Atostogos Čekijoje: dienos išvyka į Mikulovo miestelį.

Čekų poetas Jan Skacel amžiams pasmerkė Mikulovo miestelį būti turistų magnetu kai parašė, kad šis miestelis yra a piece of Italy moved to Moravia by God's hand. Mikulovas yra laikomas patruakliausiu iš pietų Moravijos vyndarystės miestelių su renesanso stiliaus rūmais ir atkuriamu istoriniu žydų kvartalu. Į autobusą vos nepavėlavau. Šiandien buvo šeštadienis, o savaitgaliais tramvajus nuo mano viešbučio važiuoja labai retai. Nuo traukinių stoties iki Zvoranka autobusų stoties tai eiklia ristele tursnojau. Laimei, suspėjau. Autobusas (63 CZK) iki Mikulovo važiavo apie 1,5 val.

Stadionas netoli stoties.

Aš paprastai stadionais nesižaviu, bet esu iš miesto, kur nacionalinio stadiono statybos pripratino mano akį prie stadiono griaučių, tai toks sutvarkytas ir netgi pagal paskirtį naudojamas stadionas mažame miestelyje man padarė įspūdį.

Mikulovo rūmai.

Čia net ir viešbutis yra. 

Meškiukas.

Šulinys.

Vyno centras.

Vyno centro dekoracijos.

Mikulovo senamiestis.

Sgrafitu puoštas namas.

Maro kolona.

Mikulovo miestelis anksti ryte.

Čia smagu pasėdėti.

Mikulovo rūmai.

Rūmai 1575-1945 m. priklausė Dietrichstein šeimai. Čia buvo apsistoję Prancūzijos imperatorius Napoleonas, Rusijos caras Aleksandras, Prūsijos karalius Frydrichas. Didelė dalis rūmų buvo vokiečių sugriauta 1945 m. Lankytis rūmuose galima tik ekskursijos su gidu metu. Aš pasirinkau B raide pažymėtą maršrutą, kurį sudarė istoriniai interjerai ir vyno rūsys (120 CZK). Ekskursija vyko čekų kalba, o kitakalbiams buvo nemokamai duoti audiogidai.

Viduržemio jūros pakrantės architektūrą primena Mikulove esančios kalvarijos.

Net nežinau, kaip įvardinti.

Ooooo! Kažkam bus vestuvės su vaizdu. 

Mikulovo rūmų kiemas. 

Šiuolaikinis menas.

Vaizdas nuo rūmų terasos.

Atkuriamas barokinis sodas.

Ekskursija man patiko. Nors didžioji jos dalis beveik nesiskyrė nuo to, kas įprasta matyti XV-XIX a. interjeruose, bet ne kasdien pabūni patalpoje, kur Napoleonas diktavo savo sąlygas po Austerlico. Labiausiai lankytojus masina antra pagal dydį Čekijoje vyno statinė. 1643 m. padaryta statinė talpina 1010 hektalitrų vyno. Tai čia 100-tui žmonių po taurę vyno kas vakarą artimiausius 13 metų, paskaičiavo Outside Prague: Mikulov.

Sinagoga.

Ši sinagoga datuojama 1550 m. Dabar joje yra nedidelis informacijos centras ir paroda, skirta Mikulovo žydų bendruomenei. Sinagoga lankytojams atverta nuo 2014 m. po ilgos restauracijos. Labai rekomenduoju apsilankyti, tai viena gražiausių mano matytų sinagogų. Jinai yra labai mažytė, kamerinė tokia, todėl joje dvasingais sovietiniais laikais būdavo koncertai.

Žydų kvartalas Mikulove buvo svarbus Moravijos žydų kultūros centras nuo XVI a. vid. Žydų bendruomenė čia kurtis pradėjo dėl prekybinio kelio tarp Brno ir Vienos. XVIII a. pab. leidimus gyventi Moravijoje turėjo 5,400 žydų šeimų, 620 iš jų gyveno Mikulove. XIX a. pr. žydų tautybės gyventojai sudarė 42% Mikulovo gyventojų. 1867 m. buvo sulygintos žydų teisės, todėl daugelis jų išvyko gyventi ir dirbti į didesnius miestus (t.y. jiems nebuvo draudžiama kitur gyventi). Deja, Antrasis pasaulinis karas sunaikino žydų kvartalą Mikulove. Tuo metu žydų kvartalas čia užėmė 13,5 ha plotą, kuriame buvo 317 pastatų. Mūsų laikus pasiekė 90 pastatų buvusiame žydų kvartale, kuriais yra labai rūpinamąsi, nors jų savininkai daugumoje net nėra žydai- tiesiog apię pusė išlikusių namų yra pripažinti architektūros paminklais.

