Pusiaujo egzotika prie Švedijos krantų arba Amžinai keliaujanti Gotlando sala. Trečia dalis.

Štai ir išaušo antrasis rytas Gotlando saloje. Šiandien pas mus programoje- bažnyčių maratonas ir sostinė Visbis. XI a. krikščionybė pasiekė šią raukais pasipuošusią salą. XII a. medinės bažnyčios buvo perstatytos iš akmens. XIII a. pirmąsias akmenines bažnyčias nugriovė ir iš to paties nugriauto akmens perstatė naujai. XIV a. bažnyčiose atsirado bokštai. Tačiau apie 1350 m. visa banyčiastatybinė veikla sustojo -baigėsi Gotlando Aukso amžius. XV-XVI a. sienos bažnyčiose buvo ištapytos Kalvarijų tematika. XVII-XX a. buvo sunaikinta daug medinių skulptūrų, vitražų, sienų tapybos, bet atsirado nauji altoriai, klaupkos, vargonai, himnų knygos. 1960 m. buvo pastatyta nauja, vienintelė per 600 metų, bažnyčia Slite miestelyje.

Pirmoji šiandien aplankyta Gotlando bažnyčia.

Galingas bokštas.

Įėjimo portalas.

Šv. Olafas.

Sienų tapyba.

Lubų tapyba.

Sienų tapyba.

Sienų tapyba.

Sienų ir lubų tapyba.

Vaikams bažnyčioje užsiimti.

Kai netelpa į kadrą.

Vikingų laikų SMS: "Būsiu po 15 min." ir panašiai. 

Dar vienos bažnyčios portalas.

Čia mažiau išliko sienų tapybos.

Dailus altorius.

Lubų tapyba.

Garbingų asmenų klauptas.

Senos kėdės.

Altorius su avinėliu.

Popiežius, Šv. Kristoferis ir Mahometas. 

Bažnyčios interjeras.

Lubų tapyba augaliniais motyvais.

Kolona su žvakėmis.

Lubų tapyba.

Klauptai.

Laivo modelis primena apie netolimą jūrą.

Sienų tapyba.

Antrojo pasaulinio karo aukų kapinės.

Dar viena Gotlando bažnyčia.

Įėjimo portalas.

Kolonos kairėje.

Kolonos dešinėje.

Sienų tapyba.

Lubų tapyba.

Garbingų asmenų klauptas.

Aplankėme ir tą bažnyčią, kuri vakar vakare buvo uždaryta. Pamatyti tokias bažnyčias buvo gana įdomu, ypač patiko sieninė tapyba. Prie kiekvienos bažnyčios veikia nemokamas tualetas, rask to taip Lietuvoje. Toliau buvo nuspręsta leisto norintiems išsimaudyti netoli Visbio. Kadangi pajūrio čia nerasta, persirengti nėra kur, ir šiaip man tokia idėja pasirodė laiko švaistymas, tai aš išsiaiškinau kada ir kur išvažiavimas ir su Visbiu nusprendžiau pažindintis pati. Galų gale juk tai ir buvo mano kelionės tikslas, o ne maudynės šaltoje Baltijos jūroje.

Taigi, Visbis. Once upon a time,- pasakoja "Welcome tp World Heritage Visby" leidinukas,- there was a town, Sweden's largest and wealthiest and one of the centres of the powerful Hanseatic League. Bells rang from the many imposing churches and the skyline was a medieval Manhattan. It must have been an impressive sight for the seafarers and visitors of the day. Today, a protected World Heritage Site with historical buildings and a well-preserved town wall that acquires an almost continental atmosphere during the summer months.

Viduramžiais Visbis buvo daugiakultūrinis prekybos centras tarp rytų ir vakarų. Kryžiuočiai, pirkliai, vienuoliai, vienuolės, amatininkai atkeliaudavo čia įsikurti. Migracija buvo pakankamai didelė tam, kad susikurtų daugiakultūrinė erdvė. Miestas labai stipriai išaugo XII -XIII a. Tačiau XIV a. prasidėjo nuosmukis, prekyba nebeklestėjo, siautė maras, 1361 m. įsiveržė Danija ir Gotlandas turėjo tapti jos dalimi. XVI a. Visbis buvo užpultas iš Liubeko ir sudegintas, liko griuvėsiai ir miestas neteko daug gyventojų. Tačiau netrukus Gotlandas vėl tapo Švedijos dalimi ir Visbio miestas buvo atstatytas. Buvo planuota netgi išparduoti miesto sieną ir ištiesinti kreivas gatveles, tačiau pirkėjo sienai taip ir neatsirado. Šiandien lankytojus pasitinka aukšti sandėliai, daug bažnyčių griuvėsių, savotiška gatvių sistema ir vienintelė veikianti bažnyčia- Švč. Mergelės Marijos katedra.

Visbio miesto sienos bokštas.

Visbio miesto siena.

Visbio miesto siena.

Nuo bokšto viršaus,

3,5 km ilgio sieną gyventojai pradėjo statyti XIII a. ir pabaigė XIV a. Siena buvo iš kalkakmenio, 11 metrų aukščio ir turėjo apie 50 bokštų. Sienos statyba sutapo su sandėlių ir bažnyčių statybos laikotarpiu. Kadangi siena atskyrė miestą nuo kaimo vietovės, netgi kilo pilietinis karas. Įsikišo ir karalius- Visbis nebuvo gavęs leidimo statybai, todėl Visbio gyventojai turėjo susimokėti dideles baudas už nelegalų statinį. Visbis į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas 1995 m.

Gotlando simbolis.

Sugriuvusios bažnyčios skliautas.

Paremiame kuom turime.

Apgriuvę griuvėsiai.

Visbis, Gotlandas.

