik be jūros, ir beveik be žmonių.

Po turbūt trumpiausios mano gyvenime dienos kelionės grįžau į Brno. Laiko dar buvo sočiai iki išretėjant mano tramvajaus grafikui, todėl dar apsukau ratą po Brno. Užtvirtinimui, taip sakant.

Skulptūra elektros lemputei.

Trys gaidžiai.

Brno tramvajai.

Mano viešbutis. Pora valandų prieš audrą.

Vakare susidėjau daiktus. Visas sunkenybes, knygas, sunkesnius viršutinius rūbus (Čekijoje temperatūra buvo apie +25'C, o Lietuvoje apie +17'C) sudėjau į didelę kuprinę, o suvenyrus, dokumentus, vandenį įsidėjau į mažesnė kuprinę, kurią pasiimsiu į autobuso saloną. Iki autobuso į Prahą buvo likusios kokios aštuonios valandos, todėl daiktus užrakinau saugojimo kameroje Brno traukinių stotyje, ten pat papusryčiavau, ir sėdau į tramvajų iki Brno žydų kapinių.

Brno žydų kapinės. Lankymas nemokamas.

Kapinių teritorijoje fotografuoti negalima.

Brno yra ant senojo prekybos kelio, todėl čia buvo patogu įsikurti žydų bendruomenei. Brno buvo daugiakultūrinis miestas, čia gyveno čekai, žydai, vokiečiai, italai. Pirmieji žydų gyvenvietės paminėjimai siekia XIII a., kai Brno gyveno apie 1,000 žydų, XV a. žydų kvartalo nebeliko, nes jie buvo karaliaus Vladislovo V išvaryti iš  karališkųjų miestų, tame tarpe ir iš Brno, o jų turtas buvo konfiskuotas; ir tik po keturių šimtų metų jiems buvo leista grįžti. Tiesa, jau XVII a. už mokestį žydai galėjo įeiti į miesto turgų prekiauti, bet mugių dienomis jų prekyba buvo labai apribota, o nakvoti mieste buvo draudžiama. XVIII a. išleistas įstatymas leido vesti tik vyriausiajam žydų šeimos sūnui, todėl dauguma žydų šeimų pasitraukė į Lenkiją ir Vengriją, kur toks įstatymas negaliojo. Juozapo II laikais situacija kiek pagerėjo, žydams buvo galima turėti savo universitetus, mokyklas ir fermas, bet 1787 m. atsirado įpareigojimas žydams prisiimti vokišką pavardę iš sąrašo, kuriame buvo patvirtintos 109 vyriškos ir 35 moteriškos pavardės, daugumoje iš gėlių, gyvūnų ir charakterio bruožų pavadinimų. Tuo metu Brno mieste gyveno apie 50 žydų, bet jau XIXa.-XXa. žydų bendruomenė įtakojo pramoninį ir kulturinį miesto gyvenimą, nes buvo panaikinti įstatymai, draudžiantys žydams įsikurti, tuoktis ir dirbti pagal savo tikėjimą; bet tokia laisvė, kaip jau minėjau reportaže iš Mikulovo, paskatino žydus palikti mažus miestelius ir keltis ieškoti laimės kitur. Pastatus Brno statė žymūs žydų architektai. Deja, Antrasis pasaulinis karas buvo pražūtingas šiai tautai.

Žydų kapinės Brno įkurtos 1852 m. Šiuo metu čia priskaičiuojama apie 9,000 antkapių. Čia ilsisi daug žymių žydų kilmės asmenų. Kapinės turi savo turizmo informacijos centrą, kur galima gauti informacinių brošiūrų apie Brno žydus ir pačias kapines. Tikrai labai rekomenduoju apsilankyti.

Nusipirkau šiek tiek maisto kelionei ir netrukus jau dežuravau autobusų stotyje, laukdama savo autobuso į Prahą. Bilietą (210 CZK) pirkau taip, kad iki mano Ecolines maršruto būtų saugi valandos pertrauka.

Student Agency autobusas į Prahą buvo pustuštis.

O tada- 15 valandų kelionė į Tėvynę.

Štai taip šlovingai baigėsi mano atostogos Čekijoje. Paskutinis įrašas bus "Kas liko už kadro", kuriame atskleisiu visą praktinę logistikos pusę, pateiksiu išlaidų išklotinę, o tada imsiuosi pasakojimo apie Norvegijos sostinę Oslą.

Tai iki greito susiskaitymo!

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla Čekijosatostogaitė