O ši sinagoga yra seniausia Mikulovo sinagoga, ir vienintelė išlikusi (iš 12 sinagogų). 1550 m. pastatyta sinagoga buvo po siaubingo 1719 m. miesto gaisro perstatyta. Joje atsirado keturi kupolai, palaikomi centrinės kolonos iš keturių mažesnių kolonų. Manoma, kad šis unikalus architektūrinis sprendimas čia atkeliavo su Lenkijos žydais pabėgėliais dar XVII a. Šiems perstatymo darbams vadovavo Dietrichstein šeimos rūmų architektas. Čia pamaldos vyko iki 1938 m. Po to sinagoga stipriai nukentėjo okupacinių režimų metais, tačiau šiandien, po kruopščios restauracijos, vėl puošia miestelį (50 CZK).

Užrašas ant sinagogos Mikulove.

Memorialinė lenta ant sinagogos.

Mikulovo sinagoga.

Skulptūra parke.

Žydų kapinėse Mikulove (30 CZK) priskaičiuojama apie 4,000 antkapių, liudijančių apie žydų kultūros ilgaamžiškumą šiame regione. Seniausias antkapis datuojamas 1605 m. Ritualinės apeigoms skirtame pastate kapinėse dabar yra paroda apie žydų laidosenos papročius. Čia labai neužtrukau, nes esu šią temą išsamiai ištyrinėjusi Prahos žydų kvartale, tačiau kas nesate susidūrę su šiais papročiais, tai informaciniai stendai (čekų ir anglų kalbomis) labai išsamiai viską papasakos.

Žydų kapinės Mikulove.

Šios vienos iš didžiausių Čekijoje kapinės užima 19,180 kvadratinių metrų, ir yra pačios reikšmingiausios žydų kapinės Moravijoje. Manoma, kad jos buvo įkurtos XV a. pab.

Šiek tiek nepatogu vaikščioti po žolę.

Senos žydų kapinės.

Dailesni paminklai skirti svarbesniems žmonėms. Gražiausiais laikomi XVIII a. antkapiai.

Netoli žydų kapinių yra apžvalgos bokštas. Jis yra ant taip vadinamos Ožkų kalvos. Apleistas XV a. sargybos bokštas šiandien suteikia norintiems pasidairyti po apylinkes tokią galimybę (20 CZK). Darbo valandos nenurodomos, bokštas atidarytas, kai ant jo pakelta vėliava. Į viršų nelipau, nes nuo svilinančio karščio jau buvau nuleipusi, tuo labiau, kad nesitikėjau įspūdingesnių vaizdų už tuos, kuriuos ir šalia bokšto stovint galima pamatyti.

Kalvarijos. Gaila, kad alyvos jau peržydėjo-būtų puikūs vaizdai. 

Mikulovo rūmai ir senamietis.

Kūtvėla lankosi Mikulove.

Mikulovo panorama.

Apžvalgos bokštas su pakelta vėliava.

Čia ir dabar saulė buvo tokia negailestinga, kad-kaip pasakytų mano internetinis pažystamas Andreas Moser- kojų pirštai nudegė batuose per kojines. Skubiai ieškojau pavėsio, kur galėčiau atsigaivinti. Laimei, toks netrukus atsirado.

Cukrarna-Kavarna (Breneska g. 10) turi visokių desrtų ir vynų. Foto už 70 CZK.

Į Jūsų sveikatą, mano mielieji.

Šią taurę keliu už Jus, mano gyvenime esančius žmones, mano studentus ir turistus. Jūsų pamokos ir ekskursijos leidžia man susitaupyti kelionei ir patirti puikių dalykų. Esu Jums be galo dėkinga už tai, kad esate.