Miesto vaizdelis.

Visbio namai.

Visbio architektūra.

Kaimynai.

Ieškome katedros.

Idėja fazendai.

Dar vieni griuvėsiai.

Visbio katedra.

Vienas iš altorių.

Mergelės Marijos statulėlė.

Sek paskui mane.

Gražūs vitražai.

Bastomės po Visbį.

Turgaus aikštė.

Turgus ir šventykla :-)

Fachverkas.

Dar vienas fachverkas.

Miesto siena. 

Burmistro namas.

Visbio turizmo informacijos centras. 

Architektūros įvairovė.

Fontanas.

TIC'e paklausiau, kur čia galima paragauti ėrienos patiekalų. Truputį nesusišnekėjome, nes dinner čia reikalas rimtas, ir visas nurodytas įstaigas radau dar uždarytas. Be penkių valandų vakaro čia joks dinner neprasideda. Ir teisingai, juk man reikėjo lunch. Žinojau, kad čia kainos bus nemažos, bet praleisti progos padegustuoti tautinių patiekalų irgi nesinorėjo. Kadangi buvau atsiskyrusi nuo grupės, tai galėjau daryti ką norėjau. Paskui draugė sakė, kad po ekskursijos gidė parodė, kur galima tos ėrienos rasti, ir tiek. Šiaip tai tokiose kelionėse labai trūksta organizuotos tradicinių patiekalų degustacijos.

Ėriena. Vienas skaniausių kada nors valgytų patiekalų. 

Visbyje netrūksta vietų pavalgyti.

Visbio senamiestis.

Senovė ir modernas.

Turgaus aikštė kitu kampu.

Kur pasisuksi, ten kokios nors bažnyčios griuvėsiai.

Bažnyčios griuvėsiai.

Čia kažkada buvo veikianti bažnyčia.

Antikvariatas.

Medinė Visbio architektūra.

Dailios Visbio bromos.

Gerai prižiūrėtas senamiestis.

Dar vieni griuvėsiai.

Dar viena broma.

Motociklas irgi parduodamas.

Pelėsiais ir kerpe neapaugę aukštai...

Bažnyčios griuvėsiai.

Dievo akis?

Didingi skliautai.

Saulė žaidžia bažnyčios griuvėsiuose.

Arkos ir kolonos.

Žaluma kiek paslepia netektį.

Langas? Durys? Kas jau beatrinks.

Kūtvėla šmirinėja Visbio bromomis.

Žvilgsnis į virtuvę.

Kažkas pametė ir tai tapo menu.

Visbio Bębras siunčia linkėjimus Vilniaus Bębrui.

Architektūrinė įvairovė džiugina.

Rožių apsuptyje gera gerti kavą.

Tvirtas mūras.

Darbo stalo nuomos paslauga ir kavinė.

Pyragas su šafranu.

Pyragas su šafranu laikomas Gotlando firminiu desertu. Labai gerai derėjo su uogiene ir plakta grietinėle. Kava tai iš viso fantastika-tokia, kokią visada geriu, juoda su pienu. Čia tai vadinam regular coffee, įsipili pats, pasisaldini, įsipili pieno kiek nori. O kitur Europoje, net ir Vilniuje, reikia mokėti papildomai už balintą kavą. Čia valgant net vandens nemokamai duoda. Gal galime tai perimti ir mes?

Čia Kūtvėla valgė šafraninį pyragą.

Jau toks senesnis pastatas.

Įspūdingas aukštis.

Gražios durys.

Vis dar žydi rožės.

Rožių gatvė.

Pats rožynmetis.

Rožės stiebiasi po langais. 

Rožių metas.

Kiemelis Visbyje.

Visbio katedra.

Katukas. 

Gerai prižiūrėtas senamietis.

Visbio panorama.

Mano noras pamatyti paslaptingąją Gotlando salą ir Visbį išsipildė. Visbis man labai patiko: jaukus senamiestis su daug butikų, skanus maistas, gurmaniškų prekių parduotuvėlės, netgi tie bažnyčių griuvėsiai savotiškai patiko. Ar norėčiau čia sugrįžti? Galbūt. Tačiau apgyvendinimo kainos Visyje labai didelės.

Grįždami į viešbutį užsukome pažiūrėti laivinės kapavietės.

Laivinė kapavietė.

Saulės ženklo kapavietė.

Romos miestelyje (Gotlande- tikra Europa: Gardos miestelyje mūsų viešbutis, Romos miestelyje įkurtas teatras...) buvusio vienuolyno griuvėsiuose dabar yra teatras, kuriame vaidina vienintelį spektaklį "Romeo ir Džiuljeta".

Romos vienuolynas XII-XVI a. 

Viskas, kas iš jo liko.

Repeticija.

Žiūrovai rinkosi negausiai ir jiems buvo dalijamos antklodės. Mūsų grupę būtų nemokamai įleidę, nes žmonių buvo mažai, tačiau...Deja, kai kuriais atžvilgiais kelionės metu organizatoriams pritrūko lankstumo. Viešutis buvo vos už 20 km., bet neleido mums pasižiūrėti nemokamo spektaklio. O viešbutyje vėl nėra karšto vandens duše. Turbūt savininkas graikas nusprendė, kad pribaltikos moterys gali praustis ir po šaltu vandeniu, vis tiek čia daugiau neatvažiuos. Bet ką jis iš tikrųjų rezgė, tai sužinojome tik ryte. Ryte pusryčiauti turėjome 5.00 val. ryto, 5.30 val. ryto išvažiavimas ir keltas į Stokholmą, kur laukė tolimesnė pažintis su Stokholmo senamiesčiu. Nelabai laimingi nuspūdinome į savo kamarėles trumpam poilsiui.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Vaizbūnaitė