Šv. Vaclovo bažnyčia su didingu bokštu yra svarbiausias religinės paksirties miesto pastatas. Centriniame altoriuje esantis paveikslas vaizduoja Šv. Vaclovo nužudymą. Bažnyčioje saugoma Juodosios Madonos skulptūra yra Loreto Madonos kopija. Lobkowicz šeimos koplyčia yra po bažnyčia.

Marketa Františka Dietrichstein ir jos vyras Vaclav Vilem Popel Lobkowicz prisimenami marmuro epitafijomis. 

Nuostabios lubos su Dietrichstein šeimos herbu.

Nuostabaus mėlynumo puošyba.

Dietrichstein šeimos mauzoliejus.

Dietrichstein šeimos mauzoliejus yra buvusioje Šv. Onos bažnyčioje. Čia ilsisi šios šeimos nariai, mirę tarp 1617m. ir 1852 m. Šiuo metu ten yra 45 šeimos narių palaidojimai (sarkofagai).

Įėjimas į mauzoliejų.

Mauzoliejus yra buvusioje Šv. Onos bažnyčioje, kur anksčiau buvo meldžiamasi Loreto Madonai. Loreto namelis Prahoje buvo sukurtas remiantis čia, Mikulove, buvusiu nameliu, užsakytu kardinolo von Dietrichstein. 1748 m. bažnyčią nusiaubė gaisras, palikęs tik išorines bažnyčios sienas. Loreto Madonos statula buvo perkelta į Šv. Vaclovo bažnyčią, o sudegusios bažnyčios griuvėsiai buvo perdaryti į šeimos mauzoliejų. Mauzoliejus lankomas (60 CZK).

Lonely Planet rekomendavo papietauti "Sojka" restorane. Po vakar dienos kulinarinio fiasko Olomouce, šis restoranas reabilitavo visus blogus pavalgymus šios kelionės metu. Viskas buvo be galo skanu, puikus aptarnavimas, rekomenduoju rekomenduotinai. Sriuba+karštas patiekalas +vynas = 250 CZK, plius arbatpinigiai.

Šalta agurkų sriuba.

Cukinijų blyneliai su daržovėmis.

Mikulovo rūmai. O tai buvo ir kažkieno namai.

Kūtvėla bando įsivaizduoti tą jausmą, kai tavo namai-rūmai.

Mikulovo sinagoga.

Puikiai išsilaikiusi žydiška pirtis mikva buvo atrasta gyvenamojo namo rūsyje. Jinai datuojama bent trim šimtais metų ir manoma, kad ją pastatė kažkur XVII a. Galima nemokamai pasmalsauti, nors patyrinėti detaliau nepavyks- pastatytos grotos.

Žydų pirtis Mikulove.

Įėjimas į žydų pirtį.

Tai buvo mano paskutinis lankytinas objektas šiandien, ir stojo a moment of truth. Mikulove yra mano jau minėtos Kalvarijos. Jos yra nelabai toli nuo miestelio, bet ir nelabai arti, o žmonių ant kalno matėsi nuolatos. Nuo pirmos minutės Mikulove sprendžiau Hamleto dilemą-lipti ar nelipti į tą kalną.O dabar jau buvo aišku, kad laiko iki autobuso dar turiu pakankamai. Iš tiesų, tai planavau išvykti ankstesniu autobusu, neplanavau čia taip ilgai maklinėti, bet tai tik todėl, kad Lonely Planet gide apie Mikulovą labai nedaug parašyta, o čia atvažiavusi radau tikrą Moravijos perlą. Taigi, nusprendžiau,- lipsiu. Bet čia lyg tyčia prasidėjo svečių iš Slovakijos koncertas.

"Vai žydėkit linai, prie šaltinio gilaus, mėlynai mėlynai, kaip akelės brangaus..." stiliaus dainos.

Slovakiški delikatesai.

Kelią į Kalvarijas miestelyje žymi va toks ženklas.

1 km kelias palei vienas seniausių Čekijoje Kryžiaus kelio stotis veda į kalno viršūnėje esančią Šv. Sebastijano bažnyčią. 1946 m. ši vieta buvo paskelbta gamtiniu rezervatu. Šias Kalvarijas įkūrė kardinolas Franz von Dietrichstein, Mikulovo rūmų savininkas ir Olomouco vyskupas. Šios Mikulovo Kalvarijos ir Šv. Sebastijano bažnyčia yra Sebastijano Kelio dalis.

Kūtvėla pradeda kopti į šventąjį Mikulovo kalną. 

Informacinis stendas.

Kūtvėla, kaip dora katalikė, įsiamžina atminčiai.

Kūtvėla pasiekia pusiaukelę.

Mikulovas nuo Kalvarijų pusės. 

Tiek dar liko lipti.

Šv. Sebastijano bažnyčia.

Šią bažnyčią jau minėtasis kardinolas Franc von Dietrichstein pastatė kaip padėką Dievui už tai, kad pagaliau pasibaigė baisusis maras. Pamatinis akmuo buvo pašventintas 1623 m. Netrukus bažnyčia sudegė, todėl nauja buvo pastatyta 1672-1679 m., laikantis graikiško kryžiaus plano (jis atrodo maždaug taip +). Šiuo metu, kaip matome nuotraukoje, ten vėl vyksta kažkokie darbai.

Kūtvėla užlipo į šventąjį Mikulovo kalną! Čia girdėjosi iš senamiesčio sklindanti slovakų muzika ir dainos.

Dievo kapo stotis.

Mikulovo Loreto Madona procesijų metu.

Pasigrožėjau apylinkių panorama ir susizgribau, kad jau pats laikas ieškotis transporto į Brno.

Pakeliui į autobusų stotį rastas idėjinis perlas.

Autobusų stotyje pamačiau, kad iki kito autobuso-paskutinio šiandien- dar visa valanda. Autobusų stotis yra tik stotelė labai nušiurusiame rajone, todėl nelabai čia jaukiai pasijaučiau, juolab kad šalimais buvo baras, kuriame triukšmavo vietiniai veikėjai. O karšta buvo pasiutusiai, todėl išnaudojau tą valandą nueidama iki prekybos centro nusipirkti vaisių ir gaivinamo gėrimo. Paskui dar apie dvidešimt minučių laukiau autobuso stotelėje, kol supratau, kad gretimais esantis apšepęs namas yra...traukinių stotis. Išorė pastato tokia baisi, kad pas mus net dokumentų netikrinę priskirtų prie apleistų, avarinės būklės pastatų ir kaipmat nugiautų. Ženklų kalba susišnekėjau su stoties darbuotojais kada sekantis traukinys į Brno. Yra toks, su persėdimu Breclave, kelionės trukmė 1,5 val., bet išvyksta už 15 min. Nenorėjau rizikuoti to paskutinio autobuso laukdama, tai nusipirkau bilietą traukiniu (ouch, 120 CZK, dukart brangiau už autobusą).

Matyt, kažkokia nematoma jėga mane į tą traukinį įsodino, nes netrukus prasidėjo baisi audra. Iki šiol mano visos viešnagės Čekijoje metu beveik nelijo, o jeigu liko, tai keli lašai katinui ant uodegos, bet dabar stichija siautė kaip reikalas. Traukinyje jaučiausi saugi, o tarpmiestiniame mažame autobuse turbūt būčiau bijojusi. Lijo ir kai pasiekėme Brno, todėl teko iki tramvajaus stotelės bėgti kampais. Bet labai nesulijo, o karštas dušas atstatė šilumos netekimą.

Manau, kad Mikulovas yra vertas dėmesio kaip bazė tyrinėti pietų Moraviją, nes jis yra mažas ir jaukus, o susisiekimas su regionu autobusais ir traukiniais pakankamai gerai išplėtotas (tik savaitgaliais neaptarnaujami kai kurie reisai). Iš Mikulovo nesunku pasiekti Valtice ir Lednice, kurioms man neužteko laiko, ir kitus plačiajam turizmui nežinomus miestelius. Turizmo informacijos centre yra rajono žemėlapių su maršrutais keliauti vyno keliu. Manyje jau knibžda mintys, kad čia reikės sugrįžti pakeliui į Vieną.

Ar patys norėtumėte apsilankyti Mikulove? O gal jau lankėtės?

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla Rožinėvynaitė